Žvilgsnis į praėjusius metus

2022-ieji buvo ECB pinigų politikos lūžio metai. Ekonomikai vienu metu patyrus dviejų rūšių sukrėtimus, įvyko staigus infliacijos perspektyvos pokytis. Pirma, euro zona patyrė precedento neturinčių neigiamų pasiūlos sukrėtimų, kuriuos nulėmė pandemijos sukelti tiekimo grandinės sutrikimai, nepateisinama Rusijos invazija į Ukrainą ir po jos kilusi energetikos krizė. Dėl to visuose ūkio sektoriuose labai padidėjo gamybos sąnaudos. Antra, ekonomikai atsiveriant po pandemijos, fiksuotas teigiamas paklausos sukrėtimas. Įmonėms tai suteikė galimybę daug greičiau ir didesniu mastu nei praeityje perkelti didėjančias sąnaudas į kainas.

Jau 2021 m. pabaigoje paskelbėme, kad nuosekliai mažinsime grynuosius turto pirkimus pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP), o 2022 m. kovo pabaigoje juos nutrauksime pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Tačiau apskritai mūsų politikos pozicija tebebuvo itin skatinamoji, pritaikyta labai mažos infliacijos pastarąjį dešimtmetį ir defliacijos rizikos pandemijos pradžioje sąlygoms. Ėmėmės įvairių veiksmų, kad šią poziciją normalizuotume ir sparčiai reaguotume į didėjantį infliacijos iššūkį.

Kovo mėn. sparčiau mažinome grynuosius turto pirkimus pagal TPP, o balandžio mėn. informavome, kad trečiąjį ketvirtį ketiname juos nutraukti. Liepos mėn. pirmą kartą per vienuolika metų padidinome ECB pagrindines palūkanų normas ir per kelis paskesnius pinigų politikos posėdžius jas vėl reikšmingai kėlėme. Tokiu koregavimo tempu visuomenei aiškiai parodėme savo pasiryžimą mažinti infliaciją. Tai padėjo įtvirtinti infliacijos lūkesčius net ir sparčiai didėjant infliacijai.

Kartu stengėmės užtikrinti, kad, normalizuojant pinigų politiką, mūsų politikos pozicija ir toliau būtų sklandžiai perduodama per finansų rinkas visoje euro zonoje. Tai buvo pasiekta dviem pagrindinėmis priemonėmis. Pirma, nusprendėme lanksčiai reinvestuoti SPPP portfelyje laikomus vertybinius popierius, suėjus jų terminui, siekdami neutralizuoti su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui. Antra, sukūrėme politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę.

Tačiau, kintant infliacijos perspektyvai, tapo aišku, kad vien tik iš esmės neutralios pinigų politikos pozicijos nepakaks. Buvo prognozuojama, kad infliacija per ilgai gerokai viršys mūsų siekiamą 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį, be to, buvo ženklų, kad, vis labiau plintant kainų spaudimui ir didėjant grynajai infliacijai, didelė infliacija vis labiau įsitvirtina. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, turėjome siekti ribojančio lygio palūkanų normų ir mažinti paklausą.

Taigi gruodžio mėn. po mūsų paskutinio 2022 m. pinigų politikos posėdžio paskelbėme, kad palūkanų normas reikės ir toliau reikšmingai didinti stabiliu tempu, kol jos taps pakankamai ribojančio lygio ir padės užtikrinti, kad infliacija laiku vėl taptų mūsų siekiamo lygio. Kartu informavome, kad, nors ECB pagrindinės palūkanų normos yra mūsų pagrindinė pinigų politikos formavimo priemonė, nuo 2023 m. kovo mėn. pradėsime pamatuotu ir nuspėjamu tempu mažinti pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelį. Spalio mėn. priėmėme sprendimą pakoreguoti trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sąlygas, panaikinant nepalankias sąlygas, taikytas savanoriško išankstinio lėšų grąžinimo atveju. Nuo birželio pabaigos (kai buvo sustabdyti grynieji turto pirkimai) iki gruodžio pabaigos mūsų balanse esantis pinigų politikos tikslais laikomas turtas sumažėjo apie 830 mlrd. eurų – tai prisidėjo prie mūsų balanso normalizavimo.

Be priemonių, skirtų kovai su didele infliacija, mes taip pat toliau nagrinėjome ir šalinome dėl klimato kaitos kylančias platesnio masto grėsmes mūsų įgaliojimams. 2022 m. ėmėmės tolesnių veiksmų, skirtų klimato kaitos aspektams įtraukti į savo pinigų politikos operacijas. Be kita ko, atlikome pirmąjį kelių savo balanse nurodytų finansinių pozicijų testavimą nepalankiausiomis klimato sąlygomis ir padarėme pažangą siekdami tiksliau įvertinti klimato kaitos poveikį taikant makroekonominį modeliavimą. Spalio mėn. pradėjome mažinti savo pinigų politikos portfeliuose turimų įmonių obligacijų priklausomybę nuo iškastinio kuro, šiuos portfelius perorientuodami į emitentus, kurių klimato srities rodikliai yra geresni. Taip pat nusprendėme apriboti ne finansų įmonių, turinčių didelį anglies dioksido pėdsaką, išleisto turto dalį, kurią sandorio šalys gali naudoti kaip įkaitą skolindamosi iš Eurosistemos.

2022 m. stengėmės ir toliau būti mokėjimo sistemų ir rinkos infrastruktūrų technologijų raidos priešakyje. Buvo rengiamasi pereiti nuo TARGET2 prie naujos modernizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemos, be to, buvo parengtos kelios priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad visoje Europoje mokėjimo paslaugų teikėjai būtų pasiekiami TARGET momentinių mokėjimų sistemoje (TIPS). 2022 m., palyginti su 2021 m., momentinių mokėjimų per TIPS apimtis padidėjo 17 kartų.

2022 m. taip pat buvo paminėtas svarbus Europos istorijos įvykis –20‑osios eurų banknotų ir monetų – apčiuopiamo Europos integracijos simbolio – įvedimo metinės. Iki šiol grynieji pinigai tebėra europiečių dažniausiai (beveik 60 % mokėjimų) naudojama atsiskaitymo priemonė, neabejotinai ir toliau atliksianti svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Tačiau vis plečiantis ekonomikos skaitmenizacijai, turime užtikrinti, kad europiečiai turėtų prieigą ir prie saugių, veiksmingų bei patogių naudoti skaitmeninių mokėjimo būdų. Todėl Eurosistemoje svarstoma galimybė išleisti skaitmeninį eurą. Vykstant tyrimo etapui, 2022 m. Eurosistemoje susitarta dėl pagrindinių skaitmeninio euro naudojimo atvejų ir priimti keli esminiai dizaino sprendimai.

Metams pasibaigus, euro zona vėl išsiplėtė – 2023 m. sausio 1 d. Kroatija tapo jos naujausia nare. Tai rodo, kad euras tebėra patraukli valiuta, užtikrinanti ją naudojančių šalių stabilumą.

Nė vienas iš pirmiau minėtų darbų nebūtų buvęs įmanomas be nuoširdžių ECB darbuotojų pastangų ir jų bendro ryžto dirbti Europos žmonių labui.

Frankfurtas prie Maino, 2023 m. gegužės mėn.

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 Didelė infliacija augant neapibrėžtumui ir lėtėjant ekonomikos augimui

2022 m. pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Rusijos invazija į Ukrainą, didelė infliacija ir griežtesnės finansinės sąlygos darė įtaką tiek išsivysčiusios, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims. Pasaulinės infliacijos spaudimas, kurį skatino didelės ir nepastovios žaliavų kainos, pasauliniai tiekimo trikdžiai ir įtemptos sąlygos darbo rinkose, gerokai padidėjo. Euras susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu, tačiau sustiprėjo daugelio kitų valiutų atžvilgiu, todėl jo nominalusis efektyvusis kursas buvo stabilesnis.

2022 m. infliacija euro zonoje padidėjo iki 8,4 % (2021 m. buvo 2,6 %). Šis augimas daugiausia atspindėjo energijos ir maisto produktų kainų šuolį, kurį sukėlė karas Ukrainoje. Dėl anksčiau buvusių tiekimo trikdžių ir tam tikros dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos susikaupusios paklausos, taip pat dėl didelių gamybos sąnaudų, atsiradusių pakilus energijos kainoms, padidėjo kainų spaudimas daugelyje ekonomikos sektorių. Po stipraus pirmojo pusmečio, kai ypač paslaugų sektoriui buvo naudingas su pandemija susijusių apribojimų panaikinimas, euro zonoje augimas sulėtėjo, daugiausia dėl karo Ukrainoje padarinių.

1.1 Lėtėjantis ekonominis aktyvumas išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse

2022 m. pasaulio ekonomikos augimas sumažėjo nuo 6,4 % (2021 m.) iki 3,4 %, nes dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių veiksnių padidėjo neapibrėžtumas, išaugo infliacija ir sugriežtėjo finansinės sąlygos. Lėtėjimas buvo plataus masto išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse (žr. 1.1 pav. a grafiką). Tai prasidėjo po stipraus atsigavimo 2021 m., kuriam didžiausią įtaką turėjo su pandemija susijusių apribojimų atšaukimas ir vėliau padidėjusi pasaulinė paklausa. 2022 m. pradžioje karas Ukrainoje sukėlė dar vieną didelį pasaulio ekonomikos sukrėtimą. Jis lėmė staigų žaliavų kainų šuolį bei labai didelį kainų svyravimą ir pakenkė apsirūpinimo maistu saugumui, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Kylančios energijos ir maisto produktų kainos sustiprino pasaulinį infliacinį spaudimą, sumažindamos namų ūkių realiąsias disponuojamąsias pajamas ir priversdamos centrinius bankus sparčiai griežtinti pinigų politiką. Kylant palūkanų normoms, mažėjant akcijų rinkos vertinimui ir didėjant rizikos vengimui, labai sugriežtėjo pasaulinės finansavimo sąlygos.

1.1 pav.

Pasaulio BVP ir prekybos kaita

(metiniai pokyčiai, procentais)

2022 m. pasaulinės prekybos augimas sumažėjo, nors ir tebebuvo didesnis už istorinį vidurkį (žr. 1.1 pav. b grafiką). Šį sumažėjimą daugiausia lėmė silpnas gamybos aktyvumas. Pirmąjį pusmetį pasaulinė prekyba tebebuvo gana atspari, nes Rusijos karo Ukrainoje poveikį ir tebesitęsiančius pasaulinius tiekimo trikdžius iš dalies kompensavo atsigavusios kelionių ir transporto paslaugos, sušvelninus su pandemija susijusius apribojimus. Tačiau antrąjį pusmetį prekyba labai sulėtėjo, ypač dėl sumažėjusio importo iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Nors po pasaulinės finansų krizės pasaulinių vertės grandinių integracija sustojo, dėl pandemijos ir geopolitinių pokyčių įmonėms padidėjo paskatos grįžti prie vidaus gamybos ir diversifikuoti tiekėjus, o tai ateityje gali lemti pasaulinių vertės grandinių susiskaidymą.

2022 m. gerokai padidėjo pasaulinis infliacinis spaudimas, kurį rodo tiek bendrosios infliacijos, tiek infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, rodikliai (žr. 1.2 pav.). Infliacinį spaudimą skatino didelės ir nepastovios žaliavų kainos, pasauliniai tiekimo trikdžiai, užsitęsęs ekonomikos atsivėrimo po pandemijos poveikis ir įtemptos sąlygos darbo rinkose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse bendroji infliacija spalio mėn. pasiekė aukščiausią lygį – 10,7 %, o vėliau pradėjo mažėti. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, tą patį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį – 7,8 %. Daugumoje šalių infliacijos šuolis pirmąjį pusmetį daugiausia rodė didesnes žaliavų kainas. Vėliau metų pabaigoje padidėjusi infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, rodė, kad infliacinis spaudimas tiek išsivysčiusios, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse tapo vis platesnio masto. Grynąjį infliacinį spaudimą taip pat skatino didėjantis darbo užmokesčio spaudimas, nes sąlygos pagrindinių išsivysčiusios ekonomikos šalių darbo rinkose ir toliau buvo įtemptos, nepaisant sulėtėjusio pasaulio ekonomikos aktyvumo.

1.2 pav.

Infliacijos lygis EBPO šalyse

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

2022 m. energijos kainos reikšmingai padidėjo, bet metų pabaigoje šiek tiek sumažėjo. Naftos kainos pakilo 6 % dėl pasiūlos sutrikimų, daugiausia nulemtų Rusijos invazijos į Ukrainą, o tai pavasarį sukėlė naftos kainų šuolį. Pasiūlos sutrikimus iš dalies atsvėrė mažesnė paklausa dėl pasaulio ekonomikos lėtesnio augimo ir Kinijoje taikomų karantino priemonių. Invazija į Ukrainą ir sumažėjęs dujų tiekimas į Europą taip pat lėmė beprecedentį Europos dujų kainų šuolį – iškart po Rusijos invazijos, palyginti su metų pradžia, kainos pakilo daugiau kaip 240 %. Dujų kainų šuolis reikšmingai paveikė bendrąsias Europos energijos kainas, kurios taip pat lėmė išaugusias didmeninės elektros kainas. Paskutinį ketvirtį dujų kainos sumažėjo, nes padidėjęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas ir dujų taupymo priemonės reiškė, kad šildymo sezono pradžioje ES turėjo daug dujų atsargų – 2022 m. pabaigoje dujų kainos iš esmės buvo panašios į buvusias iki invazijos, tačiau vis dar 14 % didesnės nei metų pradžioje.

2022 m. euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo 6 %, tačiau euro nominalusis efektyvusis kursas buvo stabilesnis (+0,8 %), nors ir su dideliais svyravimais per metus. JAV doleris sustiprėjo daugumos kitų valiutų atžvilgiu, nes JAV federalinio rezervo sistema sugriežtino pinigų politiką, o pasaulinės rizikos vertinimas buvo silpnesnis. Eurą taip pat slėgė didelės energijos kainos ir prastėjančios euro zonos ekonomikos perspektyvos. Tačiau jis brango kitų pagrindinių valiutų, tokių kaip Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, Japonijos jena ir Kinijos juanis, atžvilgiu.

Didelio neapibrėžtumo sąlygomis 2022 m. pabaigoje pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms didžiausią riziką kėlė šie veiksniai: didesni karo Ukrainoje padariniai, šalutiniai reikšmingesnio Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo padariniai ir griežtesnės finansinės sąlygos dėl spartesnio skatinimo pinigų politikos priemonėmis nutraukimo pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Pastarasis veiksnys buvo vertinamas kaip galintis sukelti didesnį kapitalo nutekėjimą iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir sutrikdyti finansų rinkas. Be to, pasaulinės žaliavų rinkoms ir toliau kilo tiekimo rizikos. Didesnės žaliavų kainos ir stipresnis vartotojų kainų infliacijos perdavimas dar labiau mažintų perkamąją galią ir galėtų turėti įtakos pasaulinei paklausai. Atsinaujinęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms ir didėjantis pasaulinės prekybos sistemos susiskaidymas taip pat galėtų stabdyti ekonomikos augimą ir didinti infliaciją.

1.2 2022 m. augimas euro zonoje labai sumažėjo

2022 m. euro zonos realusis BVP padidėjo 3,5 % po 5,3 % 2021 m., kai ekonomika atsigavo po nuosmukio, susijusio su pandemija (žr. 1.3 pav.). Augimui didžiausią poveikį 2022 m. darė vidaus paklausa. Metų pabaigoje gamybos apimtis euro zonoje buvo 2,4 % didesnė negu prieš pandemiją, t. y. palyginti su 2019 m. paskutiniu ketvirčiu. Tačiau įvairių šalių augimo rezultatai buvo labai skirtingi, o tai rodė nevienodą ekonomikos struktūrą ir tai, kiek atskiros šalys pasinaudojo paslaugų sektoriaus atsigavimu ir kiek jas paveikė Rusijos invazija į Ukrainą. Pirmąjį pusmetį stipriai atsigavus daug kontaktų reikalingų paslaugų paklausai, sparčiai kylančios energijos kainos mažino išlaidas ir gamybą visoje ekonomikoje. Euro zonoje taip pat buvo juntamas sumažėjusios pasaulinės paklausos ir griežtesnės pinigų politikos poveikis daugelyje pagrindinių ekonomikų, esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui ir mažėjant įmonių bei namų ūkių pasitikėjimui.

1.3 pav.

Euro zonos realusis BVP

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

2022 m. pinigų politikos parama nutraukta, o fiskalinė politika orientuota į apsaugą nuo kylančių energijos kainų. Nors 2021 m. gruodžio mėn. pradėta normalizuoti pinigų politikos pozicija, pinigų politika apskritai tebebuvo skatinamoji, ypač pirmąjį pusmetį. Tačiau antrąjį pusmetį pinigų politikos parama buvo sparčiai, beprecedentiškai nutraukta (žr. 2.1 skirsnį). Euro zonos šalių vyriausybės taikė fiskalinės politikos priemones, siekdamos sušvelninti didelių energijos kainų poveikį. Priemonės iš esmės buvo netikslinės, jos nebuvo pirmiausia skirtos labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms apsaugoti. Maždaug pusė priemonių turėjo įtakos ribinėms energijos vartojimo sąnaudoms, jos nebuvo pritaikytos siekiant išsaugoti paskatas vartoti mažiau energijos. Kartu toliau buvo vykdoma struktūrinė politika, kuria siekiama didinti euro zonos augimo potencialą. Prie šių tikslų įgyvendinimo labai prisidėjo šiuo metu vykdomi šalių investicijų ir struktūrinių reformų planai pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU).

2022 m. privačiojo vartojimo augimas buvo atsparus, nes darbo pajamos tebebuvo stabilios, o santaupos palaikė susikaupusią paklausą (žr. 1.4 pav.). Teigiamą dinamiką daugiausia skatino paslaugų vartojimas, kuris labai padidėjo panaikinus su pandemija susijusius apribojimus. Nepaisant to, visus metus privatusis vartojimas didėjo lėčiau, nes, mažėjant realiųjų disponuojamųjų pajamų augimui ir tebesitęsiant neapibrėžtumui, išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms buvo nedidelės. Apskritai 2022 m. namų ūkių išlaidos padidėjo 4,3 % ir iki metų pabaigos viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Sparčiai augant užimtumui ir pamažu spartėjant darbo užmokesčio didėjimui, 2022 m. darbo pajamos, kurios paprastai vartojimui naudojamos daugiau negu kiti pajamų šaltiniai, daugiausia prisidėjo prie disponuojamųjų pajamų augimo. Tačiau didėjanti infliacija metų pabaigoje dar labiau sumažino realiąsias disponuojamąsias pajamas ir nusvėrė teigiamą atsparios darbo rinkos ir fiskalinės paramos poveikį.

1.4 pav.

Euro zonos realusis privatusis vartojimas

(metinis pokytis; procentais; kaita, procentiniais punktais)

Investicijų ne statybos sektoriuje – privačių investicijų, nesusijusių su būstu, pakaitinis rodiklis – augimas 2022 m. labai svyravo (žr. 1.5 pav.)^[1]. Neįskaitant ypač nepastovios Airijos nematerialiųjų investicijų sudedamosios dalies^[2], investicijos ne statybos sektoriuje visus metus augo lėčiau. Metų pradžioje jis buvo spartus – augimą skatino didelė paklausa, išaugęs įmonių pelnas ir palankios finansavimo sąlygos, nes buvo panaikinti su pandemija susiję apribojimai. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje ir dėl jo kilusi energetikos krizė, taip pat pinigų politikos paskatų mažinimas reiškė didėjančias energijos ir finansavimo sąnaudas įmonėms. Šios augančios sąnaudos kartu su mažėjančia vidaus ir pasauline paklausa didelio neapibrėžtumo aplinkoje mažino jų paskatas investuoti. Vertinant pagal lygį, 2022 m. pabaigoje investicijos ne statybos sektoriuje buvo gerokai mažesnės už 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį buvusį lygį, kurį skatino gerokai padidėjusios investicijos į nematerialųjį turtą. Neįskaitant Airijos nematerialiojo turto, iki 2020 m. pabaigos jos jau buvo atsigavusios. Apskritai 2022 m. investicijos ne statybos sektoriuje padidėjo 5,2 %.

1.5 pav.

Euro zonos realiosios investicijos

(ketvirčio pokytis; procentais; kaita, procentiniais punktais)

2022 m. pirmąjį ketvirtį investicijos į būstą sparčiai didėjo, nes būsto paklausą palaikė palankios finansavimo sąlygos, sukauptos didelės santaupų atsargos ir finansinė parama socialiai remtiniems asmenims. Tačiau vėlesniais ketvirčiais Investicijų raida susilpnėjo, nes paklausa sumažėjo dėl didėjančių būsto paskolų palūkanų normų ir neapibrėžtumo, susijusio su karu Ukrainoje, o pasiūlą neigiamai veikė sparčiai didėjančios sąnaudos, atsiradusios dėl medžiagų ir darbo jėgos trūkumo. 2022 m. pabaigoje investicijos į būstą buvo maždaug 3 % didesnės už prieš pandemiją buvusį lygį, o 2022 m. iš viso padidėjo 1,1 %.

2022 m. euro zonos prekių prekybos balansas tapo deficitinis, daugiausia dėl didesnių energijos importo sąnaudų ir prastesnių eksporto rezultatų. Kalbant apie importą, pažymėtina, kad be spartaus augimo, kurį lėmė energijos atsargų kaupimas ir didėjantis tarpinio vartojimo prekių importas, labai kilo kainos, ypač energijos importo. Prekių eksportui trukdė 2022 m. pirmąjį pusmetį vėl padidėję tiekimo grandinės trikdžiai. Vėliau eksportas ir toliau buvo nedidelis, nes pasaulinė paklausa mažėjo, o tiekimo grandinės problemos išsisprendė tik pamažu. Ir priešingai, paslaugų eksportui, ypač turizmo paslaugoms, buvo naudingas su pandemija susijusių apribojimų sušvelninimas ir laipsniškas jų panaikinimas. Apskritai 2022 m. prekybos poveikis euro zonos BVP augimui iš esmės buvo neutralus.

Darbo rinkos

Darbo rinka ir toliau pastebimai atsigavo po pandemijos kartu su didėjančiu euro zonos ekonomikos aktyvumu. Iki 2022 m. ketvirtojo ketvirčio bendras užimtumas ir bendras dirbtų valandų skaičius atitinkamai 2,3 % ir 0,6 % viršijo 2019 m. ketvirtojo ketvirčio lygį (žr. 1.6 pav.). 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo jėgos aktyvumo lygis 15–74 metų amžiaus grupėje padidėjo iki 65,2 %, t. y. 0,5 procentinio punkto viršijo 2019 m. ketvirtojo ketvirčio lygį. Didėjant užimtumui, nedarbo lygis toliau mažėjo – nuo ir taip istoriškai žemo 6,9 % lygio (2022 m. sausio mėn.) iki 6,7 % (2022 m. pabaigoje) (žr. 1.7 pav.). Sumažėjo darbo vietų išsaugojimo schemų, dėl kurių per krizę buvo ribojamas atleidimas iš darbo, ir darbuotojai, kuriems taikomos tokios schemos, iš esmės vėl pradėjo dirbti įprastą darbo laiką.

1.6 pav.

Užimtumas, dirbtų valandų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis

(skalė kairėje: indeksas 2019 m. IV ketv. = 100; skalė dešinėje: darbingo amžiaus gyventojai, procentais)

1.7 pav.

Nedarbas ir darbo jėga

(skalė kairėje: ketvirčio pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais; skalė dešinėje: procentais, palyginti su darbo jėga)

Nepaisant Rusijos karo Ukrainoje, 2022 m. euro zonos darbo rinka apskritai tebebuvo tvirta, tai rodo ir metų pabaigoje tebebuvęs didelis laisvų darbo vietų skaičius. Vis dėlto antrąjį pusmetį darbo rinkos pokyčiai ir darbo jėgos paklausos apklausų rodikliai sumenko. JAV ir euro zonos darbo rinkos pokyčiai lyginami 1 intarpe, siekiant geriau suprasti atsigavimą po pandemijos skatinančių veiksnių skirtumus ir panašumus bei užimtumo ir darbo užmokesčio raidos perspektyvas.

1.3 Fiskalinės politikos priemonės pragyvenimo išlaidų krizei įveikti

2022 m. euro zonos šalių vyriausybės trečius metus iš eilės susidūrė su naujais iššūkiais, dėl kurių reikėjo imtis reaktyvios fiskalinės politikos. Euro zonos valdžios sektoriaus deficito rodiklis 2022 m. sumažėjo iki 3,5 % BVP (2021 m. buvo 5,1 % BVP) (žr. 1.8 pav.), nes baigėsi su pandemija susijusių paramos priemonių galiojimas ir jas tik iš dalies kompensavo naujos paramos priemonės. Pastarosiomis buvo siekiama kovoti su kylančiomis energijos kainomis ir jų pasekmėmis, t. y. padidėjusiomis namų ūkių pragyvenimo išlaidomis ir didesnėmis įmonių sąnaudomis. Be to, mažesniu mastu taip pat buvo finansuojamos išlaidos, susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą. Tokie patys pokyčiai matyti ir iš fiskalinės politikos pozicijos, kuri 2022 m. antrus metus iš eilės buvo nuosaikiai sugriežtinta^[3]. Tačiau, kaip matyti iš toliau pateikto paveikslo, kol kas atšaukta tik šiek tiek daugiau nei trečdalis 2020 m. atlaisvintos fiskalinės politikos.

1.8 pav.

Euro zonos valdžios sektoriaus balansas ir fiskalinės politikos pozicija

(procentais, palyginti su BVP)

2021 m. pabaigoje pradėjus sparčiau kilti energijos kainoms, euro zonos šalių vyriausybės ėmėsi paramos priemonių, kurių vertė siekė apie 0,2 % BVP. Jas sudarė subsidijos, netiesioginių mokesčių mažinimas ir pervedimai namų ūkiams bei įmonėms. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, 2022 m. vyriausybės skubiai išplėtė tokias priemones iki maždaug 1,9 % BVP (žr. 1.9 pav.), kurios taip pat apėmė kapitalo pervedimus energiją gaminančioms įmonėms. Be to, jos 0,2 % BVP padidino valdžios sektoriaus paramą dėl, be kita ko, išlaidų, susijusių su pabėgėliais, ir karinių išlaidų. Energetikos ir infliacijos rėmimo priemones tik nedideliu mastu kompensavo naujos finansavimo priemonės, pavyzdžiui, didesni tiesioginiai mokesčiai energijos gamintojams, gaunantiems didelį nenumatytą pelną. Tai reiškė, kad jų grynasis poveikis biudžetui ir toliau buvo didelis – apie 1,7 % BVP. Taigi bendra diskrecinė parama (parama energetikai ir infliacijai, pridėjus išlaidas, susijusias su pabėgėliais, ir karines išlaidas) sudarė 2,1 % euro zonos BVP, o atėmus naują finansavimą – 1,9 % BVP (žr. 1.10 pav.).

1.9 pav.

Euro zonos biudžeto parama, susijusi su didelėmis energijos kainomis ir infliacija

(procentai, palyginti su BVP, lygis per metus)

1.10 pav.

Euro zonos biudžeto parama, susijusi su didelėmis energijos kainomis, infliacija ir Rusijos karu prieš Ukrainą

(procentais, palyginti su 2022 m. BVP, lygis per metus)

Paramos priemonės turėtų būti laikinos ir tikslinės, skirtos labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, taip pat pritaikytos taip, kad būtų išsaugotos paskatos vartoti mažiau energijos. Šiais principais nepagrįstos fiskalinės priemonės gali padidinti infliacinį spaudimą, dėl kurio gali prireikti griežtesnio pinigų politikos atsako, ir apsunkinti valstybės finansus. Atsižvelgiant į tai, kad tik nedidelė šių priemonių dalis buvo tikslinė (12 % pagal 2022 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes^[4]), svarbu, kad vyriausybės šias priemones atitinkamai pakoreguotų.

Pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą ir fiskalinės išlaidos aukštam infliacijos lygiui kompensuoti – tai nuoseklūs dideli sukrėtimai valstybės finansams. Jie įvyko esant jau padidėjusiam valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykiui. Nors dėl pandemijos valstybės finansų išlaidos išaugo, o karas Ukrainoje padidino riziką ekonomikos augimo perspektyvoms, grynasis infliacijos sukrėtimo poveikis skolos lygiui nėra labai aiškus. Nors didesnės mokesčių įplaukos turės tam tikrą mažinantį poveikį skolos santykiui, didelė infliacija paskatino normalizuoti pinigų politiką, o tai lėmė didėjančias finansavimo sąnaudas. Be to, valdžios sektoriaus išlaidos ilgainiui susilygins su įplaukomis, tačiau infliacija neigiamai veikia produkcijos didėjimą.

Tikėtina, kad spaudimas valstybės finansams didės. Be kitų veiksnių, jis atsiras dėl poreikio paspartinti energetinį perėjimą ir didinti investicijas į ekologiškesnę ir skaitmeninę ekonomiką, taip pat dėl didėjančių fiskalinių išlaidų, atsirandančių dėl visuomenės senėjimo. Todėl svarbu, kad padidėjusio euro zonos valstybės finansų pažeidžiamumo problemos būtų sprendžiamas vykdant augimą skatinančias reformas ir iš lėto mažinant didelius skolos rodiklius. Tam reikės sparčiai įgyvendinti investicijų ir struktūrinių reformų planus pagal priemonę „Next Generation EU“ ir ateinančiais metais vykdyti apdairią fiskalinę politiką.

1.4 Staigus infliacijos euro zonoje padidėjimas

2022 m. bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje buvo vidutiniškai 8,4 % (2021 m. – 2,6 %), t. y. labai padidėjo. Visus metus infliacija sparčiai augo ir tai nulėmė, kad vėlesniais mėnesiais jos metinis rodiklis buvo didelis – apie 10 %. Energijos kainos buvo svarbiausia sudedamoji dalis, lėmusi bendrosios infliacijos didėjimą, be to, sparčiai kilo maisto kainos, ypač po vasario mėn. įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Be to, infliacinį spaudimą didino ir vis dar esantys pramonės prekių tiekimo trikdžiai, atsigaunanti paklausa, sumažėjus su pandemija susijusiems apribojimams, ypač paslaugų sektoriuje, ir euro nuvertėjimas (žr. 1.11 pav.). Apskritai kainų spaudimas pasireiškė vis daugiau sektorių, iš dalies dėl netiesioginio didelių energijos sąnaudų poveikio visai ekonomikai. Infliacijos lygio skirtumai euro zonos šalyse taip pat labai padidėjo, o tai pirmiausia rodė skirtingą žaliavų ir energijos kainų sukrėtimo poveikį. Dauguma grynosios infliacijos rodiklių per metus gerokai padidėjo. Tikimasi, kad 2022 m. pabaigoje infliacijos šuolį lėmę veiksniai atslūgs ir 2023 m. infliacija turėtų sumažėti.

1.11 pav.

Bendroji infliacija ir jos pagrindinės sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; kaita, procentiniais punktais)

Energijos kainų sudedamosios dalies raida tiesiogiai lėmė beveik pusę 2022 m. padidėjusios bendrosios infliacijos. Metų pradžioje energijos kainų kilimas jau buvo didelis, o vėliau, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dar labiau padidėjo dėl nuogąstavimų, kad gali sutrikti energijos tiekimas. Spalio mėn. energijos infliacija sudarė 41,5 %, prie to labai prisidėjo dujų ir elektros kainos, kurių bazinės didmeninės kainos atsiskyrė nuo naftos kainų. Vyriausybės taikė dideles fiskalines priemones, kurios padėjo šiek tiek sušvelninti trumpalaikį kylančių energijos kainų poveikį (žr. 1.3 skirsnį). Skirtingas šių priemonių intensyvumas lėmė energijos infliacijos skirtumus euro zonos šalyse, o Baltijos šalyse ji buvo didžiausia. Energijos kainų šuolis taip pat darė didelį spaudimą maisto produktų kainoms, paveikdamas jas įvairios trukmės vėlavimais. Karas Ukrainoje taip pat turėjo tiesioginį poveikį maisto produktų kainoms, nes tiek Rusija, tiek Ukraina yra svarbios grūdų ir mineralinių medžiagų, naudojamų trąšoms gaminti, eksportuotojos^[5]. 2022 m. gruodžio mėn. bendros maisto produktų infliacijos dalis sudarė 2,9 procentinio punkto bendrosios infliacijos pagal SVKI, t. y. buvo gerokai didesnė negu 2021 m., ir rodė, kad padidėjo tiek neperdirbtų, tiek perdirbtų produktų sudedamosios dalys.

2022 m. grynosios infliacijos rodikliai labai padidėjo, nors metų pabaigoje buvo tam tikrų stabilizavimosi požymių. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, siekusi 2,3 %, jau metų pradžioje buvo didesnė už ECB tikslinį infliacijos lygį, o gruodžio mėn. padidėjo iki 5,2 %. Vidutiniškai 2022 m. pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija padidėjo iki 4,6 %, o paslaugų infliacija – iki 3,5 %. Kainų spaudimą daugiausia lėmė tie patys veiksniai: sparčiai kilusios žaliavų kainos, iš dalies susijusios su padidėjusiomis energijos žaliavų kainomis, ir su pandemija susiję veiksniai, tokie kaip pasaulinio tiekimo trikdžiai ir ekonomikos atsivėrimo poveikis. Didžiąją metų dalį euro nuvertėjimas taip pat prisidėjo prie infliacinio spaudimo. Kadangi 2022 m. antrąjį pusmetį tiekimo grandinės sutrikimai pamažu nyko, o žaliavų kainos mažėjo, po vasaros spaudimas ankstyvuose kainų nustatymo etapuose susilpnėjo. Vis dėlto dėl vėluojančio poveikio infliacija ir toliau buvo didelė. Susikaupusi paklausa po to, kai buvo panaikinti su pandemija susiję apribojimai, prisidėjo prie palankios kainodaros aplinkos įmonėms, ypač – daug kontaktų reikalingų paslaugų įmonėms. Apskritai kainų spaudimas darėsi vis pastovesnis ir platesnio masto. Dėl to padidėjo visi grynosios infliacijos rodikliai.

Vidaus sąnaudų spaudimas euro zonoje, vertinant pagal BVP defliatoriaus augimą, 2022 m. padidėjo vidutiniškai 4,7 % ir taip toliau tęsėsi 2021 m. prasidėjusi tendencija (žr. 1.12 pav.). Pirmąjį pusmetį darbo užmokesčio pokyčių spaudimas buvo nedidelis, tačiau metų pabaigoje jis tapo ryškesnis. 2022 m. metinis atlygis vienam samdomajam darbuotojui didėjo sparčiau ir vidutiniškai sudarė 4,5 %, 2021 m. – 3,9 %, o laikotarpiu iki pandemijos (2015–2019 m.) – vidutiniškai 1,7 %. Palyginti su ankstesniais metais, augimą iš dalies lėmė vidutiniškai padidėjęs dirbtų valandų skaičius, nes darbo vietų išsaugojimo schemų poveikis išblėso. Sutartas darbo užmokestis, kuriam vyriausybės priemonių poveikis turėjo mažesnį poveikį, 2022 m. vidutiniškai per metus padidėjo 2,8 %, t. y. šiek tiek mažiau nei faktinis darbo užmokesčio augimas, – tai parodo, kad metų pabaigoje suintensyvėjo darbo užmokesčio spaudimas. 2022 m. derybose dėl darbo užmokesčio vis svarbesniu aspektu tapo infliacijos kompensavimas, juolab kad darbo rinkos ir toliau buvo stiprios. Išaugusias darbo sąnaudas tam tikru mastu kompensavo padidėjęs darbo našumas. Vienetinis pelnas visuose sektoriuose per metus teigiamai prisidėjo prie BVP defliatoriaus, o tai rodo, kad įmonės galėjo perkelti žaliavų kainų padidėjimą į pardavimo kainas.

1.12 pav.

BVP defliatoriaus išskaidymas

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Profesionaliųjų prognozuotojų ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai, kurie 2021 m. pabaigoje buvo 1,9 %, per metus padidėjo ir 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2,2 % (žr. 1.13 pav.). Kitų apklausų duomenys, pavyzdžiui, ECB pinigų analitikų apklausos ir Consensus Economics, taip pat rodė, kad ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai buvo nusistovėję ties 2 % arba šiek tiek didesne riba, nepaisant didesnių trumpesnio laikotarpio lūkesčių. Rinkos duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos kompensavimo rodikliai, ypač 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m., metų pradžioje sumažėjo, tikintis pinigų politikos griežtinimo, tačiau, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, iš lėto didėjo ir gruodžio pabaigoje sudarė 2,38 %. Tačiau svarbu tai, kad rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos kompensavimo rodikliai nėra tiesioginis rinkos dalyvių faktinių infliacijos lūkesčių matas, nes į juos įtraukiamos infliacijos rizikos premijos infliacijos neapibrėžtumui kompensuoti.

1.13 pav.

Apklausomis ir rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai

(metiniai pokyčiai, procentais)

1.5 Griežtesnės kreditavimo ir finansavimo sąlygos normalizuojantis pinigų politikai

Visoje ekonomikoje didėjant infliaciniam spaudimui (žr. 1.4 skirsnį), 2022 m. ECB ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdamas normalizuoti pinigų politiką ir neleisti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiams viršyti 2 % tikslą (žr. 2.1 skirsnį). Nerizikingos ilgalaikės palūkanų normos buvo labiau nepastovios, palyginti su 2021 m., iš dalies dėl labai didelio neapibrėžtumo, kurį lėmė infliacija ir pinigų politikos institucijų reakcija visame pasaulyje, įskaitant euro zoną. Ilgalaikių palūkanų normų pajamingumas apskritai padidėjo. Pagal BVP pasvertas 10 m. trukmės euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumo vidurkis labai priklausė nuo nerizikingos palūkanų normos pokyčių (žr. 1.14 pav.). Šalių lygiu, nepaisant kai kurių skirtumų, vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumų pokyčiai apskritai buvo nedideli, iš dalies dėl to, kad Valdančioji taryba birželio mėn. paskelbė, jog ji lanksčiai reinvestuos pagrindines sumas, gautas iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, ir liepos mėn. patvirtino politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (žr. 2.1 skirsnį). Gruodžio 31 d. pagal BVP pasvertas 10 m. trukmės euro zonos šalių nominaliųjų vyriausybių obligacijų pajamingumo vidurkis buvo 3,26 %, t. y. beveik 300 bazinių punktų didesnis negu 2021 m. pabaigoje.

1.14 pav.

Ilgalaikės palūkanų normos ir paskolų įmonėms bei namų ūkiams būstui įsigyti kaina

(metinės palūkanų normos, procentais)

Dėl didesnių palūkanų normų ir mažesnio ilgalaikio pelno augimo lūkesčių buvo daromas spaudimas mažinti akcijų kainas. Apskritai euro zonos akcijų kainos buvo labai nepastovios ir 2022 m. sumažėjo. 2022 m. gruodžio 31 d. euro zonos ne finansų bendrovių ir bankų akcijų kainų bendrieji rodikliai (žr. 1.15 pav.) buvo maždaug 16 % ir 4,4 % mažesni už atitinkamus 2021 m. pabaigos lygius. Kadangi bendrovių obligacijų pajamingumas taip pat reikšmingai padidėjo tiek investicinio reitingo, tiek didelio pajamingumo obligacijų kategorijose, euro zonos finansavimo sąlygos gerokai sugriežtėjo.

1.15 pav.

Euro zonos ir JAV akcijų rinkų indeksai

(indeksas: 2021 m. sausio 1 d. = 100)

Normalizuojant pinigų politiką ir vykstant bendriems rinkos pokyčiams, 2022 m. bankų finansavimo sąnaudos ir bankų paskolų palūkanų normos labai pakilo. Bendra bankų obligacijų pajamingumo didėjimo tendencija, laipsniškas atlygio už klientų indėlius augimas ir metų pabaigoje pasikeitusios trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) sąlygos – visa tai prisidėjo prie bankų finansavimo sąnaudų didėjimo. Dėl šių priežasčių 2022 m. nominaliosios bankų paskolų palūkanų normos pakilo iki lygio, kuris paskutinį kartą buvo stebėtas 2014 m. Euro zonos bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų taip pat parodė, kad bankų kredito standartai (t. y. vidaus gairės arba paskolų patvirtinimo kriterijai) paskoloms namų ūkiams ir įmonėms gerokai sugriežtėjo. 2022 m. pabaigoje sudėtinė bankų paskolų palūkanų norma, taikoma paskoloms namų ūkiams būstui įsigyti, buvo 2,94 %, t. y. nuo 2021 m. pabaigos padidėjo 163 baziniais punktais, o atitinkama norma ne finansų bendrovėms buvo 3,41 %, t. y. padidėjo 205 baziniais punktais (žr. 1.14 pav.). Vertinant pagal ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčius, tokie pokyčiai iš esmės atitiko ankstesnius pinigų politikos griežtinimo laikotarpius, o paskolų palūkanų normų skirtumai tarp šalių ir toliau buvo nedideli. Tai rodė, kad ECB pinigų politikos pokyčiai sklandžiai persiduoda visoje euro zonoje.

2022 m. antrąjį pusmetį kreditas didėjo sparčiau, bet po vasaros dėl griežtesnių skolinimo sąlygų naujų paskolų teikimas sulėtėjo (žr. 1.16 pav.). Bankų paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas per metus sulėtėjo iki 3,8 %, o tai rodė, kad didėja palūkanų normos, griežtėja kredito standartai ir mažėja vartotojų pasitikėjimas. 2022 m. bankų paskolų įmonėms metinis augimo tempas dar didėjo (iki 6,3 %), nors tai neatspindėjo skirtingų per metus įvykusių pokyčių. Didžiąją metų dalį fiksuotas nominalusis augimas rodė įmonių poreikį finansuoti apyvartinį kapitalą ir atsargas, atsižvelgiant į tebesitęsiančius tiekimo trikdžius ir padidėjusias sąnaudas. Vis dėlto paskutiniais metų mėnesiais labai sumažėjo bankų skolinimas įmonėms, o tai rodo griežtesnių finansavimo sąlygų poveikį pasiūlos ir paklausos veiksniams. Per metus taip pat sumažėjo grynasis skolos vertybinių popierių išleidimas, kuris įmonėms buvo brangesnis. Apskritai, 2022 m. sumažėjo grynieji išorės finansavimo srautai ne finansų bendrovėms, daugiausia dėl to, kad sumažėjo bendrovių tarpusavio paskolos – viena iš finansavimo formų (žr. 1.17 pav.). Be to, Apklausa apie įmonių galimybes gauti finansavimą parodė, kad įmonės vis pesimistiškiau vertino daugumos išorės finansavimo šaltinių prieinamumą ateityje.

1.16 pav.

P3 ir kredito ne finansų bendrovėms bei namų ūkiams augimas

(metiniai pokyčiai, procentais)

1.17 pav.

Grynieji ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai; mlrd. eurų)

Indėlių kaupimo tempas sumažėjo nuo pandemijos metu užfiksuoto aukšto lygio, visų pirma dėl padidėjusių išlaidų, susijusių su kylančiomis kainomis, ir dėl didesnės alternatyvių taupymo formų grąžos normalizavus pinigų politiką. Pinigų kiekio (P3) metinis augimo tempas dar labiau sulėtėjo ir 2022 m. sudarė 4,1 % (žr. 1.16 pav.), o tai rodė liepos mėn. baigti Eurosistemos grynieji turto pirkimai, mažesnis kreditų kūrimas 2022 m. paskutinį ketvirtį bei grynasis pinigų nutekėjimas į kitas pasaulio šalis, susijęs su didesnėmis euro zonos sąskaitomis už energiją.

1 intarpas
Pokyčiai euro zonos ir JAV darbo rinkose 2022 m.

Esant dideliam neapibrėžtumui 2022 m., darbo rinkos analizė buvo esminis elementas vertinant ekonomikos būklę ir jos sąstingio lygį. Šiame intarpe nagrinėjami euro zonos ir JAV darbo rinkos panašumai ir skirtumai, susiję su jų atsigavimu po pandemijos.

Bendro dirbtų valandų skaičiaus pokyčiai

2022 m. tiek euro zonoje, tiek JAV bendras dirbtų valandų skaičius pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį, tačiau darbo jėgos pasiūlos ir paklausos raida išsiskyrė. Nors 2022 m. nedarbo lygis JAV grįžo į prieš krizę buvusį lygį ir buvo netgi žemesnis nei euro zonoje, įtampos darbo rinkoje lygis, vertinamas pagal laisvų darbo vietų ir bedarbių santykį, JAV buvo didesnis^[6]. Šiuos pokyčius galima paaiškinti tiek skirtingu politiniu atsaku į pandemiją, tiek struktūriniais darbo jėgos pasiūlos ir paklausos skirtumais euro zonos ir JAV ekonomikose.

Darbo jėgos paklausos pokyčiai

2022 m. euro zonos ir JAV ekonomikos buvo skirtinguose ekonomikos ciklo etapuose. Ciklinė darbo jėgos paklausa buvo didesnė JAV, todėl iš dalies lėmė didesnę įtampą darbo rinkoje. Euro zonos ekonomikos aktyvumas po pandemijos metu patirto nuosmukio atsigavo vėliau nei JAV. Euro zonos realusis BVP grįžo į ikikrizinį lygį 2021 m. paskutinį ketvirtį, o JAV ikikrizinį lygį pasiekė 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Tam tikru mastu tai rodė, kad antrosios pandemijos bangos metu daugelyje euro zonos šalių buvo taikomos griežtesnės ir platesnės apimties karantino priemonės nei JAV, taip pat skiepijimo spartos skirtumus. Tačiau svarbesnis veiksnys buvo skirtingas fiskalinių priemonių mastas ir kryptingumas. Euro zonoje fiskalinė parama buvo sutelkta į užimtumo sumažėjimo sušvelninimą remiant įmones ir leidžiant veikti automatinėms stabilizavimo priemonėms. JAV fiskalinė parama buvo didesnė ir labiau orientuota į tiesioginį namų ūkių pajamų, taigi ir vartojimo, palaikymą per darbo užmokesčio čekius ir didesnes nedarbo išmokas. Atitinkamai privatusis vartojimas euro zonoje grįžo į ikikrizinį lygį dar vėliau negu bendrasis ekonominis aktyvumas, t. y. tik 2022 m. antrąjį ketvirtį.

Be to, vertinant labiau struktūrinės perspektyvos atžvilgiu, JAV darbo rinka yra linkusi stipriau reaguoti į ekonomikos ciklą nei euro zonos darbo rinka. Kaitos rodikliai rodo, kad JAV darbo rinka struktūriškai yra dinamiškesnė. Sąvoka „darbo jėgos kaita“ rodo, kokiu tempu darbuotojai per tam tikrą laikotarpį išeina iš įmonės ar organizacijos ir yra pakeičiami kitais. Apytikris darbo jėgos kaitos rodiklis rodo, kad nuo 2000 m. pradžios vidutiniškai per mėnesį darbą pakeisdavo apie 4 % visų JAV darbuotojų. Atitinkamas euro zonos rodiklis nėra skaičiuojamas, tačiau labiausiai palyginami statistiniai duomenys apima neseniai iš darbo išėjusius ir pradėjusius dirbti asmenis (nors jie taip pat įtraukia ekonomiškai neaktyvius asmenis ir bedarbius, pereinančius į dirbančiųjų grupę, ir atvirkščiai). Šie duomenys rodo, kad 2022 m. ypač padidėjo pradedančiųjų dirbti skaičius, tačiau šis augimas nėra toks ryškus kaip JAV. Ši dinamika taip pat matoma pagal laisvų darbo vietų skaičių abiejuose ekonominiuose regionuose: 2022 m. JAV jis buvo didesnis negu euro zonoje (su dideliais skirtumais tarp euro zonos šalių^[7]), kur daugiausia dėmesio buvo skiriama išlaikytų darbuotojų grąžinimui prie įprasto darbo laiko (žr. A pav.).

Apskritai didesnis JAV darbo rinkos struktūrinis dinamiškumas dar labiau padidino spaudimą jau ir taip didelei darbo jėgos paklausai.

A pav.

Įtampa euro zonos ir JAV darbo rinkose

(laisvų darbo vietų ir bedarbių santykis)

Darbo jėgos pasiūlos pokyčiai

Palyginti su euro zona, per pandemijos sukeltą krizę darbo jėgos pasiūla JAV mažėjo labiau ir atsigavo lėčiau nuo žemiausio lygio, pasiekto 2020 m. antrąjį ketvirtį. Darbo jėgos pasiūlos atsigavimo spartos skirtumai iš dalies buvo susiję su įgyvendinamos politikos skirtumais. Pirma, JAV darbo jėgos aktyvumo lygis atsigavo lėčiau. Tai iš dalies rodo, kad dėl didesnio atleidimų skaičiaus JAV dalis darbuotojų pasitraukė iš darbo jėgos, o palyginti dosni finansinė parama leido žmonėms ilgiau likti bedarbiais arba net padidinti darbo užmokestį, už kurį jie būtų pasirengę vėl įsidarbinti. Per visus 2022 m. darbo jėgos aktyvumo lygis JAV ir toliau buvo žemesnis nei iki pandemijos, priešingai nei euro zonoje, kur aktyvumas viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Antra, pastarojo meto darbo jėgos aktyvumo pokyčius iš dalies lemia ir ilgalaikės tendencijos. Laikui bėgant didėjo ir vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie paprastai mažiau dalyvauja darbo rinkose negu jaunesni darbuotojai, dalis darbo jėgos struktūroje. Europoje šis poslinkis sutapo su teigiamomis darbo jėgos aktyvumo lygio tendencijomis, kurias lėmė aktyvesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką dėl pensijų reformos. Ši tendencija išliko ir per pandemiją, o vyresnio amžiaus darbuotojai prisidėjo prie 2022 m. darbo jėgos aktyvumo lygio didėjimo. Vis dėlto darbo jėgos aktyvumo rodikliui JAV 2022 m. didžiausią įtaką turėjo demografiniai pokyčiai. Galiausiai, nors abiejuose regionuose pandemija neigiamai paveikė grynąjį dirbančiųjų migrantų srautą, JAV jis pradėjo mažėti anksčiau, 2017–2020 m. sugriežtinus imigracijos politiką. Tačiau pastaruoju metu grynasis dirbančiųjų migrantų antplūdis abiejuose regionuose labai atsigavo.

Darbo užmokesčio kaita

Pastaraisiais metais darbo užmokesčio augimo atotrūkis tarp JAV ir euro zonos padidėjo, ir tai buvo ypač akivaizdu 2022 m. Daugiausia tai galima paaiškinti pirmiau aptarta skirtinga darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kaita. Nuo 2020 m. antrojo ketvirčio nominaliojo darbo užmokesčio augimas JAV gerokai padidėjo ir 2022 m. antrąjį ketvirtį sudarė 5,5 %, vertinant pagal darbo sąnaudų indeksą (privatusis sektorius). Nuo to laiko jis sulėtėjo, bet ir toliau buvo didelis. Darbo užmokesčio euro zonoje augimas šiuo laikotarpiu buvo lėtesnis ir ribotas, o sutarto darbo užmokesčio augimas (kuriam darbo vietų išsaugojimo schemos daro daug mažesnę įtaką negu atlygiui vienam samdomajam darbuotojui ar už dirbtą valandą) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2,9 % (žr. B pav.). Struktūriškai dinamiškesnė JAV darbo rinka taip pat gali sustiprinti darbo užmokesčio atsaką į įtampą darbo rinkoje, o tai rodo sparčiau kylantis darbo vietas keičiančių asmenų darbo užmokestis.

B pav.

Darbo užmokesčio augimo rodikliai euro zonoje ir JAV

(metiniai pokyčiai, procentais)

2 Pinigų politikos normalizavimo procesas

2022 m. ECB, siekdamas kovoti su itin didele infliacija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir užsitęsus pandemijos padariniams, toliau normalizavo pinigų politiką. Pirmajame normalizavimo etape Valdančioji taryba kovo pabaigoje nutraukė grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), o liepos pradžioje – pagal turto pirkimo programą (TPP). Antrajame etape ECB pagrindinės palūkanų normos buvo padidintos pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį, o indėlių galimybės palūkanų norma pirmą kartą nuo 2014 m. tapo teigiama. Pinigų politikos palūkanų normos padidintos iš viso 250 bazinių punktų per keturis paskutinius 2022 m. posėdžius, kuriuose buvo ir didžiausi atskirų palūkanų normų didinimai per visą istoriją (žr. 2.1 pav.). Valdančioji taryba taip pat patvirtino politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę, kuria siekiama užtikrinti tvarkingą pinigų politikos perdavimą visoje euro zonoje. Be to, numatytas lankstumas reinvesticijoms pagal SPPP buvo pirmoji gynybos linija, apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimui. Gruodžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė nuo 2023 m. kovo mėn. pamatuotu ir nuspėjamu tempu mažinti Eurosistemos pagal TPP įsigytą pinigų politikos vertybinių popierių portfelį. 2022 m. birželio mėn. Eurosistemos balansas pasiekė istoriškai aukščiausią lygį -– 8,8 trln., o iki metų pabaigos sumažėjo iki 8,0 trln. eurų. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė pasibaigę operacijų terminai ir išankstiniai pasiskolintų lėšų grąžinimai pagal trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO III). Prie išankstinio pasiskolintų lėšų grąžinimo prisidėjo spalio mėn. priimtas Valdančiosios tarybos sprendimas pakeisti TITRO III operacijų sąlygas. Normalizuodamas pinigų politiką, ECB taip pat pradėjo atsisakyti įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemonių, įvestų reaguojant į pandemiją, taip pamažu atkurdamas iki pandemijos buvusį priimtinos rizikos lygį vykdant Eurosistemos kredito operacijas.

2.1 Skatinamosios pinigų politikos nutraukimas

Pirmasis politikos normalizavimo etapas: lėtesnis turto pirkimų tempas ir prielaidos palūkanų normų didinimui

2022 m. pradžioje euro zonos ekonomika toliau atsigavo po pandemijos, o padėtis darbo rinkoje toliau gerėjo, be kita ko, ir dėl viešosios politikos teikiamos paramos. Tačiau artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo perspektyvos tebebuvo menkos, nes dėl koronaviruso atmainos omikron plitimo sparčiai daugėjo naujų susirgimo koronavirusu atvejų. Medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose ir toliau stabdė gamybą, o didelės energijos sąnaudos turėjo neigiamą poveikį realiosioms pajamoms. Ankstesniais mėnesiais infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sparčiai didėjo ir sausio mėn. vėl buvo didesnė, nei prognozuota. Tai daugiausia susiję su padidėjusiomis energijos išlaidomis, didinančiomis kainas įvairiuose sektoriuose, ir pakilusiomis maisto produktų kainomis. Remdamasi metų pradžios duomenimis, vasario mėn. Valdančioji taryba įvertino, kad infliacija turėtų tebebūti didelė ilgiau, negu buvo anksčiau tikėtasi, tačiau per metus sumažės.

Valdančioji taryba patvirtino 2021 m. gruodžio mėn. pinigų politikos posėdyje priimtą sprendimą per ateinančius ketvirčius toliau iš lėto mažinti turto pirkimų tempą. Ji nusprendė 2022 m. kovo pabaigoje nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal SPPP ir reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Valdančioji taryba pabrėžė, kad, atsinaujinus su pandemija susijusiam rinkos susiskaidymui, SPPP reinvesticijas būtų galima lanksčiai koreguoti pagal laiką, turto klases ir jurisdikcijas, jeigu tik kiltų pavojus kainų stabilumui dėl grėsmių pinigų politikos perdavimui. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai galėtų sutrikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, kol ji vis dar atsigauna nuo neigiamų pandemijos pasekmių.

Vasario mėn. Rusijos įvykdyta invazija į Ukrainą Europai yra takoskyra. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą turėjo reikšmingą poveikį ekonominiam aktyvumui ir infliacijai 2022 m., taip pat ir euro zonoje, per padidėjusias energijos ir žaliavų kainas, tarptautinės prekybos sutrikimą ir sumažėjusį pasitikėjimą. Kovo mėn. Valdančioji taryba vertino, kad šio poveikio mastas priklausys nuo karo eigos, sankcijų poveikio ir galimų būsimų priemonių. Atsižvelgdama į labai neapibrėžtą aplinką, Valdančioji taryba, be įprastų ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai, apsvarstė įvairius scenarijus. Karo poveikis vertintas atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie rodė vis dar tvirtas pagrindines euro zonos ekonomikos sąlygas, o tam padėjo svari politikos parama. Ekonomikos atsigavimą ir toliau stiprino silpstantis koronaviruso atmainos omikron poveikis. Jau kurį laiką buvo požymių, kad mažėja tiekimo trikdžių, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Vis dėlto pagal kovo mėn. ekspertų prognozėse, kuriose pateikiamas pirminis karo padarinių vertinimas, paskelbtą pagrindinį scenarijų, BVP augimo artimiausiu metu prognozė buvo sumažinta. Iki kovo mėn. Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio infliacija ir toliau buvo didesnė, negu prognozuota, daugiausia dėl netikėtai didelių energijos kainų. Be to, kainos kilo platesniu mastu įvairiuose sektoriuose. Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėmis, kovo mėn. prognozėse pagal pagrindinį scenarijų infliacija pagal SVKI buvo gerokai padidinta, o ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai pagal įvairius rodiklius atitiko ECB nustatytą 2 % infliacijos tikslą vidutiniu laikotarpiu.

Remdamasi šiuo atnaujintu vertinimu ir atsižvelgdama į aplinkos neapibrėžtumą, Valdančioji taryba kovo mėn. pinigų politikos posėdyje patikslino pirkimų pagal TPP grafiką: balandžio mėn. grynųjų turto pirkimų mėnesinė apimtis sudarys 40 mlrd., gegužės mėn. – 30 mlrd., o birželio mėn. – 20 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį grynųjų pirkimų apimtis turėjo priklausyti nuo gaunamų duomenų. Valdančioji taryba taip pat patvirtino savo ankstesnį sprendimą, kad bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų koregavimai bus atliekami praėjus tam tikram laikui po grynųjų pirkimų pagal TPP pabaigos. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lėmė Valdančiosios tarybos ateities gairės, numatančios jos strateginį įsipareigojimą stabilizuoti infliaciją ties 2 % lygiu vidutiniu laikotarpiu.

Gegužės mėn. infliacija vėl gerokai padidėjo, daugiausia dėl karo poveikio ir toliau sparčiai didėjančių energijos ir maisto produktų kainų. Be to, sparčiai kylant daugelio prekių ir paslaugų kainoms, infliacinis spaudimas išplito ir sustiprėjo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozių, pagal kurias prognozių laikotarpio pabaigoje infliacija viršijo 2 % tikslą, pagrindinį scenarijų, birželio 9 d. Valdančioji taryba nusprendė imtis tolesnių pinigų politikos normalizavimo veiksmų, vadovaudamasi pasirenkamumo, orientavimosi į duomenis, laipsniškumo ir lankstumo principais.

Pirma, Valdančioji taryba nusprendė nuo 2022 m. liepos 1 d. nevykdyti grynųjų turto pirkimų pagal TPP. Ji pareiškė, kad ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti didelio likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.

Antra, birželio mėn. Valdančioji taryba padarė išvadą, kad jos ateities gairėse numatytos sąlygos pradėti didinti ECB pagrindines palūkanų normas buvo įvykdytos. Todėl, laikydamasi savo politikos veiksmų eiliškumo, ji pranešė, kad ketina padidinti ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais liepos mėn. pinigų politikos posėdyje, o rugsėjo mėn. numato dar kartą jas padidinti.

Trečia, remdamasi birželio mėn. vertinimu, Valdančioji taryba numatė, kad po rugsėjo mėn. būtų tikslinga toliau iš lėto, bet tvariai didinti palūkanų normas, atsižvelgiant į gaunamus duomenis ir infliacijos pokyčių vidutiniu laikotarpiu vertinimą.

Birželio 9 d. priimtuose sprendimuose numatyti svarbūs žingsniai normalizuojant pinigų politikos poziciją. Birželio 15 d. ad hoc posėdyje Valdančioji taryba įvertino padėtį finansų rinkoje bei galimą susiskaidymo riziką ir pabrėžė savo pasiryžimą išsaugoti tvarkingą pinigų politikos pozicijos perdavimą visoje euro zonoje. Visų pirma, Valdančioji taryba įvertino, kad dėl pandemijos euro zonos ekonomikoje vis dar yra pažeistų sričių, o tai prisidėjo prie netolygaus ECB pinigų politikos normalizavimo perdavimo įvairiose jurisdikcijose.

Remdamasi šiuo vertinimu, Valdančioji taryba nusprendė taikyti sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, siekiant išsaugoti pinigų politikos perdavimo mechanizmo veikimą. Be to, ji įgaliojo atitinkamus Eurosistemos komitetus kartu su ECB tarnybomis paspartinti naujos rinkos susiskaidymą mažinančios priemonės kūrimo užbaigimą.

Antrasis politikos normalizavimo etapas: politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė ir pinigų politikos palūkanų normų didinimas

Liepos 21 d. posėdyje Valdančioji taryba patvirtino naująją politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę. Valdančioji taryba laikėsi nuomonės, kad naujos priemonės sukūrimas yra būtinas siekiant palaikyti veiksmingą pinigų politikos perdavimą, ypač politikos normalizavimo laikotarpiu. Ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija būtų sklandžiai perduodama visoms euro zonos šalims. Naujoji priemonė papildys ECB priemonių rinkinį ir gali būti pradėta taikyti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Jei tenkinami nustatyti kriterijai, Eurosistema gali antrinėje rinkoje pirkti vertybinius popierius, išleistus jurisdikcijose, kuriose pablogėjo finansavimo sąlygos, nepagrįstos konkrečios šalies ekonomikos pagrindais, siekiant iki reikalingo lygio neutralizuoti perdavimo mechanizmui kylančią riziką. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę, jei jie būtų pradėti vykdyti, mastas priklausytų nuo pinigų politikos perdavimo mechanizmui kylančios rizikos dydžio; pirkimai nebūtų ribojami ex ante. Liepos mėn. Valdančioji taryba taip pat pabrėžė, kad bet kokiu atveju, pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui, vis dar yra sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas. Be to, liepos mėn. Valdančioji taryba taip pat pabrėžė, kad ji ir toliau turi teisę savo nuožiūra vykdyti vienakrypčius pinigų politikos sandorius šalims, kurios atitinka reikiamus kriterijus. Nors politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonės tikslas – užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, vienakrypčiai pinigų politikos sandoriai gali būti pradėti vykdyti, jei vyriausybių obligacijų rinkose atsiranda didelių iškraipymų, ypač dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo.

Liepos mėn. Valdančioji taryba taip pat nusprendė pirmą kartą nuo 2011 m. padidinti pagrindines palūkanų normas, pakeldama tris ECB pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Ji įvertino, kad tikslinga daryti didesnį, negu buvo paskelbta jos ankstesniame posėdyje, pirmąjį žingsnį politikos palūkanų normų normalizavimo procese. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Valdančiosios tarybos atnaujintu infliacijos rizikos vertinimu ir atsižvelgiant į tai, kad pinigų politikos perdavimo veiksmingumą dar padidins naujoji politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Valdančioji taryba taip pat leido suprasti, kad tolesnis palūkanų normų normalizavimas ateinančiais mėnesiais bus tikslingas.

Liepos mėn. atsisakius neigiamų palūkanų normų, Valdančioji taryba galėjo pereiti nuo ateities gairių dėl palūkanų normų prie sprendimų dėl palūkanų normų priėmimo atskirai per kiekvieną posėdį. Šis perėjimas atrodė pagrįstas dėl išskirtinio neapibrėžtumo, susijusio su infliacijos ir ekonomikos perspektyvomis.

Rugsėjo mėn. Valdančioji taryba nusprendė dar 75 baziniais punktais padidinti ECB pagrindines palūkanų normas – tai buvo didžiausias iki tol užfiksuotas šių normų padidinimas. Ji priėmė tokį sprendimą, nes infliacija tebebuvo per didelė, o gaunami duomenys rodė, kad ji dar ilgą laiką tebebus didesnė už siekiamą lygį. Sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, kai kuriuose sektoriuose dėl ekonomikos atsivėrimo padidėjęs paklausos spaudimas ir tiekimo trikdžiai toliau didino infliaciją, kuri rugpjūčio mėn. pasiekė 9,1 %. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, kainų spaudimas toliau stiprėjo ir plito visoje ekonomikoje. Rugsėjo mėn., palyginti su birželio mėn. prognozėmis, ECB ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozes, infliacijai pagal SVKI mažėjant visu prognozių laikotarpiu, tačiau paskutiniais metais vis dar viršijant 2 % tikslą. Be to, gaunami duomenys rodė, kad euro zonos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, o vėliau tais pačiais metais ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo numatomas ekonomikos sąstingis. Labai didelės energijos kainos toliau mažino gyventojų pajamų perkamąją galią, o tiekimo trikdžiai vis dar varžė ekonominį aktyvumą. Be to, nepalanki geopolitinė situacija, visų pirma Rusijos karas prieš Ukrainą, neigiamai veikė verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, rugsėjo mėn. ekspertų ekonomikos augimo prognozės buvo gerokai sumažintos likusiam 2022 m. laikotarpiui ir visiems 2023 m.

Rugsėjo mėn. 75 baziniais punktais padidintos ECB pagrindinės palūkanų normos, paankstino perėjimą nuo itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, kuris užtikrintų, kad infliacija laiku sugrįžtų prie ECB nustatyto 2 % tikslo vidutiniu laikotarpiu. Valdančioji taryba pranešė, kad, vadovaudamasi savo vertinimu, ji numato per kelis artimiausius posėdžius toliau didinti palūkanų normas, kad būtų slopinama paklausa ir neleidžiama susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiams. Be to, kadangi indėlių galimybės palūkanų norma buvo padidinta virš nulio, dviejų pakopų atlyginimo už laikomą atsargų perteklių sistema tapo nereikalinga. Todėl Valdančioji taryba nusprendė sustabdyti dviejų pakopų sistemos taikymą, nustatydama nulinį daugiklį. Be to, siekdama išsaugoti pinigų politikos perdavimo veiksmingumą ir užtikrinti tvarkingą rinkos veikimą, Valdančioji taryba nusprendė laikinai panaikinti 0 % viršutinę palūkanų normos ribą, taikomą atlyginimui už valdžios sektoriaus indėlius. Laikinai buvo nustatyta viršutinė riba, lygi mažesnei iš šių dviejų verčių: indėlių galimybės palūkanų normai arba euro trumpalaikio skolinimosi normai (€STR), įskaitant ir kai yra taikoma teigiama indėlių galimybės palūkanų norma. Ši priemonė turėjo galioti iki 2023 m. balandžio 30 d. Jos tikslas – padėti išvengti staigaus indėlių nutekėjimo į rinką, pasireiškus įkaito trūkumo požymiams kai kuriuose euro zonos atpirkimo sandorių rinkų segmentuose, ir nuodugniai įvertinti, kaip pinigų rinkos prisitaiko prie grįžimo prie teigiamų palūkanų normų.

Trečiasis pinigų politikos normalizavimo etapas: tolesnis palūkanų normų didinimas ir balanso mažinimas

Rugsėjo mėn. infliacija padidėjo iki 9,9 %, o spalio mėn. – iki 10,6 %, ir tai yra didžiausias rodiklis per visą bendrosios valiutos istoriją. Dėl sparčiai kylančių energijos ir maisto produktų kainų, tiekimo trikdžių ir po pandemijos atsigavusios paklausos vasarą toliau didėjo kainų spaudimas ir infliacija. Esant tokioms aplinkybėms, spalio mėn. Valdančioji taryba nusprendė dar kartą 75 baziniais punktais padidinti tris ECB pagrindines palūkanų normas, pabrėždama, kad šiuo trečiuoju iš eilės atliekamu palūkanų normų didinimu buvo padaryta reikšminga pažanga atsisakant skatinamosios pinigų politikos.

Spalio mėn. Valdančioji taryba taip pat nusprendė pakeisti TITRO III sąlygas. Ji pakoregavo operacijų palūkanų normas nuo lapkričio 23 d., indeksuodama palūkanų normą pagal taikomų ECB pagrindinių palūkanų normų vidurkį, ir pasiūlė bankams tris papildomas savanoriško išankstinio pasiskolintų lėšų grąžinimo datas. Ūmios pandemijos metu ši priemonė atliko svarbų vaidmenį kovojant su kainų stabilumui kylančia rizika. Tačiau, atsižvelgiant į netikėtai ir neįprastai padidėjusią infliaciją, ją reikėjo pakoreguoti, siekiant užtikrinti suderinamumą su platesniu pinigų politikos normalizavimo procesu ir sustiprinti politikos palūkanų normų padidinimo perdavimą bankų paskolų sąlygoms. Valdančioji taryba tikėjosi, kad TITRO III sąlygų koregavimas prisidės prie bankų finansavimosi sąnaudų normalizavimo. Dėl to finansavimo sąlygų normalizavimas savo ruožtu turėtų slopinamąjį poveikį infliacijai ir padėtų atkurti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu. Pakoregavus sąlygas, taip pat buvo pašalintos kliūtys, trukdančios savanoriškai iš anksto grąžinti likusias per TITRO III pasiskolintas lėšas. Savanoriškas išankstinis pasiskolintų lėšų grąžinimas sumažintų Eurosistemos balansą ir taip prisidėtų prie bendro pinigų politikos normalizavimo. Dėl TITRO III sąlygų koregavimo ir po to įvykusių grąžinimų gerokai sumažėjo perteklinis likvidumas.

Galiausiai, Valdančioji taryba, siekdama, kad atlyginimas už kredito įstaigų Eurosistemoje laikomas privalomąsias atsargas labiau atitiktų pinigų rinkos sąlygas, nusprendė nustatyti atlyginimą už laikomas privalomąsias atsargas, lygų indėlių galimybės palūkanų normai.

Gruodžio mėn. Valdančioji taryba ketvirtą kartą iš eilės padidino palūkanų normas – šį kartą 50 bazinių punktų, nes infliacija tebebuvo per didelė ir, kaip numatoma, dar ilgą laiką viršys ECB tikslą. Valdančioji taryba taip pat pareiškė, kad palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį lygį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas, infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Lapkričio mėn. infliacija buvo 10,1 % dydžio – šiek tiek mažesnė, palyginti su spalio mėn. buvusiu 10,6 % lygiu. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė mažesnis energijos kainų lygio kilimas. Padidėjo ir, tikėtina, kurį laiką nemažės maisto produktų kainų lygio kilimas ir visoje ekonomikoje juntamas kainų spaudimas. Išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertai reikšmingai padidino infliacijos prognozes ir numatė, kad 2022 m. vidutinė infliacija pasieks 8,4 % lygį, o 2023 m. sumažės iki 6,3 %, kartu prognozuojant, kad per tuos metus infliacija gerokai sumažės. Jie taip pat numatė, kad 2024 m. vidutinis infliacijos lygis toliau mažės iki 3,4 %, o 2025 m. – iki 2,3 %. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomika gali susitraukti maždaug 2022–2023 m. sandūroje dėl energetikos krizės, didelio neapibrėžtumo, mažėjančio pasaulio ekonomikos aktyvumo ir griežtesnių finansavimo sąlygų. Tačiau ekspertai taip pat prognozavo, kad galimas ekonomikos nuosmukis bus sąlyginai trumpalaikis, ir nedidelis, o ekonomikos augimo perspektyvos 2023 m. buvo gerokai sumažintos, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

Gruodžio mėn. Valdančioji taryba taip pat aptarė pagal TPP turimų vertybinių popierių portfelio mažinimo principus. Ji nusprendė, kad nuo 2023 m. kovo pradžios TPP portfelis bus mažinamas nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų išpirkimo terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo. Valdančioji taryba taip pat pabrėžė, kad iki 2023 m. pabaigos ECB patikslins trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinę sistemą, ir tai suteiks daugiau informacijos apie balanso normalizavimo proceso paskutinį etapą.

2.1 pav.

Pagrindinių ECB pinigų politikos palūkanų normų pokyčiai

(procentiniais punktais)

2.2 Eurosistemos balanso pokyčiai normalizuojant pinigų politiką

2022 m. pirmąjį pusmetį Eurosistemos balanso augimas sulėtėjo po to, kai buvo pamažu baigti vykdyti grynieji turto pirkimai pagal TPP ir SPPP. Antrąjį pusmetį prie laipsniško balanso mažinimo prisidėjo normalizuojama pinigų politika. Birželio mėn. balansas pasiekė istoriškai aukščiausią lygį, t. y. 8,8 trln. eurų, prieš grynųjų turto pirkimų pagal TPP vykdymo nutraukimą liepos 1 d. (žr. 2.2 pav.). Iki metų pabaigos jis sumažėjo iki 8,0 trln. eurų, daugiausia dėl TITRO III operacijų, kurių terminas yra suėjęs, ir reikšmingų išankstinių lėšų grąžinimų, ypač po TITRO III sąlygų pakeitimo, siekiant suderinti jas su platesnio masto pinigų politikos normalizavimo procesu.

2022 m. pabaigoje Eurosistemos balanse esantis su pinigų politika susijęs turtas sudarė 6,3 trln. eurų, t. y. 0,7 trln. eurų mažiau, palyginti su 2021 m. pabaiga. Paskolos euro zonos kredito įstaigoms sudarė 17 % (2021 m. pabaigoje – 26 %) viso turto, o pinigų politikos tikslais įsigytas turtas – 62 % (2021 m. pabaigoje – 55 %) viso turto. Kitą balanse esantį finansinį turtą daugiausia sudarė Eurosistemos turima užsienio valiuta ir auksas bei ne pinigų politikos portfeliai eurais.

Kalbant apie įsipareigojimų dalį, pažymėtina, kad kredito įstaigų laikomos atsargos ir naudojimasis indėlių galimybe sumažėjo iki 4,0 trln. eurų (2021 m. pabaigoje buvo 4,3 trln. eurų) ir 2022 m. pabaigoje sudarė 50 % visų įsipareigojimų (kaip ir 2021 m. pabaigoje). Banknotai apyvartoje išaugo iki 1,6 trln. eurų (2021 m. pabaigoje buvo 1,5 trln. eurų) ir sudarė 20 % (2021 m. – 18 %) visų įsipareigojimų.

2.2 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

TPP ir SPPP portfelių pasiskirstymas pagal turtą bei jurisdikciją

TPP sudaro keturios turto pirkimo programos: trečioji padengtųjų obligacijų pirkimo programa (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). SPPP pradėta vykdyti 2020 m. kaip atsakas į pandemiją. Visos turto kategorijos, kurios yra tinkamos pagal TPP, taip pat yra tinkamos pagal SPPP; Graikijos Respublikos išleistiems vertybiniams popieriams netaikomi tinkamumo reikalavimai. Eurosistema baigė vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal SPPP 2022 m. kovo pabaigoje, o pagal TPP – 2022 m. liepos 1 d., nors ir toliau reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas iš pagal abi programas įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui. Pirkimai ir toliau buvo sklandžiai vykdomi laikantis atitinkamų tuo metu rinkoje vyravusių sąlygų.

2022 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai, vertinant pagal amortizuotą savikainą, sudarė 3,3 trln. eurų. Metų pabaigoje pagal VSPP įsigyti vertybiniai popieriai sudarė didžiausią dalį – 2,6 trln. eurų, arba 79 % visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Pagal VSPP euro zonos jurisdikcijoms skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo raktą, nustatant šaliai skiriamą pirkimų dalį. Be to, kai kurie nacionaliniai centriniai bankai pirko ES viršvalstybinių institucijų išleistus vertybinius popierius. 2022 m. pabaigoje VSPP vidutinis svertinis terminas buvo 7,2 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų. Metų pabaigoje pagal TUVPPP įsigytų vertybinių popierių dalis sudarė mažiau nei 1 % (23 mlrd. eurų), pagal POPP3 – 9 % (302 mlrd. eurų) ir pagal BSPP – 11 % (344 mlrd. eurų) visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pasakytina, kad 2022 m. didžiausią įtaką TPP portfelio augimui darė BSPP, pagal kurią vykdomi grynieji pirkimai sudarė 34 mlrd. eurų. Bendrovių ir padengtųjų obligacijų pirkimams taikomi lyginamieji indeksai, apskaičiuojami pagal visų neišpirktų tinkamų bendrovių ir padengtųjų obligacijų rinkos kapitalizaciją. 2022 m. spalio mėn. klimato kaitos aspektai buvo integruoti į bendrovių sektoriaus lyginamąjį indeksą – išsamesnė informacija pateikiama 11.5 skirsnyje^[8].

2022 m. pabaigoje pagal SPPP turimi vertybiniai popieriai, vertinant pagal amortizuotą savikainą, sudarė 1,7 trln. eurų. Turimos padengtosios obligacijos sudarė mažiau nei 1 % (6 mlrd. eurų), bendrovių obligacijos – 3 % (46 mlrd. eurų), o viešojo sektoriaus obligacijos – 97 % (1 629 mlrd. eurų) visų pagal SPPP turėtų vertybinių popierių.

Kalbant apie viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimus pagal SPPP, pažymėtina, kad skirtingų jurisdikcijų pirkimai paskirstomi pagal ECB kapitalo raktą, nustatant šaliai skiriamą pirkimų dalį. Tačiau pirkimai buvo vykdomi lanksčiai, todėl pirkimo srautų pasiskirstymas pagal turto klases ir jurisdikcijas apžvelgiamu laikotarpiu nebuvo vienodas. 2022 m. pabaigoje pagal SPPP turimų viešojo sektoriaus vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas buvo 7,6 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų.

Eurosistema reinvestavo pagrindines sumas, gautas už TPP ir SPPP portfeliuose laikomus vertybinius popierius suėjus jų išpirkimo terminui. 2022 m. privačiojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimai sudarė 77 mlrd., o viešojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimai pagal VSPP ir SPPP – 446 mlrd. eurų. Pagal VSPP, BSPP, POPP3 ir SPPP įsigytas turtas ir toliau buvo skolinamas siekiant palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkų likvidumą. Dėl vertybinių popierių paklausos padidėjimo esant įkaito trūkumui atpirkimo sandorių rinkose 2022 m. lapkričio mėn. Valdančioji taryba nusprendė padidinti Eurosistemos vertybinių popierių skolinimui už grynųjų pinigų įkaitą nustatytą ribą iki 250 mlrd. eurų.

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

2022 m. pabaigoje Eurosistemos refinansavimo operacijų likutinė suma buvo 1,3 trln. eurų, t. y. 878 mlrd. eurų mažesnė, palyginti su 2021 m. pabaiga. Šį pokytį nulėmė savanoriškas išankstinis pasiskolintų lėšų grąžinimas (826 mlrd. eurų) ir pasibaigęs operacijų terminas (54 mlrd. eurų) pagal TITRO III seriją. Iš visų išankstinių grąžinimų 744 mlrd. eurų buvo grąžinta po TITRO III sąlygų pakeitimo, kuris įsigaliojo 2022 m. lapkričio 23 d. Be to, iki 2022 m. pabaigos suėjo didžiosios dalies specialiosios pandeminės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (SPITRO) terminas ir liko negrąžinta tik 1 mlrd., 2021 m. pabaigoje – 3,4 mlrd. eurų suma. Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinis svertinis terminas sutrumpėjo nuo maždaug 1,7 metų (2021 m. pabaigoje) iki 0,9 metų (2022 m. pabaigoje).

Nuoseklus įkaitui dėl pandemijos taikomų tinkamumo reikalavimų švelninimo atšaukimas

2022 m. kovo mėn. ECB paskelbė nuoseklų įkaitui dėl pandemijos taikomų tinkamumo reikalavimų švelninimo atšaukimą. Šios priemonės buvo pagrindinis ECB pinigų politikos atsako į pandemiją elementas, palengvinantis bankams galimybę naudotis Eurosistemos kredito operacijomis ir didinantis tinkamo įkaito apimtį. Remiantis ECB ekspertų įverčiais, maždaug 10 % viso 2022 m. vasario pabaigoje panaudoto įkaito galima priskirti įkaito švelninimo priemonėms^[9]. Šį poveikį daugiausia lėmė laikinas visų turto kategorijų įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžio sumažinimas, taikant 20 % sumažinimo koeficientą, ir kai kurių nacionalinių centrinių bankų papildomų kredito reikalavimų sistemų išplėtimas.

Pirmajame nuoseklaus įkaitui taikomų tinkamumo reikalavimų švelninimo atšaukimo etape, kuris prasidėjo 2022 m. liepos mėn., laikino įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžio sumažinimo koeficientas sumažėjo nuo 20 % iki 10 %. Be to, nuosekliai buvo atšaukta keletas labiau riboto poveikio ir apimties priemonių. Tai apėmė atsisakymą pripažinti tam tikro antrinę rinką turinčio turto, kurio reitingas buvo sumažintas, ir šio turto emitentų, kurie 2020 m. balandžio 7 d. atitiko kredito kokybės reikalavimus, tinkamumą ir 2,5 % apribojimo, taikomo kredito įstaigos įkaito aibėje esančioms neužtikrintoms skolos priemonėms, kurias išleido bet kuri kita bankų grupė, atkūrimą.

Dar du nuoseklaus atšaukimo etapai bus įgyvendinti 2023 m. birželio mėn. ir 2024 m. kovo mėn. Antrajame etape numatyta įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžio peržiūra bus atliekama 2023 m. birželio 29 d. ir apims visišką laikino įvertinimų mažesne nei rinkos verte dydžio sumažinimo atšaukimą; peržiūra išsamiau aprašyta 2.3 skirsnyje. Kitos įkaitui dėl pandemijos taikomų tinkamumo reikalavimų švelninimo priemonės iš esmės bus panaikintos trečiajame etape, t. y. 2024 m. kovo mėn., atlikus išsamią papildomų kredito reikalavimų sistemų peržiūrą. Laikinas minimalaus kredito kokybės įvertinimo reikalavimo netaikymas Graikijos Respublikos išleistiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams ir toliau galioja, bent jau kol bus reinvestuojama į Graikijos vyriausybės obligacijas pagal SPPP.

Antrinę rinką turinčio turto ir naudojamo įkaito pokyčiai

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto suma 2022 m. padidėjo 759 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 17,1 trln. eurų (žr. 2.3 pav.). Didžiausia tebebuvo centrinės valdžios vertybinių popierių turto klasė (9,3 trln. eurų). Kitos turto klasės – bendrovių obligacijos (1,9 trln. eurų), padengtosios bankų obligacijos (1,7 trln. eurų) ir neužtikrintosios bankų obligacijos (1,7 trln. eurų). Regioninės valdžios obligacijoms (595 mlrd. eurų), turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams (562 mlrd. eurų) ir kitam antrinę rinką turinčiam turtui (1,3 trln. eurų) teko po palyginti nedidelę tinkamo turto struktūros dalį.

2.3 pav.

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

2022 m. pabaigoje įkeisto tinkamo turto suma sumažėjo 314 mlrd. eurų – iki 2,5 trln. eurų (žr. 2.4 pav.). Kredito reikalavimai (įskaitant papildomus kredito reikalavimus), kurių įkeistos sumos sudarė 881 mlrd. eurų, ir toliau buvo svarbiausia turto klasė, naudojama kaip įkaitas. Taip pat naudotos ir padengtosios bankų obligacijos (640 mlrd. eurų), turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (392 mlrd. eurų) ir centrinės valdžios vertybiniai popieriai (330 mlrd. eurų). Neužtikrintosios bankų obligacijos, regioninės valdžios vertybiniai popieriai ir bendrovių obligacijos buvo naudotos mažesniu mastu ir sumos sudarė atitinkamai 113 mlrd., 62 mlrd. ir 55 mlrd. eurų.

2.4 pav.

Įkeisto turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

2.3 Finansinė rizika pinigų politikos normalizavimo laikotarpiu

Visos pinigų politikos priemonės yra susijusios su finansine rizika, kurią Eurosistema, siekdama pinigų politikos tikslų, valdo per specialias rizikos valdymo sąrangas. Nors yra keletas būdų, kaip įgyvendinti politiką, Eurosistemos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama rizikos valdymo efektyvumo, t. y. politikos tikslus siekiama įgyvendinti taip, kad Eurosistemai kiltų mažiausia rizika^[10].

2022 m. Eurosistema, atsižvelgdama į nuoseklų pinigų politikos normalizavimą ir vadovaudamasi Valdančiosios tarybos nustatytu kovos su klimato kaita veiksmų planu, pakeitė savo rizikos valdymo sąrangas. Valdančioji taryba nusprendė pamažu panaikinti įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemones, kurias ji taikė reaguodama į pandemiją, ir atkurti iki pandemijos buvusį priimtinos rizikos lygį vykdant Eurosistemos kredito operacijas. Ji taip pat įtraukė klimato kaitos aspektus į bendrovių sektoriaus vertybinių popierių pirkimo sąrangą. Artimiausioje ateityje dėl kylančių palūkanų normų sumažės Eurosistemos pelningumas.

Reguliari kredito operacijų rizikos kontrolės sąrangos peržiūra

2022 m. ECB atliko reguliarią pinigų politikos kredito operacijų rizikos valdymo sąrangos peržiūrą – po jos buvo atnaujinti įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai. Peržiūros rezultatai įsigalios 2023 m. birželio mėn., kai bus pradėtas antrasis nuoseklaus įkaitui taikomų tinkamumo reikalavimų švelninimo priemonių panaikinimo etapas. Minėtų švelninimo priemonių panaikinimo procesas išsamiai paaiškintas 2.2 skirsnyje. Šis metodas padės iš lėto atkurti iki pandemijos buvusį Eurosistemos priimtinos rizikos lygį vykdant kredito operacijas, išvengiant staigaus įkaito prieinamumo mažėjimo.

Pagrindiniai įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžių pakeitimai gali būti apibendrinti taip: i) ES obligacijos (Europos Sąjungos išleistos skolos priemonės) bus perkeltos iš antros įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijos į pirmą kategoriją ir tokiu būdu bus prilygintos centrinės valdžios išleistoms skolos priemonėms; ii) visos reguliuojamos padengtosios obligacijos ir multi-cédulas bus priskiriamos antrai įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijai, taip panaikinant skirtumą tarp didelių emisijų bankų padengtųjų obligacijų ir kitų padengtųjų obligacijų; iii) antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms su kintamosiomis ir fiksuotosiomis atkarpomis bus taikomi vienodi įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai; iv) ilgiausio likutinio termino kategorija (daugiau kaip dešimt metų) bus padalyta į tris, siekiant geriau sumažinti ilgo termino obligacijų riziką; v) fiksuotas 5 % teorinio įvertinimo sumažinimas bus pakeistas įvertinimo sumažinimu, kuris priklauso nuo termino, ir jo taikymas bus išplėstas visam teorine verte įvertintam antrinę rinką turinčiam turtui, išskyrus pirmai įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijai priskiriamą turtą.

Apskritai visiškas laikino įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžių sumažinimo panaikinimas, remiantis atnaujintais įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiais, užtikrins tinkamą apsaugos nuo rizikos lygį, pagerins sistemos nuoseklumą, padidins turto rizikos lygiavertiškumą ir užtikrins įkaito prieinamumą.

Turto pirkimų pagal TPP ir SPPP rizikos valdymas

2022 m. turto pirkimai toliau buvo vykdomi pinigų politikos tikslais pagal TPP ir SPPP, kurioms taikomos specialios finansinės rizikos valdymo sąrangos. Jose atsižvelgiama į programų politikos tikslus, taip pat į įvairių rūšių perkamo turto ypatybes ir rizikos profilį. Sąrangas sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir ribos. Jos taikomos vykdant grynuosius turto pirkimus, perkant papildomą turtą, reinvestuojant lėšas, gautas iš įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui ir nupirktiems vertybiniams popieriams, kol jie yra Eurosistemos balanse. Dabartiniai pagrindiniai šių sąrangų elementai ir 2022 m. atlikti pakeitimai apibendrinti 2.1 lentelėje.

Vykdydama politiką, kaip atsaką į pandemiją, Eurosistema įsigijo daug komercinių vekselių pagal SPPP. Atsižvelgiant į tai, kad baigiami vykdyti grynojo turto pirkimai pagal SPPP ir TPP, tikimasi, jog ateityje komercinių vekselių pirkimai apskritai bus sumažinti. Bet kokie būsimi komercinių vekselių pirkimai bus orientuoti į TPP ir vykdomi taikant stabilumą didinančius kainų nustatymo lygius^[11].

Nuo 2022 m. spalio mėn. Eurosistema reinvestavo pagrindines sumas, gautas iš bendrovių sektoriaus vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, į emitentus, turinčius geresnius veiklos rodiklius kovos su klimato kaita srityje. Ši priemonė išsamiau paaiškinta 11.5 skirsnyje^[12].

2.1 lentelė

Pagrindiniai TPP ir SPPP rizikos valdymo sąrangų elementai

Kylančios palūkanų normos gali turėti poveikį Eurosistemos pelnui

2022 m. ECB, reaguodamas į nepaprastai didelius infliacijos perspektyvos sukrėtimus, keletą kartų padidino pagrindines palūkanų normas. Didesnės palūkanų normos savo ruožtu turi poveikį ECB ir euro zonos šalių nacionalinių centrinių bankų pelnui ir net gali sukelti finansinių nuostolių. Taip yra dėl to, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais centrinių bankų balansuose esančių įsipareigojimų sąnaudos yra jautresnės palūkanų normoms negu iš jų turto gaunamos pajamos. Tikimasi, kad ilgainiui iš Eurosistemos turto gaunamos pajamos taip pat didės, ir tai pagerins pelningumą.

Ankstesniais metais buvo sukaupti finansiniai rezervai, kurie gali būti panaudoti galimiems nuostoliams kompensuoti. Jei minėti rezervai bus visiškai panaudoti, bet kokie likę nuostoliai gali būti įrašyti į balansą ir kompensuoti būsimu pelnu, tiesiogiai nepaveikiant Eurosistemos centrinių bankų gebėjimo efektyviai veikti^[13].

3 Europos finansų sektorius: pablogėjo finansinio stabilumo sąlygos

Dėl didelės infliacijos, griežtesnių finansinių sąlygų ir prastesnių augimo perspektyvų 2022 m. euro zonoje pablogėjo finansinio stabilumo sąlygos. Per metus padaugėjo svarbių pažeidžiamų sričių. Jos apėmė: i) susirūpinimą dėl kai kurių įmonių, namų ūkių ir valstybių skolos tvarumo; ii) finansinio turto vertinimą – jis galėjo neparodyti labiau neigiamų augimo, infliacijos ir finansinių sąlygų perspektyvų; iii) išpūstą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą; iv) padidėjusią bankų kredito riziką ir v) ne bankų finansų įstaigų kredito ir likvidumo rizikos pozicijas. Siekdamos įveikti dėl šių pažeidžiamumų kylančią riziką, makroprudencinės institucijos pamažu sugriežtino kapitalu ir (arba) skolininkais grindžiamas politikos priemones. Be to, toliau buvo stiprinama bankų reglamentavimo sistema ir makroprudencinis požiūris, taikomas ne bankų finansų įstaigoms, siekiant toliau didinti ilgalaikį finansų sistemos atsparumą.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2022 m.

Dėl didelės infliacijos, griežtesnių finansinių sąlygų ir prastesnių augimo perspektyvų 2022 m. euro zonoje pablogėjo finansinio stabilumo sąlygos. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą labai pakilo žaliavų ir energijos kainos, o tai kartu su pasaulinės tiekimo grandinės spaudimu didino infliacinį spaudimą. Tai paskatino didžiuosius centrinius bankus pakoreguoti savo pinigų politikos poziciją, tai prisidėjo prie griežtesnių pasaulinių finansavimo sąlygų, didesnio finansų rinkų kintamumo ir turto kainų korekcijų. Didėjant vyriausybių obligacijų pajamingumui, dėl didelio masto fiskalinės paramos išaugo skolos tvarkymo išlaidos, ypač labiau įsiskolinusiose šalyse, o didelė infliacija turėjo įtakos namų ūkių realiosioms pajamoms ir įmonių sąnaudoms. Dėl šios priežasties, nors euro zonos bankai ir gavo naudos iš didesnių palūkanų normų, kilo susirūpinimas dėl jų turto kokybės. Ne bankų finansų įstaigos ir toliau susidūrė su padidėjusia kredito ir likvidumo rizika, nors jos ir ėmėsi priemonių, siekdamos bent šiek tiek sumažinti portfelio rizikos lygį.

2022 m. didelė infliacija ir finansavimo sąlygų griežtinimas turėjo įtakos valstybių, įmonių ir namų ūkių finansinei būklei. Atsižvelgdamos į jau ir taip didelę skolą, kurią lėmė pandemija, euro zonos vyriausybės vėl teikė didelę fiskalinę paramą, siekdamos sušvelninti išaugusių energijos kainų ir infliacijos poveikį. Taip pat labai padidėjo vyriausybių obligacijų pajamingumas, o tai atgaivino susirūpinimą dėl euro zonos valstybių skolos vertybinių popierių rinkų susiskaidymo. Jį iš dalies sušvelnino politikos veiksmai, pavyzdžiui, ECB paskelbimas apie politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę. Bendrovių sektoriuje didesnės energijos ir žaliavų kainos kėlė sunkumų, ypač tiems sektoriams, kuriuose suvartojama daug energijos, ir kurie turėjo mažiau galimybių perkelti didesnes sąnaudas klientams, pavyzdžiui, kai kurioms komunalinių paslaugų ir statybos įmonėms. Po pandemijos atsigavus ekonominiam aktyvumui, mažosios ir vidutinės įmonės gavo mažiau naudos negu didesnės įmonės ir tebebuvo ypač pažeidžiamos ekonominio aktyvumo sumažėjimo ir didesnių skolinimosi išlaidų atžvilgiu. Namų ūkių gebėjimą tvarkyti skolą mažino dėl didelės infliacijos mažėjančios realiosios disponuojamosios pajamos bei santaupos dėl didelės infliacijos, taip pat didesnės palūkanų normos, ypač tose šalyse, kuriose namų ūkių skolos lygis yra didesnis. Nors nekilnojamojo turto kainos euro zonoje ir toliau sparčiai kilo, buvo požymių, kad po pastarųjų metų plėtros nekilnojamojo turto rinka nebesiplės, nes padidėjo pervertinimo įverčiai, pakilo naujų būsto paskolų palūkanų normos ir sulėtėjo būsto paskolų augimas. Nekilnojamojo turto ciklo pokytis gali padidinti euro zonos namų ūkių pajamų ir finansinės būklės pažeidžiamumą.

2022 m. euro zonos finansų rinkose buvo stebimi dideli kainų nuosmukiai, daugiausia dėl tiesioginio didesnių palūkanų normų poveikio. Nors šios korekcijos iš esmės buvo sklandžios, tačiau įvairių turto klasių kainos keitėsi itin panašiai, o tai apsunkino diversifikavimo strategijas. Tačiau 2022 m. antrąjį pusmetį, o ypač po rugsėjo mėn. akcijų rinkų indeksai skyrėsi nuo obligacijų rinkų rezultatų ir visoje Europoje padidėjo, tam įtakos turėjo kylantys bankų indeksai. Palyginti su ankstesniais metais, aktyvumas pirminėse rinkose, įskaitant pradinius viešus akcijų siūlymus ir didelio pajamingumo bendrovių obligacijų emisiją, gerokai sumažėjo. Nepaisant rinkos korekcijų, tam tikro rizikingo turto kainos vis dar atrodė išpūstos ir galėjo nevisiškai rodyti labiau neigiamas augimo, infliacijos ir finansinių sąlygų perspektyvas. Be to, dideli žaliavų kainų pokyčiai ir su jais susiję ribiniai reikalavimai kai kuriems išvestinių finansinių priemonių rinkų dalyviams kėlė su likvidumo valdymu susijusių sunkumų.

2022 m. euro zonos bankų pelningumas ir toliau buvo didelis, nes jį palaikė mažesnės veiklos sąnaudos, vis dar nedideli atidėjiniai neveiksnioms paskoloms ir išaugusios veiklos pajamos dėl didesnių maržų ir skolinimo apimties. Nepaisant labai pablogėjusių ekonominių perspektyvų, euro zonos bankų turto kokybė nerodė jokių plataus masto pablogėjimo požymių, o neveiksnių paskolų dalis toliau mažėjo. Tačiau rizikingesnių paskolų (2 pakopa iš trijų kategorijų pagal 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS)) tendencijos rodė, kad šiek tiek padidėjo kredito rizika. Dėl išaugusių palūkanų normų gali padidėti kredito rizika, kylanti dėl bankų pozicijų pažeidžiamuose sektoriuose, kurių pastaraisiais metais padaugėjo, ypač įskaitant gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkas. Kalbant apie įsipareigojimus, pažymėtina, kad 2022 m. bankams gerokai padidėjo finansavimosi obligacijomis sąnaudos, daugiausia dėl lūkesčių, susijusių su pinigų politikos veiksmais. Be to, didėjančios naujų indėlių ir lėšų, gautų iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, pagal trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO III), palūkanų normos lėmė didesnes vidutines bankų finansavimo sąnaudas. Prie šių didėjančių ciklinių nepalankių veiksnių prisidėjo ir ilgalaikės problemos, kylančios dėl mažo ekonominio efektyvumo, ribotos pajamų diversifikacijos ir perteklinių pajėgumų kai kuriose euro zonos bankų sektoriaus srityse.

2022 m. ne bankų finansų įstaigų bendra kredito rizikos pozicija tebebuvo didelė, todėl joms kilo rizika patirti didelių kredito nuostolių, jei labai pablogėtų įmonių sektoriaus, ypač daug energijos naudojančių sektorių, pagrindiniai rodikliai. Be likvidumo poreikio, atsirandančio dėl investuotojų išpirkimų, draudimo polisų galiojimo pabaigos ir įkaito vertės išlaikymo prievolių, nebankinio finansų sektoriaus bendrą turto vertę reikšmingai mažino ir plataus masto finansinio turto kainų mažėjimas. Nors nuo 2022 m. pradžios didėjo investicinių fondų grynųjų pinigų atsargos, jų turimas likvidusis turtas ir toliau buvo palyginti nedidelis, tad tikėtina, kad tai gali sustiprinti rinkos korekciją dėl prociklinio pardavimo, jei nepalankus scenarijus paskatintų didelius išpirkimus. Ne bankų trukmės rizika taip pat buvo padidėjusi, dėl to sektoriui gresia tolesni obligacijų portfelio perkainojimo nuostoliai. Tačiau perėjimas prie didesnių palūkanų normų aplinkos gali būti ypač naudingas gyvybės draudimo ir pensijų fondų sektoriams dėl jų struktūrinių neigiamų trukmės skirtumų. Vis dėlto ne bankai, reaguodami į didėjantį pajamingumą ir blogėjančias ekonomikos perspektyvas, pradėjo mažinti turimų žemesnio reitingo įmonių ir vyriausybių obligacijų skaičių, taip sumažindami savo portfelių riziką.

Be atskiriems sektoriams kylančios rizikos, 2022 m. klimato kaita ir toliau kėlė riziką euro zonos finansiniam stabilumui. Euro zonos bankai, fondai ir draudikai turi valdyti perėjimo prie ekologiškesnės ekonomikos padarinius, įskaitant koncentracijos riziką, siejamą su pozicijomis, susijusiomis su klimatu. Be to, didėjanti kibernetinė rizika kėlė grėsmę euro zonos finansų sistemai ir parodė, kad finansų įstaigos turi nuolat investuoti į kibernetinę infrastruktūrą ir saugumą, o valdžios institucijos – stiprinti stebėseną.

3.2 Makroprudencinės politikos priemonės, skirtos finansų sektoriaus atsparumui dėl susikaupusio pažeidžiamumo sustiprinti

ECB tenka užduotis vertinti šalių, dalyvaujančių Europos bankų priežiūros sistemoje – Bendrame priežiūros mechanizme (BPM), nacionalinių institucijų bankams nustatytas taikyti makroprudencines kapitalo priemones. Svarbu tai, kad prireikus ECB turi įgaliojimus taikyti griežtesnes kapitalo priemones^[14]. Šis vaidmuo buvo ypač svarbus 2022 m. dėl pastaraisiais metais, taip pat ir pandemijos metu susikaupusio makrofinansinio pažeidžiamumo.

Finansų sistemos atsparumo skatinimas ir reglamentavimo reformos prioritetų nustatymas

Nors 2022 m. makroekonominė perspektyva ir finansinio stabilumo sąlygos euro zonoje pablogėjo, Europos bankų priežiūros sistemoje dalyvaujantys bankai ir toliau buvo pajėgūs atlaikyti kylančius ekonominius iššūkius. Dėl reglamentavimo pažangos ir aktyvaus riziką ribojančios fiskalinės politikos taikymo sustiprėjo bankų balansai ir kapitalo pozicijos. Taip pat susikaupęs pažeidžiamumas, susijęs visų pirma su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto plėtra, bet ir plačiau – su sparčiu kredito augimu ir didėjančiu ne finansų privačiojo sektoriaus įsiskolinimu, kėlė riziką vidutiniu laikotarpiu. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą makrofinansinė padėtis tapo dar sudėtingesnė, ir tai dar labiau sustiprino pažeidžiamumą ir padidino rizikos pasireiškimo tikimybę artimiausiu metu.

Siekdamos įveikti šią vidutinio laikotarpio riziką, nemažai Europos bankų priežiūroje dalyvaujančių šalių nusprendė sugriežtinti kapitalu pagrįstas makroprudencines priemones. Iki 2022 m. pabaigos 11 šalių paskelbė apie anticiklinio kapitalo rezervo padidinimą, o trys šalys nustatė (sektorinį) sisteminės rizikos rezervą arba paskelbė apie jo padidinimą^[15]. ECB apsikeitė nuomonėmis su nacionalinėmis institucijomis ir įvertino priemones. ECB neprieštaravo šiems sprendimams, kurie atitiko jo atliktą poreikio išsaugoti bankų sektoriaus atsparumą vertinimą. Iki 2022 m. pabaigos 15 šalių taip pat taikė skolininkui skirtas makroprudencines priemones.

2022 m. lapkričio mėn. Valdančioji taryba paskelbė pareiškimą, kuriame akcentavo makroprudencinių kapitalo rezervų vaidmenį išsaugant ir stiprinant bankų sektoriaus atsparumą sudėtingomis makrofinansinėmis sąlygomis^[16]. Kapitalo rezervų griežtinimas net ir vėlyvajame ekonominio ar finansinio ciklo etape su sąlyga, kad bus išvengta prociklinio poveikio, apsaugo nuo susikaupusio pažeidžiamumo ir padeda užtikrinti kapitalo prieinamumą, kai jo prireikia, nes rezervai gali būti naudojami įvykus nepalankiems pokyčiams. O tai didina bankų pajėgumą amortizuoti nuostolius ir toliau teikti pagrindines finansines paslaugas ekonomikai. Minėtame pareiškime atkreiptas dėmesys į esamą nepanaudoto kapitalo lygį, viršijantį reguliuojamojo kapitalo reikalavimus, ir pabrėžiama būtinybė išvengti prociklinio poveikio dėl pernelyg didelio kredito sąlygų griežtinimo, visų pirma tinkamai pritaikant makroprudencines priemones konkrečioms sąlygoms kiekvienoje šalyje. Jame taip pat nurodyta, kad svarbu spręsti finansinio stabilumo rizikos problemas nebankiniame finansų sektoriuje sisteminės rizikos atžvilgiu. 2022 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba paskelbė, kad ji peržiūrėjo apatinės ribos nustatymo metodiką, taikytiną kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) kapitalo rezervams. Peržiūrėta metodika užtikrins didesnį sisteminės svarbos bankų atsparumą ir bus pradėta taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.

2022 m. ECB ir toliau skelbė savo analizę ir nuomonę makroprudencinės politikos temomis. Jis išreiškė nuomonę, kad vidutinės trukmės laikotarpiu finansų sistemos atsparumas bus stiprinamas suteikiant daugiau erdvės makroprudencinei politikai didinant naudotinų rezervų sumą ir esamų anticiklinių kapitalo rezervų veiksmingumą^[17]. Be to, 2022 m. gegužės ir lapkričio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgos makroprudencinės politikos skyriuose paaiškinta, kodėl svarbu laiku stiprinti bankų sistemos atsparumą, koreguojant riziką ribojančių priemonių taikymo laiko pasirinkimą ir tempą atsižvelgiant į padidėjusį neapibrėžtumą ir konkrečiai šaliai būdingas sąlygas^[18]. Galiausiai, pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkose padidėjus pažeidžiamumui, į kurį tinkamai atsižvelgta, ECB skyrė 2022 m. spalio mėn. Makroprudencinio biuletenio numerį nekilnojamojo turto rinkų, finansinio stabilumo ir makroprudencinės politikos sąveikos analizei.

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

2022 m. ECB toliau teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatui^[19]. Pažymėtina, kad ECB buvo vienas iš ESRV projekto rengimo grupės, teikiančios atsaką į Europos Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas dėl ES makroprudencinės sistemos peržiūros, pirmininkų^[20]. ECB taip pat padėjo ESRV su: i) makroprudencine strategija dėl kibernetinių incidentų keliamos rizikos finansiniam stabilumui^[21]; ii) politikos reformomis, kuriomis siekiama padidinti pinigų rinkos fondų atsparumą^[22]; iii) pažeidžiamumo, susijusio su ne bankų finansiniu tarpininkavimu, stebėsena^[23]; iv) su klimato kaita susijusios rizikos ES finansiniam stabilumui vertinimu ir modeliavimu^[24]; ir v) Europos ekonominės erdvės komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumo analize^[25].

2022 m. ESRV pateikė keletą įspėjimų ir rekomendacijų. Sausio ir vasario mėn. ji paskelbė rekomendacijas dėl pinigų rinkos fondų atsparumo didinimo ir sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo sistemos^[26] sukūrimo, taip pat penkis įspėjimus ir Sdvi rekomendacijas dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumo^[27]. Didėjant finansinio stabilumo rizikai, 2022 m. rugsėjo mėn. ESRV paskelbė pirmą bendrąjį įspėjimą^[28]. Be to, 2022 m. gruodžio mėn. ESRV paskelbė rekomendaciją dėl komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumo^[29].

Daugiau informacijos apie ESRV pateikta ESRV interneto svetainėje ir metinėse ataskaitose.

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko patikimumui užtikrinti

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ECB atliko pažeidžiamumo analizę, kuri patvirtino bendrą euro zonos bankų sektoriaus atsparumą karo makroekonominiams ir finansiniams padariniams. Tačiau kai kurie bankai pasitraukė iš rinkos dėl įvestų sankcijų. Vasario mėn. ECB įvertino, kad „Sberbank Europe AG“ ir dvi jo patronuojamosios įmonės, priklausančios bankų sąjungai, „Sberbank“ d.d. Kroatijoje ir „Sberbank banka“ d.d. Slovėnijoje, žlunga arba gali žlugti dėl pablogėjusios likvidumo padėties. Be to, ECB priėmė sprendimus, susijusius su „RCB Bank“ palaipsniui nutraukiančiu savo bankines operacijas.

2022 m. ECB, vykdymas tikslines peržiūras ir vietoje atliekamus patikrinimus, daugiausia dėmesio sutelkė į rizikas, kurioms karas turėjo didžiausią tiesioginį poveikį: į su energetika susijusias pozicijas, palūkanų normos riziką bankinėje knygoje, nekilnojamojo turto pozicijas ir sandorio šalies kredito riziką. Šios rizikos, didelis neapibrėžtumas dėl makroekonominių perspektyvų ir nuolatinis susirūpinimas dėl bankų valdymo bei vidaus rizikos kontrolės reiškė, kad, nepaisant geresnių turto kokybės ir pelningumo rodiklių, 2022 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu gauti bendri bankų vertinimo rezultatai nepagerėjo. Siekiant atsižvelgti į galimą karo ir pinigų politikos normalizavimo poveikį, geopolitinė ir finansavimo rizika buvo įtrauktos į 2023–2025 m. priežiūros prioritetus.

ECB taip pat ėmėsi ryžtingų veiksmų vykdydamas klimato rizikos darbotvarkę. Pirmojo priežiūrinio klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu įvertinta, kaip bankai yra pasirengę numatyti ir valdyti finansinius bei ekonominius sukrėtimus, kylančius dėl klimato rizikos. Liepos mėn. paskelbti rezultatai parodė, kad, nepaisant tam tikros nuo 2020 m. pasiektos pažangos, bankai dar nepakankamai įtraukė klimato riziką į savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas ir vidaus modelius. Be to, lapkričio mėn. ECB paskelbė 2022 m. klimato ir aplinkos rizikos teminės peržiūros rezultatus ir pateikė išvadą, kad daugeliui bankų vis dar reikia tobulinti savo rizikos valdymo praktiką, kad ji atitiktų ECB Vadove dėl klimato ir aplinkos rizikos išdėstytus priežiūrinius lūkesčius. Dvi ataskaitos, kuriose apibendrinta peržiūros ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nustatyta geroji patirtis, paskelbtos lapkričio ir gruodžio mėn.

Toliau siekdamas didinti skaidrumą ir atskaitomybę, 2022 m. rugsėjo 28 d. ECB pradėjo viešas konsultacijas dėl Kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų vadovo projekto. Po viešų konsultacijų, kurios baigėsi 2021 m. rugpjūčio 30 d., ECB taip pat patikslino savo politiką, taikomą naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra vykdant bankų priežiūrą. 2022 m. birželio mėn. ECB paskelbė pareiškimą dėl metodikos, kuri bus taikoma naudojantis priežiūros laisve dėl tarpvalstybinių bankų sąjungos pozicijų pasaulinės sisteminės svarbos bankų (G-SIB) vertinimo sistemoje.

2022 m. ECB taikė sankcijas trims bankams^[30].

Galiausiai, ECB paskelbė du priežiūrinius Susitarimo memorandumus (su Bendra pertvarkymo valdyba ir Commissione Nazionale per le Società e la Borsa), kurie buvo peržiūrėti 2022 m. ECB bankų priežiūros tarnyba taip pat atliko tarptautinių bankų, kurie po Brexito nusprendė perkelti verslą iš Londono į patronuojamąsias įmones Europos bankų priežiūroje dalyvaujančiose šalyse, dokumentų peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad visi BPM prižiūrimi subjektai turėtų riziką ribojančiu atžvilgiu patikimas rizikos valdymo priemones ir vietos padalinius, kurie leistų vykdyti veiksmingą priežiūrą ir būtų proporcinga jų keliamai rizikai.

Išsamesnė informacija apie ECB Bankų priežiūrą pateikta jos interneto svetainėje ir ECB priežiūros veiklos 2022 metų ataskaitoje.

3.4 ECB indėlis į Europos finansų sektoriaus politikos iniciatyvas

2022 m. padaryta didelė pažanga tobulinant finansų sektoriaus reglamentavimo sistemą. Tačiau reikia ir toliau dirbti įgyvendinant galutines sistemos „Bazelis III“ reformas, kuriant bankų sąjungą, tobulinant makroprudencinę sistemą, sprendžiant klimato rizikos problemą ir reguliuojant kriptoturto, kapitalo rinkų ir ne bankų finansų įstaigų veiklą.

Bankų reglamentavimo sistemos tobulinimas

2021 m. spalio 27 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymus dėl sistemos „Bazelis III“ reformų įgyvendinimo ES. Nuo to laiko ECB aktyviai rėmė teisėkūros procesą. 2022 m. jis paskelbė nuomones dėl siūlomų Kapitalo reikalavimų reglamento ir Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimų^[31]. Jis taip pat keletą kartų paskelbė savo poziciją dėl bankams skirtų priemonių paketo^[32].

Diskusijos dėl bankų sąjungos kūrimo vyko ir 2022 m. Jose aktyviai dalyvavo ir ECB. Birželio mėn. Euro grupė susitarė siekti stiprinti bankų krizių valdymo sistemą, o liepos mėn. ECB paskelbė indėlį į Europos Komisijos paskelbtas tikslines konsultacijas dėl valstybės pagalbos teikimo sunkumų patiriantiems bankams.

Dar viena svarbi 2022 m. ECB darbo kryptis buvo ES makroprudencinės sistemos peržiūra, kuria siekiama užtikrinti, kad atitinkamos institucijos galėtų laiku, nuosekliai ir visapusiškai spręsti sisteminės rizikos problemas visose jurisdikcijose. Atsakyme į Europos Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas ECB nustatė keletą prioritetinių sričių, kuriose reikia imtis teisėkūros veiksmų siekiant padidinti ES makroprudencinių priemonių rinkinio veiksmingumą ir efektyvumą.

Įgyvendindamas bendrą kovos su klimato kaita darbotvarkę, ECB vykdė nuolatinę su klimato kaita susijusios finansinės rizikos stebėseną ir prisidėjo prie Europos ir tarptautinių politinių diskusijų. Kartu su ESRV jis paskelbė ataskaitą – joje atskleista, kaip su klimato kaita susiję sukrėtimai gali paveikti finansų sistemą. Ataskaitoje įvertinta makroprudencinės politikos, kaip platesnio politinio atsako dalies, taikymo sritis, papildanti mikroprudencines pastangas spręsti klimato kaitos finansinio poveikio problemas. Kalbant apie mikroprudencinę politiką, pažymėtina, kad ECB atliko bankų informacijos atskleidimo vertinimą, klimato bei aplinkos rizikos teminę peržiūrą ir klimato kaitos rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (žr. 3.3 skirsnį). Be to, ECB prisidėjo prie Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) Darbo grupės dėl su klimato kaita susijusios finansinės rizikos. Ji paskelbė dažnai užduodamus klausimus, paaiškindama, kaip su klimato kaita susijusią riziką galima valdyti pagal esamus reguliavimo standartus, ir efektyvaus su klimato kaita susijusios finansinės rizikos valdymo ir priežiūros principus. ES lygiu ECB prisidėjo prie Europos bankininkystės institucijos aplinkos rizikos vaidmens rizikos ribojimo sistemoje analizės.

Kapitalo rinkų ir ne bankų finansų įstaigų reguliavimo stiprinimas ir kriptoturto reglamentavimo sistemos kūrimas

2022 m.^[33] ECB toliau akcentavo kapitalo rinkų sąjungos kūrimo svarbą. Jis paskelbė keletą išvadų dėl teisės aktų pasiūlymų, įskaitant dėl i) rinkos skaidrumo didinimo, ii) Europos bendro prieigos punkto įsteigimo ir veikimo, iii) centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ir iv) Alternatyvių investavimo fondų valdytojų direktyvos. ECB taip pat pakartojo, kad reikia visapusiškai ir nedelsiant įgyvendinti 2020 m. Europos Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, ir pritarė 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtiems pasiūlymams dėl teisės aktų. Šiais pasiūlymais sprendžiamos struktūrinės ES kapitalo rinkų integracijos kliūtys, pavyzdžiui, nacionaliniai nemokumo taisyklių skirtumai. Pasiūlymais taip pat numatyta sumažinti bendrovėms tenkančią naštą įtraukti vertybinius popierius į biržos prekybos sąrašus ir pritraukti kapitalą biržose, taip pat sustiprinti ES centrinę tarpuskaitos sistemą. ECB paragino siekti tolesnės pažangos investuotojų apsaugos ir mokesčių suderinimo srityje, stiprinti tarpvalstybinę kapitalo rinkų priežiūrą ir visoje euro zonoje suderinti rizikos kapitalo sistemas, kad būtų remiamos nuosavo kapitalo bei rizikos kapitalo rinkos ir palengvintas inovacijų finansavimas.

ECB ir toliau pabrėžė struktūrinio pažeidžiamumo nebankiniame finansų sektoriuje šalinimo svarbą ir atitinkamos politikos sistemos tobulinimą makroprudencinės perspektyvos atžvilgiu. Politikos pasiūlymai dėl likvidumo neatitikties pinigų rinkos fondų sektoriuje problemos sprendimo buvo apžvelgti ECB Makroprudenciniame biuletenyje, be to, ECB taip pat prisidėjo prie ekonominio pagrindimo – buvo pagrįsta 2022 m. sausio mėn. paskelbta ESRV rekomendacija dėl pinigų rinkos fondų reformos^[34]. ECB ir toliau pabrėžė, kad tokių reformų įgyvendinimo negalima atidėlioti. Kalbant apie atviruosius investicinius fondus, pažymėtina, kad ECB prisidėjo prie 2017 m. Finansinio stabilumo tarybos (FST) atlikto FST rekomendacijų dėl struktūrinės likvidumo neatitikties tokiuose fonduose veiksmingumo vertinimo^[35]. Dabar FST peržiūrės rekomendacijas, kad būtų geriau sprendžiama minėta neatitiktis^[36].

ECB taip pat aktyviai dalyvavo diskusijose dėl kriptoturto reglamentavimo sistemos tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip FST, BBPK ir Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komitetas^[37]. Reikšminga pažanga pasiekta užtikrinant, kad visai su kriptoturtu susijusiai veiklai būtų taikomas išsamus, pasauliniu mastu koordinuojamas reglamentavimas, priežiūra ir kontrolė, ir kad būtų pasauliniu lygiu susitarta dėl bankų kriptoturto pozicijoms taikomos rizikos ribojimo tvarkos.

2 intarpas
Griežtos taisyklės, stiprūs bankai – Bankų dokumentų rinkinys

2022 m. ECB paskelbė savo nuomones dėl Europos Komisijos siūlomų Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD VI) ir Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR III) pakeitimų, kurie yra du pagrindiniai naujausio ES Bankų dokumentų rinkinio elementai, pakeitimų^[38]. Šiais pasiūlymais siekiama įgyvendinti ES neįgyvendintas sistemos „Bazelis III“ taisykles, taip pat toliau stiprinti ES rizikos ribojimo sistemą, pavyzdžiui, labiau suderinant ir panaikinant reglamentavimo spragas, daugiau dėmesio skiriant aplinkosauginei, socialinei ir valdymo rizikai. ECB tvirtai remia šių tikslų įgyvendinimą. Griežtesnės taisyklės padeda sustiprinti bankus ir užtikrinti didesnį ES bankų sistemos atsparumą.

Neįgyvendintų sistemos „Bazelis III“ taisyklių įgyvendinimas

Neįgyvendintų sistemos „Bazelis III“ standartų elementų įgyvendinimas – galutinis pasaulinio finansų reguliavimo pertvarkymo, reaguojant į pasaulinę finansų krizę, etapas. Šias taisykles parengė ir dėl jų tarptautiniu mastu susitarė centriniai bankai ir bankų priežiūros institucijos, atsižvelgdami į per krizę išmoktas pamokas. Be to, į jas įtraukti Europos atstovų Bazelio komitete pateikti pasiūlymai ir patikslinimai.

ECB nuosekliai pasisakė už tai, kad ES būtų visiškai, laiku ir sąžiningai įgyvendinti sistemos „Bazelis III“ standartai. Tai bus lemiamas veiksnys siekiant palaikyti saugią ir patikimą ES bankų sistemą. 2021 m. spalio mėn. Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl teisės akto yra keletas nukrypimų nuo sutartų sistemos „Bazelis III“ taisyklių, dėl kurių ECB išreiškė susirūpinimą savo nuomonėse. Visų pirma, ECB nurodė, kad į pasiūlymą dėl Kapitalo reikalavimų reglamento įtrauktos pereinamojo laikotarpio priemonės nekilnojamojo turto ir nereitinguotų įmonių pozicijoms, nukrypstančios nuo sistemos „Bazelis III“ standartų. Šios nuo susitarimo „Bazelis III“ standartų nukrypti leidžiančios nuostatos nėra pateisinamos prudenciniu ir finansinio stabilumo požiūriu, todėl kai kurie rizikos veiksniai gali būti neaptarti. ECB požiūriu, visi nukrypimai turėtų būti panaikinti arba, jeigu jie bus palikti, turėtų būti apriboti ir griežtai laikini. Tačiau, vykstant teisėkūros procesui, teisės aktų kūrėjai pateikė pasiūlymų ir raginimų dar labiau nukrypti nuo sistemos „Bazelis III“ standartų, nei siūlė Europos Komisija. Dėl tokių papildomų nukrypimų dar labiau susilpnės sistemos „Bazelis III“ suteikiama apsaugos sistema ir padidės atotrūkis tarp ES reglamentavimo ir šių svarbių tarptautinių būtiniausių standartų. Taip pat dėl jų reglamentavimo sistema taptų dar sudėtingesnė, padidėtų atitikties išlaidos ir būtų apsunkintas priežiūros institucijų darbas. Apibendrinant galima teigti, kad tuo atveju, jeigu reguliavimo standartai būtų švelnesni nei tarptautiniai būtiniausi standartai, kiltų pavojus ES bankų sektoriaus saugumui bei konkurencingumui ir padidėtų jo finansavimo sąnaudos.

Be to, jeigu būtų padaryta pernelyg daug reikšmingų pakeitimų, palyginti su sistemos „Bazelis III“ standartais, gali kilti abejonių dėl ES atitikties sistemai „Bazelis III“. Jeigu nebus laikomasi sistemos „Bazelis III“ standartų, gali suprastėti ES reputacija ir tai gali pakenkti jos pozicijai būsimose tarptautinėse derybose. Be to, nesilaikant pasaulinio nuoseklumo įgyvendinant standartus, gali prasidėti jurisdikcijų lenktynės dėl finansų reguliavimo. Tai būtų tikra nesėkmė, nes per pandemiją buvo galima įsitikinti, kad stiprūs bankai yra atsparumo šaltinis^[39]. Šį padidėjusį bankų sektoriaus atsparumą daugiausia lemia jau įgyvendinti Bazelio standartai, kurie turėtų būti palaikomi sąžiningai įgyvendinant neįgyvendintas taisykles.

Bankų reguliavimo stiprinimas: didesnis suderinimas ir spragų šalinimas

Kai kurios ES priežiūros taisyklės ir įgaliojimai dar nėra suderinti. Bankų dokumentų rinkinyje siūloma toliau derinti taisykles ir įgaliojimus, kad jie galėtų būti nuosekliai taikomi bankams, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje yra jų pagrindinė buveinė. Be kitų pakeitimų, Bankų dokumentų rinkinyje siūlomos toliau aprašytos priemonės.

• Bus suderinta priežiūros praktika, susijusi su trečiųjų šalių filialais, t. y. bankų, kurių pagrindinės buveinės yra ne ES šalyse, ES filialais. Šiuo metu ES valstybės narės taiko skirtingą priežiūros praktiką, todėl sudaromos nevienodos sąlygos ir ECB negali aiškiai apžvelgti trečiųjų šalių grupių veiklos. Siūlomi pakeitimai suteiks vienodas sąlygas trečiųjų šalių grupėms ES bei ES kredito įstaigoms ir užtikrins veiksmingesnę priežiūrą.
• Bus suderintas kompetencijos ir tinkamumo vertinimo^[40] priežiūros procesas. Nors ECB šiuo atžvilgiu jau atlieka prižiūrėtojo vaidmenį, jo darbą apsunkina skirtingų nacionalinių taisyklių įvairovė. Dėl šios priežasties ECB tvirtai pritaria suderinimui šioje srityje, sutikdamas su Europos Komisija, kad yra būtina užtikrinti proporcingumą, pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skiriant didžiausių Europos bankų vadovams.
• Europos šalių skirtumai, susiję su kitais priežiūros įgaliojimais, pavyzdžiui, sankcijų skyrimo įgaliojimais, bus panaikinti. Pavyzdžiui, Bankų dokumentų rinkinyje ECB suteikiamas įgaliojimas skirti periodines baudas visų Europos bankų priežiūroje dalyvaujančių šalių bankams.

Priežiūros taisyklių ir įgaliojimų suderinimas užtikrins didesnį ECB bankų priežiūros veiksmingumą ir padės sukurti labiau integruotą ir atsparų bankų sektorių.

Dėmesio sutelkimas į aplinkosauginę, socialinę ir valdymo riziką

Aplinkosauginė, socialinė ir valdymo (ASV) rizika yra svarbi tiek atskirų bankų, tiek visos finansų sistemos stabilumui, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą. Dėl šios priežasties ECB pritaria, kad į siūlomą Bankų dokumentų rinkinį būtų įtrauktas reikalavimas bankams valdyti visą reikšmingą riziką, įskaitant ASV riziką.

Į Bankų dokumentų rinkinį įtrauktas naujas teisinis reikalavimas bankams parengti konkrečius planus, kaip stebėti ir įveikti ASV riziką, kylančią trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Tai padės užtikrinti, kad bankai nuodugniai įvertintų struktūrinius pokyčius, kurie gali vykti sektoriuose, su kuriais jie susiduria, pagal ES teisinėje sistemoje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas^[41].

A pav.

Bankų dokumentų rinkinio teisėkūros proceso laiko juosta

4 Sklandus rinkos infrastruktūros veikimas ir mokėjimai

Eurosistema atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūrą ir priemones, kuriomis užtikrinamas saugus ir veiksmingas mokėjimų, vertybinių popierių ir užtikrinimo priemonių srautas visoje euro zonoje. Ji taip pat veikia kaip integracijos ir inovacijų mokėjimų ir vertybinių popierių rinkoje katalizatorius. 2022 m. Eurosistema peržiūrėjo ir atnaujino esamą rinkos infrastruktūrą, politiką ir strategijas, išnagrinėjo naujas technologijas ir galimą skaitmeninį eurą.

4.1 TARGET paslaugos, rinkos infrastruktūros ir mokėjimų integracija bei inovacijos

Eurosistemos TARGET paslaugos apima tris atsiskaitymo paslaugas: TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą (RLAA), skirtą mokėjimo operacijoms eurais, susijusioms su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankiniais ir verslo mokėjimais; TARGET2-Securities (T2S) – bendrą daugiavaliutę Europos atsiskaitymo už vertybinius popierius platformą ir TARGET momentinių mokėjimų sistemos (TIPS) paslaugą, leidžiančią atsiskaityti už momentinius mokėjimus centrinio banko pinigais.

Apie 1 000 bankų naudojasi sistema TARGET2 mokėjimams eurais savo arba klientų vardu inicijuoti. Per TARGET2 galima pasiekti daugiau nei 41 000 bankų (įskaitant jų skyrius ir patronuojamąsias įmones) visame pasaulyje. 2022 m. sistemoje TARGET2 buvo apdoroti vidutiniškai 399 653 mokėjimai per dieną, o jų vidutinė bendra vertė sudarė 2,219 trln. eurų per dieną. Palyginti su 2021 m., kasdienių mokėjimų apimtis padidėjo 7 %. Pirmą kartą sistemoje TARGET2 buvo apdorota daugiau kaip 100 mln. mokėjimų per kalendorinius metus.

2022 m. TARGET2 pasiekė 100 proc. techninių pajėgumų lygį. Be to, Eurosistema iš esmės įgyvendino veiksmų planą, skirtą 2020 m. įvykusiems TARGET paslaugų incidentams pašalinti^[42].

Siekiant patikrinti aukštą sistemos TARGET2 kibernetinio saugumo lygį, 2022 m. buvo atliktas TIBER-EU^[43] testas. TIBER-EU testai imituoja realių kibernetinių įsilaužėlių taktiką, techniką ir procedūras, pagrįstas specialiai parengta informacija apie grėsmes. Tokie testai padeda geriau suprasti sistemos TARGET2 gebėjimą atlaikyti kibernetines atakas.

Oficialiai patvirtinus Kroatijos įstojimo į euro zoną datą 2023 m. sausio 1 d., 2022 m. buvo atliekami parengiamieji testavimai ir reikalinga koordinavimo veikla su Hrvatska narodna banka ir Kroatijos finansų bendruomene dėl perėjimo nuo nacionalinės RLAA sistemos prie sistemos TARGET2.

Atsižvelgdama į technologijų pokyčius, naujus reguliavimo reikalavimus ir besikeičiančius vartotojų poreikius, Eurosistema dirbo diegdama T2 – naują RLAA sistemą ir centrinę likvidumo valdymo funkciją, optimizuojančią visų TARGET paslaugų likvidumo valdymą. T2 pradžia, kuri buvo suplanuota 2022 m. lapkričio mėn., buvo nukelta į 2023 m. kovo mėn.

T2S platforma jungia 19 centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) 20 Europos rinkų ir joje galima vykdyti atsiskaitymus už vertybinius popierius eurais ir Danijos kronomis. 2022 m. T2S buvo atliekami vidutiniškai 707 879 sandoriai per dieną, jų bendra vidutinė vertė sudarė 716,67 mlrd. eurų per dieną. Be to, 2022 m. Kroatijos CVPD (SKDD), Bulgarijos CVPD (CDAD) ir Bulgarijos nacionalinio banko Vyriausybės vertybinių popierių atsiskaitymo sistema pasirašė T2S pamatinį susitarimą ir šiuo metu svarsto tinkamas perėjimo datas. Naujų CVPD prijungimui prie T2S skirta testavimo veikla bus tęsiama ir 2023 m.

2022 m. atlikti du svarbūs T2S patobulinimai. Pirma, baudų taikymo mechanizmo funkcija, kuria siekiama CVPD padėti laikytis savo įsipareigojimų pagal centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamente (CVPDR) nustatytą atsiskaitymo drausmės tvarką, perkelta iš realaus testavimo etapo į realią sritį. Antra, T2S platformos versijos 6.0 įdiegimas leido pradėti naudoti T2S komponentus, kurie bus bendri visoms TARGET paslaugoms (vadinamieji bendrieji komponentai).

Siekdama paremti momentinių mokėjimų diegimą euro zonoje, Eurosistema baigė įgyvendinti priemones, skirtas visos Europos pasiekiamumui per TIPS užtikrinti. Kadangi vis daugiau bankų ir nacionalinių bendruomenių prisijungė prie TIPS, palyginti su 2021 m., operacijų apimtis padidėjo 17,1 karto ir 2022 m. gruodžio mėn. pasiekė aukščiausią lygį – 18,7 mln. operacijų (2021 m. gruodžio mėn. – 1,6 mln.). Atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo ES mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie jau siūlo kredito pervedimus eurais, būtų įpareigoti per nustatytą laiką taip pat pasiūlyti ir jų momentinių mokėjimų versiją, tikimasi, kad perėjimas prie momentinių mokėjimų eurais dar labiau paspartės.

TIPS daugiavaliutė struktūra sulaukė ne euro zonos centrinių bankų susidomėjimo. 2022 m. gegužės mėn. Sveriges Riksbank sėkmingai užbaigė pirmąjį perėjimo į TIPS etapą ir taip atvėrė galimybę vykdyti momentinius mokėjimus Švedijos kronomis per TIPS. 2025 m. antrąjį ketvirtį Danmarks Nationalbank siūlys atsiskaitymus už TARGET paslaugas, įskaitant TIPS, Danijos kronomis. Norges Bank taip pat išreiškė susidomėjimą galimybe prisijungti prie TIPS su savo nacionaline valiuta. Nagrinėjama funkcinė galimybė atlikti skirtingų valiutų momentinius mokėjimus platformoje atsiskaitomosiomis valiutomis.

Be šių trijų atsiskaitymo paslaugų, Eurosistema kuria naują TARGET paslaugą – Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (angl. Eurosystem Collateral Management System, ECMS), ji bus bendra įkaito valdymo sistema, kurioje bus galima valdyti turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonę Eurosistemos kredito operacijose visose euro zonos jurisdikcijose. Siekiant sumažinti pakeistos T2 veiklos pradžios poveikį, ECMS paleidimas perkeltas iš 2023 m. lapkričio mėn. į 2024 m. balandžio mėn.

Mokėjimų srityje Eurosistema ir toliau siekia mažmeninių mokėjimų strategijoje nustatytų tikslų. Šie tikslai apima paramą visos Europos mažmeninių mokėjimų sprendimui prekybos vietose (t. y. fizinėse prekybos vietose, mobiliojo ryšio ir el. prekybos erdvėje, kurias valdo Europos privačiojo sektoriaus subjektai), visapusišką momentinių mokėjimų diegimą ir tarpvalstybinių mokėjimų tobulinimą. Minėtoje strategijoje taip pat numatytas užtikrinimas, kad visi europiečiai galėtų naudotis saugiais, efektyviais ir patogiais mokėjimais, atsižvelgiant į didėjantį ekonomikos skaitmeninimą. Taip pat buvo paskelbta mažmeninių mokėjimų prieinamumo ES apžvalgos ataskaita. Remiantis pagrindinėmis ataskaitos išvadomis, galima teigti, kad, nors didėjantis skaitmeninimas kelia konkrečių iššūkių pažeidžiamiems asmenims ir grupėms, jis taip pat suteikia galimybių tobulinti prieinamumą per specialius novatoriškus sprendimus.

Vykdydamas Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategiją, ECB kartu skatina kurti inovatyvias mokėjimo paslaugas, taip pat ir Mažmeninių mokėjimų eurais tarybos (MMET) lygmeniu. Visų pirma, MMET skatina pažangą atvirosios bankininkystės srityje, suteikiant trečiųjų sandorio šalių paslaugų teikėjams galimybę naudoti su mokėjimo sąskaitomis susijusius duomenis gavus bankų klientų sutikimą ir inicijuoti mokėjimus per atvirąsias programų sąsajas. Tai leistų trečiųjų sandorio šalių paslaugų teikėjams pasiūlyti patogius ir patrauklius mokėjimų sprendimus. MMET kvietimu, Europos mokėjimų taryba (EMT) pradėjo rengti būsimą SEPA prieigos prie mokėjimų sąskaitų (angl. SEPA Payment Account Access, SPAA) schemą, kurioje nustatomos taisyklės, praktika ir standartai, leidžiantys keistis su mokėjimo sąskaitomis susijusiais duomenimis ir palengvinantys bankų teikiamų pridėtinės vertės paslaugų mokėjimo operacijų inicijavimą trečiųjų sandorio šalių paslaugų teikėjams. 2022 m. lapkričio mėn. EMT paskelbė pirmąją SPAA schemos taisyklių sąvado versiją.

Skaitmeninės inovacijos keičia ne tik mažmeninių mokėjimų paslaugas, bet ir didmenines finansines operacijas. Jau keletą metų finansų rinkų dalyviai išbando naujas technologijas, pavyzdžiui, paskirstytojo registro technologijas (PRT). Siekdama geriau įvertinti šias technologijas, 2023 m. kovo 23 d. ES pradėjo taikyti PRT grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtą bandomąją tvarką. Ji bus taikoma trejus metus ir gali būti vieną kartą atnaujinama. Taikant šią tvarką, investicinių paslaugų teikėjai, rinkos subjektai ir CVPD galės valdyti daugiašalę prekybos sistemą, atsiskaitymų sistemą arba PRT grindžiamą prekybos ir atsiskaitymo sistemą. Pagal hipotetinį scenarijų, jei finansų rinkose būtų plačiai didmeninėms operacijoms taikomos PRT arba kitos naujos technologijos, gali pasikeisti ir Eurosistemos didmeninių atsiskaitymo paslaugų, t. y. TARGET2 ir T2S, naudotojų poreikiai. Siekdama sumažinti finansų sistemai kylančią riziką ir užtikrinti, kad centrinio banko pinigai ir toliau būtų saugiausias atsiskaitymo už didmenines finansines operacijas turtas, Eurosistema ieško būdų pasitelkti naujas technologijas, kad centrinio banko pinigai galėtų būtų naudojami atsiskaitymams už didmenines finansines operacijas. Labai svarbu, kad Eurosistema atliktų kruopščią galimų pasekmių valdymui, atsiskaitymo efektyvumui ir likvidumo valdymui analizę, nenurodydama jokios politikos krypties.

Įgyvendindama savo tikslą toliau vykdyti Europos finansų rinkų integraciją, Eurosistemos vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (AMI-SeCo) ir toliau teikė ataskaitas apie nacionalinių rinkų pasiektą pažangą atitikties pagal Bendrų Europos įkaito valdymo taisyklių (angl. Single Collateral Management Rulebook for Europe, SCoRE) iniciatyvą suderintiems standartams. 2022 m. antrojo pusmečio SCoRE ataskaitoje, AMI-SeCo pažymėjo, kad, nepaisant tam tikrų suinteresuotųjų šalių pažangos vėlavimų, visapusiškos atitikties užtikrinimas iki nustatyto termino vis dar yra įmanomas. Atsižvelgdama į tai, kad Eurosistemos ECMS paleidimo pradžia perkeliama į 2024 m. balandžio mėn., AMI-SeCo sutarė atidėti atitikties SCoRE standartams užtikrinimo terminą, kad būtų suderintas abiejų iniciatyvų pradžios laikas.

Be to, AMI-SeCo toliau stebėjo ir aptarė T2S suderinimo darbotvarkės pažangą ir pokyčius bei emitentų įvykių atitiktį, įskaitant rinkos standartus, taikomus akcininkų tapatybės nustatymui. Taip pat AMI-SeCo teikė atsakymus į Europos Komisijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijos viešas konsultacijas dėl pajamų mokesčio procedūrų ir Antrosios akcininkų teisių direktyvos įgyvendinimo.

4.2 Skaitmeninio euro tyrimo etapas

2021 m. spalio mėn. pradėtas skaitmeninio euro projekto tyrimo etapas vyksta pagal planą ir turėtų būti baigtas 2023 m. antrąją pusę. Iki to laiko Valdančiajai tarybai bus pateiktos tyrimo etapo išvados ir rekomendacijos, ar pereiti prie pasirengimo etapo, taip pat šio tolesnio etapo projekto planas. Bet koks galimas sprendimas pereiti į pasirengimo etapą nereiškia, kad skaitmeninis euras bus išleistas.

Eurosistema reguliariai pranešė apie skaitmeninio euro tyrimo etapo pažangą, paskelbdama dvi pažangos ataskaitas rugsėjo ir gruodžio mėn. 2022 m. Eurosistema susitarė dėl pagrindinių skaitmeninio euro naudojimo atvejų ir daugelio skaitmeninio euro esminių savybių, atsižvelgdama į privatumo ir reguliavimo reikalavimų aspektus, taip pat poreikį atlikti mokėjimus naudojant skaitmeninį eurą ne tik esant ryšiui, bet ir tuo atveju, kai jo nėra. Šie sprendimai taip pat atspindi svarbų tarpininkų, kaip skaitmeninio euro platintojų, vaidmenį ir schemą, kaip pageidaujamą platinimo modelį. Nuspręsta pradėti rengti skaitmeninio euro taisyklių sąvadą, šį darbą patikėjus taisyklių sąvado vadovui, taip pat paskelbtas kvietimas rinkos atstovams pareikšti susidomėjimą dalyvauti rengiant sąvadą. Taisyklių sąvado rengimo darbai prasidėjo 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

Įgyvendinant šį projektą, susijusi skaitmeninio euro prototipo kūrimo veikla buvo vykdoma kartu su Eurosistemos nacionaliniais centriniais bankais ir privačiomis bendrovėmis pagal numatytą planą. Išvados bus pateiktos 2023 m. pirmąją pusę ir bus taikomos būsimame projekto etape.

Siekiant užtikrinti, kad skaitmeninio euro kūrimas būtų patrauklus visoms suinteresuotosioms šalims, projekte numatyta dažna komunikacija su rinkos dalyviais ir būsimais naudotojais skirtinguose forumuose ir įvairiomis formomis. 2022 m. buvo organizuojamos specialios MMET techninės sesijos, dvišalės grįžtamojo ryšio sesijos su pagrindinėmis suinteresuotųjų šalių grupėmis, skaitmeninio euro Rinkos patariamosios grupės posėdžiai, tikslinių grupių pratybos ir pilietinės visuomenės seminarai. Be to, ECB glaudžiai bendradarbiavo su Europos institucijomis, kurios priims sprendimą dėl būtinos teisinės sistemos galimam skaitmeninio euro išleidimui ateityje.

4.3 Priežiūra ir emisijos centrinio banko vaidmuo

Siekiat užtikrinti saugų ir efektyvų finansų rinkų infrastruktūrų ir mokėjimų funkcionavimą euro zonoje, Eurosistema nustato priežiūros tikslus taisyklėse, standartuose, gairėse ir rekomendacijose, stebi jų įgyvendinimą ir skatina pokyčius, kai jie yra reikalingi. Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, dalyvauja finansų rinkų infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą veiklą eurais, bendradarbiavimo susitarimuose priežiūros ir krizių valdymo klausimais.

Kalbant apie sistemiškai svarbias mokėjimo sistemas (angl. systemically important payment systems, SIPS), Eurosistemos priežiūros funkcija yra tiesiogiai prižiūrėti TARGET2, EURO1, STEP2-T ir Mastercard Clearing Management System. Vienas svarbiausių 2022 m. akcentų buvo Eurosistemos T2-T2S paslaugų sujungimo projektas (žr. 4.1 skirsnį). Eurosistema atliko išankstinį konsoliduotos platformos vertinimą, daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams TARGET2 pakeitimams, ir stebėjo projektą, siekdama nustatyti bet kokią galimą riziką sėkmingam platformos paleidimui ir vėlesniam sklandžiam jos veikimui. Be to, Eurosistema atliko išsamų Mastercard Clearing Management System vertinimą pagal Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų priežiūros reglamentą ir kibernetinio atsparumo priežiūros lūkesčius. Taip pat buvo atidžiai stebima visos Europos momentinių mokėjimo sistemų, tokių kaip TIPS ir RT1, raida ir operacijų atsparumas.

Mokėjimo priemonių srityje daugiausia dėmesio buvo skiriama Eurosistemos elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų priežiūros sistemos (toliau – PISA sistema) įgyvendinimui. Remiantis suderinto įvertinimo rezultatais, nustatytų mokėjimo schemų valdymo institucijoms buvo pranešta, ar jos bus prižiūrimos, stebimos ar apskritai nebus prižiūrimos pagal PISA sistemą. Šis procesas mokėjimo susitarimų srityje artėja prie pabaigos. Be to, pradėtas pirmosios mokėjimo schemų grupės išsamus vertinimas.

Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, ir toliau buvo ES pagrindinių sandorio šalių priežiūros kolegijų narė pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR). Vykdydama šiuos įgaliojimus, ji vertino įvairius pasiūlymus dėl paslaugų teikimo išplėtimo ar esminių rizikos valdymo procedūrų pakeitimų ir peržiūrėjo gaivinimo planus, parengtus pagal ES reglamentą dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos. Vykdydama parengiamuosius ERIR peržiūros darbus, Eurosistema prisidėjo prie 2022 m. kovo mėn. Europos Komisijos viešųjų konsultacijų.

Eurosistema taip pat stebėjo padidėjusio rinkos kintamumo poveikį pagrindinėms sandorio šalims. ECB, siekdamas ištirti didelių įkaito vertės išlaikymo prievolių poveikį tarpuskaitos dalyviams, atliko analitinį darbą, susijusį su energijos rinkos kintamumu. Išvados padėjo ECB prisidėti prie ES ir tarptautinės politikos darbo, skirto nenumatytų didelių įkaito vertės išlaikymo prievolių rizikai ir galimam poveikiui mažinti.

Vertybinių popierių atsiskaitymo srityje Eurosistema, kaip centrinis emisijos bankas, prisidėjo prie reguliariai vykdomo ES CVPD peržiūros ir vertinimo pagal ES centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentą. Eurosistema taip pat pradėjo parengiamąjį darbą dėl Reglamento (ES) Nr. 2022/858 dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos taikymo.

T2S priežiūros srityje 2022 m. pirmąjį ketvirtį Eurosistema baigė pirmąjį T2S vertinimą pagal kibernetinio atsparumo priežiūros lūkesčius. Eurosistema taip pat baigė vertinti 2022 m. įgyvendintus T2S pakeitimus (žr. 4.1 skirsnį).

Kibernetiniam finansų rinkų infrastruktūrų atsparumui ir toliau skiriama daug dėmesio tiek TARGET paslaugų veiklos (žr. 4.1 skirsnį), tiek priežiūros srityse. 2022 m. pradėta peržiūrėti Eurosistemos ir ECBS finansų rinkų infrastruktūrų priežiūros kibernetinio atsparumo strategija, įdiegtos kai kurios jos priemonės, taip pat baigtas dar vienas finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo apklausos ciklas, o Europos kibernetinio atsparumo valdyba dirbo informacijos apsikeitimo (ypač atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą), krizių koordinavimo ir trečiųjų šalių rizikos srityse. Pagal TIBER-EU sistemą TIBER-EU žinių centras parengė Geriausios patirties kuriant purpurines komandas vadovą, t. y. bendradarbiavimo veiklos, vykdomos tam tikrame TIBER testavimo etape, patirtį.

5 Rinkos operacijos ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

Likvidumo linijos eurais kitiems centriniams bankams, sukurtos arba aktyvuotos nuo 2020 m., galiojo ir 2022 m., o naujos linijos buvo sukurtos su Narodowy Bank Polski ir Andoros finansų institucija. ECB toliau siūlė euro zonos kitoms sandorio šalims operacijas JAV doleriais, taip užtikrindamas finansavimą rinkos sąlygomis. Nebuvo vykdoma jokių ECB intervencijų į užsienio valiutų rinką.

ECB ir toliau buvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą Europos Sąjungos vardu ir atliko Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį.

ECB pinigų politikos palūkanų normų pokyčių perdavimas euro zonos pinigų rinkoms (žr. 3 intarpą) trumpalaikių neužtikrintų pinigų rinkų segmente buvo visiškas ir tiesioginis, o terminuotųjų įkaitu neužtikrintų sandorių palūkanų normos didėjo vangiai. Didesnių palūkanų normų perkėlimas į užtikrintas pinigų rinkas taip pat buvo iš esmės tolygus, nors koregavimo sparta įvairiuose segmentuose buvo nevienoda.

5.1 Rinkos operacijų pokyčiai

Likvidumo linijos eurais ir užsienio valiuta

Eurosistemos apsikeitimo ir atpirkimo sandoriai – pinigų politikos priemonės, darančios stabilizuojantį poveikį esant įtampai pasaulio finansų rinkose.

Kai Eurosistema teikia eurus ne euro zonos centriniams bankams, likvidumo linijos yra skirtos galimiems euro likvidumo poreikiams ne euro zonos šalyse patenkinti rinkos sutrikimų atveju. Todėl jos užkerta kelią persidavimo poveikiui euro zonos finansų rinkose ir ekonomikoje dėl spaudimo didinti trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas arba turto pardavimo, kuris galėtų neigiamai paveikti sklandų ECB pinigų politikos perdavimą. Likvidumo linijos taip pat neleidžia euro likvidumo trūkumui virsti finansinio stabilumo rizika.

Kai ECB gauna užsienio valiutą iš kito centrinio banko (pavyzdžiui, JAV dolerius iš Federalinio rezervo sistemos) ir kaip įkaitą pateikia eurus, likvidumo užsienio valiuta linijos užtikrina nuolatinį paskolų užsienio valiuta teikimą. Taip užkertamas kelias staigiam finansinio sverto mažinimui, ekstremaliems kainų svyravimams ir kreditų srauto sutrikdymams, atsirandantiems dėl įtampos tarptautinėse finansavimo rinkose.

Dauguma likvidumo eurais linijų, sukurtų arba aktyvuotų nuo 2020 m., galiojo ir buvo pratęstos iš pradžių iki 2023 m. sausio 15 d., o vėliau – iki 2024 m. sausio 15 d., išskyrus apsikeitimo sandorius su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku) ir Hrvatska narodna banka bei atpirkimo sandorių liniją su Serbijos nacionaliniu banku, kurių galiojimas baigėsi 2022 m. kovo pabaigoje. 2022 m. sukurtos naujos likvidumo linijos su Narodowy Bank Polski ir Andoros finansų institucija. Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. veikiančios likvidumo eurais linijos, pagal kurias ECB galėtų teikti likvidumą eurais užsienio centriniams bankams, pateiktos 5.1 lentelėje. Likvidumo linijos eurais naudojamos tik ketvirčių pabaigoje.

Tarpusavio susitarimas dėl apsikeitimo sandorių su Kinijos liaudies banku pratęstas dar trejiems metams, t. y. iki 2025 m. spalio mėn.

2022 m. ECB, suderinęs savo veiksmus su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku, ir toliau teikė likvidumą JAV doleriais, terminas – paprastai septynios dienos. JAV dolerių teikimas pagrindinėse jurisdikcijose padėjo sumažinti spaudimą pasaulinėse finansavimo rinkose ir toliau stiprino privačias finansavimo rinkas.

5.1 lentelė

Likvidumo linijų suvestinė

Ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimas

2022 m. ECB nevykdė intervencijų užsienio valiutų rinkoje. Nuo euro įvedimo pradžios ECB intervencijas užsienio valiutų rinkoje vykdė dukart – 2000 ir 2011 m. Duomenys apie užsienio valiutų intervencijas skelbiami kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu, ECB interneto svetainėje ir Statistinių duomenų saugykloje. Ketvirtinėje lentelėje skelbiama informacija taip pat kasmet apibendrinama ECB metinėje ataskaitoje (žr. 5.2 lentelę). Jeigu atitinkamu ketvirčiu nebuvo vykdyta jokių užsienio valiutų intervencijų, tai aiškiai nurodoma.

5.2 lentelė

ECB užsienio valiutų intervencijos

Ataskaitų teikimo sąranga apima duomenis apie vienašales ECB užsienio valiutų intervencijas ir koordinuotas su kitomis tarptautinėmis institucijomis intervencijas, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas ribines intervencijas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB yra atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP)^[44], Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę EFSM)^[45], Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)^[46] ir priemonę „Next Generation EU“ (NGEU)^[47]. 2022 m. ECB taip pat sutiko vykdyti Europos Komisijos prašymą teikti mokėjimo tarpininko paslaugas, taip išplėsdamas dabartinių ECB teikiamų fiskalinio agento paslaugų sritį. Vyksta parengiamasis darbas, kuris bus baigtas 2023 m.

2022 m. ECB atliko palūkanų mokėjimus, susijusius su suteiktomis paskolomis, pagal VTFPP. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 200 mln. eurų. Be to, 2020 m. ECB atliko įvairius mokėjimus ir palūkanų mokėjimus, susijusius su pagal EFSM suteiktomis paskolomis. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 46,3 mlrd. eurų. 2022 m. ECB pervedė valstybėms narėms paskolų išmokas pagal SURE ir susijusius palūkanų mokėjimus. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 98,4 mlrd. eurų. Galiausiai 2022 m. ECB atliko paskolų ir dotacijų mokėjimus įvairioms valstybėms narėms pagal NGEU.

Be to, ECB yra atsakingas už mokėjimų, vykdomų atliekat operacijas, susijusias su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF)^[48] ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM)^[49], administravimą. 2022 m. ECB atliko įvairius paskolų palūkanų ir rinkliavų mokėjimus, susijusius su viena paskola iš EFSF.

Galiausiai ECB yra atsakingas už visus mokėjimus, susijusius su susitarimu dėl paskolos programos Graikijai^[50]. 2022 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 44,8 mlrd. eurų.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

2022 m. ir toliau buvo siūlomos visapusės finansinės paslaugos pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) rinkinį, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Kai kurie Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai teikia finansines paslaugas suderintomis ir rinkos standartus atitinkančiomis sąlygomis euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB koordinuoja ir stebi sklandų paslaugų teikimą, skatina pokyčius, kurie padėtų tobulinti sistemą, ir rengia susijusias ataskaitas ECB sprendimus priimantiems organams.

Pranešama, kad 2022 m. pabaigoje buvo 270 EAVP besinaudojančių klientų sąskaitų (2021 m. pabaigoje – 265). Bendras agreguotas EAVP sistemos valdomas turtas (įskaitant pinigus ir vertybinius popierius) 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo apie 6 %.

3 intarpas
ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčių poveikis euro pinigų rinkos palūkanų normoms

2022 m. liepos–gruodžio mėn. ECB padidino pagrindines palūkanų normas 250 bazinių punktų ir ECB indėlių galimybės palūkanų norma tapo teigiama ir iki metų pabaigos pasiekė 2,0 % lygį. Šis palūkanų normų didinimo ciklas išsiskiria istoriniu požiūriu dėl palūkanų normų didinimo dydžio (du palūkanų normų didinimai po 50 bazinių punktų ir du palūkanų normų didinimai po 75 bazinius punktus), pinigų politikos palūkanų normų koregavimo laikotarpio (per penkis mėnesius) ir tuo, kad jis vyko esant rekordiniam pertekliniam likvidumui, viršijančiam 4 trln. eurų.

Šiame intarpe pateikta apžvalga, kaip pinigų politikos palūkanų normų pokyčiai buvo perduoti pinigų rinkoms, ir tai yra pirmoji pinigų politikos perdavimo grandinės dalis. Apibendrinant galima teigti, kad pinigų politikos palūkanų normų perdavimas trumpalaikių įkaitu neužtikrintų pinigų rinkų segmente buvo visapusiškas ir greitas, kaip rodo euro trumpalaikio skolinimosi norma (€STR), o ilgesnio termino įkaitu neužtikrintų sandorių palūkanų normos didėjo vangiau. Įkaitu užtikrintų priemonių pinigų rinkoje atpirkimo sandorių palūkanų normų perdavimas iš dalies vėlavo arba buvo net sutrikęs, daugiausia dėl 2022 m. padidėjusio įkaito trūkumo. Be to, ribota trumpalaikių vertybinių popierių pasiūla ir padidėjusi tokių priemonių paklausa prisidėjo tik prie dalinio pinigų politikos palūkanų normų poveikio trumpalaikių vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normoms.

Trumpalaikių įkaitu neužtikrintų pinigų rinkų palūkanų normos gerai atspindėjo padidėjusias pinigų politikos palūkanų normas, o ilgesnio termino įkaitu neužtikrintų sandorių palūkanų normos didėjo vangiai.

Nuo 2022 m. liepos iki gruodžio mėn. €STR padidėjo 249 baziniais punktais ir beveik visiškai atspindėjo pinigų politikos palūkanų normų padidinimą 250 bazinių punktų (žr. A pav.). Pinigų rinkos sandorių palūkanų normų, kuriomis grindžiama €STR ir kurių duomenys renkami pagal ECB Reglamentą dėl pinigų rinkos statistinės atskaitomybės, pasiskirstymas taip pat tebebuvo stabilus, kaip rodo nepasikeitęs €STR pagrindžiančių palūkanų normų 25 ir 75 procentilių skirtumas. Labai padidėjo įkaitu neužtikrintų trumpalaikių sandorių apimtis, ypač po to, kai palūkanų normos vėl tapo teigiamos. Nuo 2022 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. vidutinė €STR pagrindžiančių sandorių apimtis padidėjo 20 %, palyginti su vidutine sandorių apimtimi iki 2022 m. rugsėjo mėn. Tačiau ilgesnio termino įkaitu neužtikrintų sandorių palūkanų normos, kurias atspindi Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) reagavo vangiai į padidėjusias trumpalaikių sandorių palūkanų normas (žr. B pav.). Vėluojantį ilgesnio termino sandorių palūkanų normų pokytį daugiausia lėmė išaugusios investicijos į trumpalaikes pinigų rinkos priemones esant dideliam neapibrėžtumui dėl būsimo pinigų politikos palūkanų normų lygio ir terminuotuosius indėlius priimančių bankų mokama priemoka.

Palūkanų normų didinimo perkėlimas į įkaitu užtikrintas pinigų rinkas taip pat buvo iš esmės tolygus, nors tempas įvairiuose segmentuose buvo nevienodas.

Atpirkimo sandoriai iš esmės funkcionuoja kaip trumpalaikės įkaitu užtikrintos paskolos, kai grynieji pinigai iškeičiami į vertybinius popierius pagal susitarimą sudaryti grįžtamąjį sandorį (paprastai kitą dieną). Nuo 2021 m. paskutinio ketvirčio labai išaugo vertybinių popierių skolinimosi ir įkaitu užtikrintų trumpalaikių investicijų paklausa, todėl padidėjo atotrūkis tarp atpirkimo sandorių palūkanų normų ir ECB indėlių galimybės palūkanų normos, nes ėmė trūkti šiuos sandorius užtikrinančio įkaito. Kalbant apie trijų palūkanų normų didinimų liepos, spalio ir gruodžio mėn. perdavimą, visus juos rodė daugelio euro zonos šalių vyriausybės obligacijomis užtikrintos trumpalaikių atpirkimo sandorių palūkanų normos, o persidavimas aukščiausio reitingo vyriausybės obligacijoms, pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės vertybiniams popieriams, šiek tiek vėlavo. Vertinant palūkanų normų padidinimą 75 baziniais punktais 2022 m. rugsėjo mėn., po kurio pinigų politikos palūkanų normos vėl tapo teigiamos, perdavimas atpirkimo sandorių palūkanų normoms labai vėlavo ir buvo sutrikdytas. Pirmosiomis dienomis po palūkanų normų padidinimo atpirkimo sandorių palūkanų normos visose euro zonos jurisdikcijose patyrė didelį spaudimą mažinimo linkme, susirūpinus dėl reikšmingai padidėjusios įkaito paklausos, nes, palūkanų normoms tapus teigiamoms, investuotojai pradėjo skubiai investuoti grynuosius pinigus į atpirkimo sandorių rinką. Kalbant apie ilgesnės trukmės atpirkimo sandorių ir vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normas, perdavimas taip pat nebuvo sklandus, daugiausia dėl ribotos įkaito pasiūlos ir išaugusios tokių investicijų paklausos. 2022 m. pabaigoje įkaito prieinamumas pagerėjo, ir tai rodė mažėjantis įkaitu užtikrintų pinigų rinkos palūkanų normų ir ECB pinigų politikos palūkanų normų skirtumas, taip pat ir dėl keleto Eurosistemos ir nacionalinės skolos valdymo tarnybų vardu vykdomų iniciatyvų, kuriomis buvo siekiama sumažinti įkaito trūkumą, o metų pabaigos kintamumas 2022 m. gruodžio pabaigoje buvo įprastas (žr. A ir B pav.).

A pav.

Padidėjusių palūkanų normų perdavimas trumpalaikėms įkaitu neužtikrintoms ir užtikrintoms pinigų rinkų palūkanų normoms

(procentai, pagal apimtį įvertinta vidutinė norma)

B pav.

Padidėjusių palūkanų normų perdavimas terminuotųjų įkaitu neužtikrintų ir užtikrintų pinigų rinkos sandorių palūkanų normoms

(procentai, pagal apimtį įvertinta vidutinė norma)

6 Grynieji pinigai ir toliau yra dažniausiai naudojama Europos piliečių mokėjimo priemonė, o padirbinėjimo lygis žemas

2022 m. eurų banknotų apyvartoje kiekis padidėjo 4,5 %, o vertė padidėjo 1,8 %, – tam didžiausią poveikį turėjo Rusijos karas prieš Ukrainą ir liepos mėn. prasidėjęs ECB pagrindinių palūkanų normų didinimas.

ECB atliktas euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimas parodė, kad grynieji pinigai buvo dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, sudaranti 59 % visų mokėjimų. Be to, remiantis pirmojo įmonių tyrimo apie grynųjų pinigų naudojimą išvadomis, 96 % įmonių, aptarnaujančių daugiausia privačius klientus, priėmė grynuosius pinigus ir daugiau nei 90 % tai darys ir ateityje.

Padirbinėjimo lygis tebebuvo ypač žemas. Toliau buvo kuriamos banknotų apsaugos priemonės, siekiant aplenkti pinigų padirbinėtojus ir dar labiau pagerinti banknotų atsparumą ir saugumą.

6.1 Eurų banknotų išleidimas į apyvartą

2022 m. pabaigoje eurų banknotų skaičius apyvartoje pasiekė 29,5 mlrd., o bendra vertė – 1,57 trln. eurų. Tai rodo teigiamą banknotų kiekio (4,5 %) ir vertės (1,8 %) metinį augimo tempą. 2022 m. eurų banknotų apyvartai poveikį turėjo du pagrindiniai įvykiai. Pirma, 2022 m. vasario ir kovo mėn. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjo eurų banknotų paklausa, nes žmonės norėjo turėti pakankamai lėšų galimo mokėjimo ekosistemų sutrikimo atveju. Nuo 2022 m. balandžio mėn. eurų banknotų paklausa stabilizavosi. Antra, dėl 2022 m. liepos 27 d. prasidėjusio ECB pagrindinių palūkanų normų didinimo turimas pinigų kiekis tapo brangesnis, palyginti su palūkanas uždirbančiomis priemonėmis. Dėl šios priežasties maža eurų banknotų, esančių apyvartoje, dalis grįžo į Eurosistemą, o tai turėjo eurų banknotų apyvartoje skaičių mažinantį poveikį (žr. 6.1 pav.).

6.1 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

Siekiant išsaugoti eurų banknotų apyvartoje kokybę ir pasitikėjimą jais, Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai patikrino 24,8 mlrd. eurų banknotų – iš jų 3,2 mlrd. susidėvėjusių banknotų turėjo būti pakeisti atspausdintais naujais banknotais.

Eurų monetų, esančių apyvartoje, vertė taip pat padidėjo 4,0 % per metus ir 2022 m. pabaigoje sudarė 32,5 mlrd. eurų. Tai sudaro 145 mlrd. eurų monetų apyvartoje.

Eurų banknotų ir monetų įvedimas 2002 m. buvo labai svarbus įvykis Europos istorijoje. Tai buvo reikšmingas įvykis taip pat ir pasauliniu mastu, nes tai buvo ir vis dar yra didžiausias kada nors įvykęs pinigų keitimas pasaulyje.

6.2 Vartotojų požiūrio į mokėjimus ir grynųjų pinigų naudojimą euro zonos įmonėse tyrimai

Euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimas

Nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. ECB vykdė euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą, siekdamas įvertinti vartotojų mokėjimo elgseną ir jų pasirenkamus mokėjimo būdus bei prieigą prie įvairių mokėjimo priemonių. Tyrimas parodė, kad grynieji pinigai buvo dažniausiai prekybos vietose naudojama mokėjimo priemonė – 59 % visų mokėjimų atlikta grynaisiais, nors mokėjimų grynaisiais pinigais dalis sumažėjo (2019 m. sudarė 72 %). Lyginant pagal mokėjimų vertę, mokėjimai kortelėmis sudarė didesnę dalį (46 %) nei grynaisiais pinigais (42 %). Grynieji pinigai buvo priimti atliekant 95 % operacijų fizinėse mokėjimo vietose visoje euro zonoje, nors 81 % operacijų atveju buvo galimybė atsiskaityti kitomis mokėjimo priemonėmis.

Dauguma euro zonos vartotojų buvo patenkinti galimybėmis naudotis grynaisiais pinigais. Didžioji dauguma vartotojų (90 %) manė, kad buvo gana lengva arba labai lengva nuvykti iki bankomato arba banko.

Grynųjų pinigų naudojimas euro zonos įmonėse

2022 m. ECB pirmą kartą atliko grynųjų pinigų naudojimo įmonėse tyrimą ir paskelbė tyrimo rezultatus, atskleidžiančius įmonių strateginį požiūrį į dabartinį ir būsimą grynųjų pinigų naudojimą. Tikėtina, kad grynieji pinigai kaip mokėjimo būdas ir toliau bus aktualūs, nes daugiau nei 90 % šiuo metu grynuosius pinigus priimančių įmonių ketina tai daryti ir ateityje. Saugumas ir patikimumas yra svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujasi įmonės, spręsdamos, koks mokėjimo būdas joms priimtiniausias.

6.3 Žemas padirbinėjimo lygis ir eurų banknotų kūrimas

Ypač žemas eurų banknotų padirbinėjimo lygis

2002 m. iš apyvartos iš viso išimta 376 000 padirbtų eurų banknotų. Trylika padirbtų banknotų, tenkančių 1 mln. tikrų banknotų apyvartoje, yra antras žemiausias padirbtų banknotų lygis, palyginti su apyvartoje esančiais banknotais nuo euro įvedimo pradžios (žr. 6.2 pav.). Palyginti su 2021 m., bendras iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičius padidėjo 8,4 %. Tai taip pat rodo 2022 m. atsigavusį ekonominį aktyvumą po to, kai buvo panaikinta dauguma su pandemija susijusių apribojimų. Padirbtų pinigų kokybė ir toliau yra prasta. Taigi, juos galima labai greitai ir lengvai aptikti taikant tikrinimo metodą „apčiuopkite-pažvelkite-pakreipkite“.

6.2 pav.

Per metus aptiktų padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų banknotų apyvartoje

Eurų banknotų kūrimas

Siekiant užtikrinti aukštą eurų banknotų kokybę ir jų atsparumą padirbinėjimui ateityje, ir toliau kuriamos naujos apsaugos priemonės, taip pat atsižvelgiant į technologinės pažangos teikiamą naudą. Kiti svarbūs tikslai, kurie buvo iškelti ateities banknotams, yra naujo eurų banknotų dizaino sukūrimas ir jų poveikio aplinkai mažinimas. Dar nepriimtas sprendimas dėl faktinės naujų eurų banknotų gamybos ir išleidimo į apyvartą.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais (NCB) plėtoja, renka, sudaro ir skleidžia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant ECB pinigų politiką, taip pat finansinio stabilumo ir kitus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda ECB užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

2022 m. ECB daugiausia dėmesio skyrė naujai euro zonos statistikai, t. y. patobulintam vertybinių popierių statistikos paskelbimui, vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso rodiklių euro pinigų rinkoje rengimui remiantis Pinigų rinkos statistikos ataskaitų duomenimis, informacija apie specialiosios paskirties vienetus (SPV) ir euro zonos šalių dvišale išorės statistika Rusijos atžvilgiu. Buvo sukurti eksperimentiniai rodikliai, skirti klimato kaitos politikai remti, taip pat pradėta kurti Integruota atskaitomybės sistema (IReF). Be to, į ketvirtines finansines sąskaitas įtraukti nauji duomenys apie ne bankų finansų įstaigas.

7.1 Nauja ir patobulinta euro zonos statistika ir kiti pokyčiai

ECB valdančioji taryba priėmė naujas gaires dėl vertybinių popierių duomenų ir vertybinių popierių emisijų statistikos srityje^[51]. Gairėse apibrėžti iš dalies pakeisti ECBS centralizuotos vertybinių popierių duomenų bazės (CVPDB) duomenų kokybės valdymo reikalavimai ir nauji reikalavimai, taikomi vertybinių popierių emisijų statistikos rengimui remiantis CVPDB duomenimis.

Priėmus Gaires, ECB pradėjo skelbti naują vertybinių popierių emisijų statistiką suskirstytą pagal vertinimo metodą, terminą ir palūkanų normos rūšį visose ES valstybėse narėse. Tai yra pirmasis ECBS iš mikro- į makro- duomenų rinkinys, pagal kurį CVPDB mikroduomenys naudojami oficialiai makrostatistikai rengti pagal tarptautinius statistikos standartus. Duomenys pateikiami kur kas operatyviau. ECB taip pat gerokai išplėtė turimų vertybinių popierių statistikos skelbimą, duomenis suskirstydamas pagal atskiras euro zonos šalis, taip pat pagal turėtojų ir emitentų sektorius. Nauji duomenys leidžia operatyviau susidaryti išsamesnį finansų rinkų vaizdą ir geriau stebėti pirminės ir antrinės rinkos veiklą.

ECB pradėjo skelbti naują statistiką apie vienos nakties apsikeitimo sandorių indeksus euro pinigų rinkoje, pagrįstą Pinigų rinkos statistikos ataskaitų duomenimis, surinktais iš 47 euro zonos bankų^[52]. Duomenų eilutėse pateikiama informacija apie vienos nakties apsikeitimo sandorių indeksų neatidėliotinų ir išankstinių sandorių rinkas, apie bendrą ir vidutinę dienos nominaliąją sumą bei vidutinę svertinę normą. Naujoji statistika papildo įkaitu neužtikrintos ir užtikrintos pinigų rinkos segmentų duomenis, kurie reguliariai skelbiami atitinkamai nuo 2017 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. Naujos statistikos skelbimas užtikrina didesnį rinkos skaidrumą ir taip pagerina pinigų rinkos veikimą.

2022 m. gegužės mėn. ECB valdančioji taryba priėmė Gairių dėl išorės statistikos pakeitimą, kad būtų renkama statistinė informacija apie SPV^[53]. Tai padės geriau suprasti jų vaidmenį euro zonos ekonominėje ir finansų sistemoje. Pirmą kartą duomenys, susiję su rezidentų SPV tarpvalstybiniais sandoriais ir atsargomis, perduoti 2023 m. kovo mėn. remiantis 2022 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, o ankstesni 2020 m. pirmojo ketvirčio duomenys bus perduoti iki 2023 m. rugsėjo mėn.

2022 m. spalio mėn. ECB pradėjo skelbti dvišalę euro zonos šalių išorės statistiką Rusijos atžvilgiu^[54]. Šis papildomas detalumas kas ketvirtį suteikia naudingos statistinės informacijos aktualiai tarpvalstybinių sandorių ir pozicijų tarp euro zonos šalių ir Rusijos analizei.

7.2 Eksperimentinių rodiklių, skirtų klimato kaitos politikai remti, kūrimas

Remdamasis 2022 m. baigtu darbu, 2023 m. sausio 24 d. ECB pirmą kartą paskelbė tris naujų statistinių rodiklių rinkinius apie tvarius finansus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir fizinę riziką. Šis darbas yra ECB veiksmų plano^[55], kuris yra skirtas klimato kaitos aspektams įtraukti į pinigų politikos strategiją, dalis. Šių klimato kaitos rodiklių kūrimo procesas buvo labai sudėtingas. Rodiklius, be kitų dalykų, sudaro įvairių tarpvalstybinių mikrolygmens duomenų rinkinių suderinimas, tinkamų trūkstamų duomenų priskyrimo mechanizmų sukūrimas ir duomenų kokybės patikrinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip konfidencialumas, pakartojamumas ir reprezentatyvumas. Dėl šios priežasties ir dėl skirtumų, priklausančių nuo konkretaus duomenų pogrupio, duomenų rinkiniai vis dar yra nebaigtas darbas, nes tam tikros išlygos trukdo naudoti šiuos rodiklius.

Buvo išleisti šie trys duomenų rinkiniai^[56]:

1. Tvarių finansų rodikliai. Šie rodikliai apibūdina euro zonos rezidentų išleistas ir turimas tvarias skolos priemones. Šis duomenų rinkinys jau yra gana išsamus ir skelbiamas su eksperimentinių duomenų kokybės ženklu.
2. Finansų įstaigų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rodikliai. Šie rodikliai suteikia informacijos apie finansų įstaigų, pavyzdžiui, bankų, vertybinių popierių ir paskolų portfelių šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą ir taip padeda įvertinti sektoriaus vaidmenį finansuojant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir susijusią riziką. Tačiau reikės patobulinti pagrindinį duomenų rinkinį, ypač aprėpties požiūriu. Todėl rodikliai turi būti interpretuojami atsargiai ir vertinami kaip nebaigtas darbas bei analitinio pobūdžio duomenys.
3. Paskolų ir vertybinių popierių portfelių fizinės rizikos rodikliai. Šiais rodikliais vertinama rizika, kylanti dėl klimato kaitos sukeltų gamtinių pavojų, pavyzdžiui, potvynių ar gaisrų, paskolų, obligacijų ir vertybinių popierių portfelių rezultatams. Reikės toliau tobulinti pagrindinį duomenų rinkinį, pavyzdžiui, išsamiau pateikti informaciją apie vietovę. Todėl rodikliai turi būti interpretuojami atsargiai ir vertinami kaip nebaigtas darbas bei analitinio pobūdžio duomenys.

Vadovaujantis ECB valdančiosios tarybos nustatytu veiksmų planu, šie trys duomenų rinkiniai yra tobulinami, iš dalies grindžiami naujais ir geresniais duomenų šaltiniais, kai jie atsiranda, taip pat bet kokiais būsimais metodiniais pokyčiais tiek ECBS, tiek visame pasaulyje.

7.3 Integruotos atskaitomybės sistemos (IReF) pažanga

2022 m. pradėtas vykdyti ECB ilgalaikis įsipareigojimas mažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą ir gerinti duomenų kokybę bei palyginamumą. 2021 m. gruodžio mėn. pradėtas IReF programos kūrimo etapas, kurio tikslas – integruoti Eurosistemos bankams taikomus statistinius reikalavimus į bendrą standartizuotą sistemą, kuri būtų taikoma visoje euro zonoje ir kurią galėtų priimti ir kitų ES valstybių narių institucijos^[57].

Projektavimo etape Eurosistema nustato pagrindinius naujosios sistemos elementus (tiek turinio, tiek duomenų procesų atžvilgiu) ir apibrėžia efektyvesnį Eurosistemos statistikos veiklos proceso organizavimą. Kurdama IReF sistemą, Eurosistema remiasi atitinkamų suinteresuotųjų šalių indėliu, atlikdama nuolatinį sąnaudų ir naudos vertinimą^[58]. Atliekant nuolatinį sąnaudų ir naudos vertinimą, 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbtos trys ataskaitos. Kiekvienoje iš jų daugiausia dėmesio buvo skiriama konkrečioms numatomos atskaitomybės sistemos ypatybėms, t. y. su turiniu susijusioms temoms, techniniam konkrečioms šalims taikomų reikalavimų integravimui ir procedūriniams bei įgyvendinimo aspektams^[59]. Be to, 2022 m. ECB surengė du praktinius seminarus su bankų sektoriaus atstovais, kuriuose aptarė dabartinę sąnaudų ir naudos vertinimo padėtį.

IReF yra pirmas žingsnis siekiant platesnės iniciatyvos sukurti integruotą statistinių, riziką ribojančių ir pertvarkymo duomenų teikimo sistemą ES, kaip to prašė Europos bankininkystės sektorius bei Europos Parlamentas ir Taryba. Siekdami toliau plėtoti tokią integraciją, Europos bankininkystės institucija (EBI), ECB, Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) ir Europos Komisija pradėjo bendradarbiauti neoficialioje koordinavimo grupėje. Tikimasi, kad institucijų bendradarbiavimas bus formalizuotas sukūrus Jungtinį bankų atskaitomybės komitetą, kuriame dalyvaus ECBS, EBI, Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir ne BPM nacionalinės kompetentingos institucijos, BPV, nacionalinės pertvarkymo institucijos ir Europos Komisija, kaip nurodyta 2021 m. gruodžio mėn. paskelbtoje EBI galimybių studijoje^[60].

4 intarpas
Nauja ne bankų finansų įstaigų statistika ketvirtinėse finansinėse sąskaitose

Kitos finansų įstaigos – antras pagal dydį finansų sektorius euro zonoje

ECB skelbiamose ketvirtinėse finansinėse sąskaitose pateikiamas naujas kitų finansų įstaigų išskaidymas. Po pinigų finansų įstaigų (t. y. bankų ir pinigų rinkos fondų) kitos finansų įstaigos yra antras pagal dydį finansų sektorius euro zonoje (žr. A pav.). Jų didėjantis vaidmuo pripažintas ECB 2020–2021 m. pinigų politikos strategijos apžvalgoje, o naujas išskaidymas yra svarbus žingsnis, padėsiantis analizuoti šį pokytį^[61]. Skiriami šie trys subsektoriai:

• Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai – tai daugiausia kontroliuojančiosios bendrovės ir grupės vidaus subjektai, pavyzdžiui, finansavimo kanalai. Šis subsektorius sudaro 17 % euro zonos finansų sektoriaus ir yra sutelktas keliose euro zonos šalyse (Airijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose – daugiau kaip 85 % priklausomų finansų įstaigų).
• Kiti finansų tarpininkai – tai, pavyzdžiui, vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių prekiautojai bei finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais. Šis subsektorius sudaro 4 % euro zonos finansų sektoriaus. Kitų finansų tarpininkų duomenys yra būtini išsamiai finansinio tarpininkavimo proceso euro zonoje analizei.
• Finansiniai pagalbininkai – jie palengvina finansinius sandorius, netapdami teisine (arba ekonomine) sandorio šalimi, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos, pensijų fondų valdytojai ir savitarpio fondai, taip pat draudimo brokeriai. Jie sudaro 1 % euro zonos finansų sektoriaus.

A pav.

Euro zonos finansų subsektoriai

(įsipareigojimų likučių dalis finansų sektoriaus įsipareigojimuose, 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje, procentais)

8 ECB mokslinių tyrimų veikla

2022 m. ECB moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama infliacijos pokyčių vertinimui ir galimo pinigų politikos normalizavimo poveikio analizei. Buvo išplėstas per Namų ūkių finansų ir vartojimo tinklą (NŪFVT) prieinamų duomenų rinkinių naudojimas, analizuojant namų ūkių finansų skirtumus euro zonoje. Pradėti vykdyti nauji projektai remiantis gausia informacija, surinkta per ECB Vartotojų lūkesčių tyrimą. Taip pat suintensyvėjo su klimato kaita susijusių temų tyrimai. Buvo toliau bendradarbiaujama su nacionaliniais centriniais bankais, priklausančiais Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) mokslinių tyrimų grupėms, ir organizuoti metiniai seminarai, kuriuose aptarti aktualiausi klausimai atitinkamose jų specializacijos srityse. Kainodaros mikroduomenų analizės tinklas (PRISMA) baigė darbą ir pateikė keletą ekonominei politikai aktualių išvadų (žr. 5 intarpą).

8.1 Naujausia informacija apie ECB mokslinių tyrimų iniciatyvas

2022 m. ECB mokslinių tyrimų pagrindinis tikslas – išanalizuoti palūkanų normų ir balanso normalizavimo poveikį, įskaitant su tuo susijusius poveikio perdavimo kanalus ir kompromisus. Siekiant įvertinti galimą normalizavimo poveikį finansiniam stabilumui, buvo naudojami įvairūs vidaus modeliai su makrofinansiniais ryšiais. Pagrindinė ir nuolatinė daugumos šių tyrimų įžvalga yra ta, kad politikos normalizavimas sumažina finansinio pažeidžiamumo didėjimą ir sumažina didelės infliacijos riziką vidutiniu laikotarpiu, tačiau tai lemtų griežtesnes finansavimo sąlygas ir didesnę lėtesnio augimo riziką trumpuoju laikotarpiu.

Pagrindinis indėlis sudarant euro zonos turto pasiskirstymo sąskaitas buvo NŪFVT, taip pat jis yra svarbus informacijos šaltinis keliuose ECB skirtumų tyrimų darbo grupės vykdomuose tyrimų projektuose.

NŪFVT duomenimis pagrįstuose tyrimuose daugiausia dėmesio skirta euro zonos ne imigrantų ir imigrantų namų ūkių turto ir likvidžiojo turto skirtumams, namų ūkių finansiniams sunkumams, esminiams būsto ir būsto nuosavybės rodiklių skirtumams euro zonos šalyse ir pandemijos poveikio namų ūkių finansams skirtumams.

2022 m. ECB vykdomas Vartotojų lūkesčių tyrimas tapo vis labiau matomas. Tai rodė naujų tyrimo modulių vartotojų finansų, būsto, darbo rinkų ir kitomis su centriniais bankais susijusiomis temomis kūrimas, taip pat gausėjantys mokslinių tyrimų rezultatai ir nauji moksliniai projektai, pagrįsti plačiu Vartotojų lūkesčių tyrimo temų spektru. Vartotojų lūkesčių tyrimu pagrįstiems tyrimams bei analizei skirta daug dėmesio ECB ekonominėje, pinigų ir finansinėje analizėje bei jo oficialiuose leidiniuose. Kaip pabrėžiama sukurtame naujame Vartotojų lūkesčių tyrimo tinklalapyje, leidiniuose, kuriuose naudojami tyrimų duomenys, pateikta įžvalgų įvairiomis temomis, įskaitant infliacijos lūkesčius, centrinio banko komunikaciją, namų ūkių individualų vartojimą ir vartotojų finansus, pinigų politikos perdavimą namų ūkiams, energetinį sukrėtimą ir fiskalinę paramą namų ūkiams. Be to, mėnesinių tyrimų suvestiniai rezultatai dabar reguliariai skelbiami Vartotojų lūkesčių tyrimo tinklalapyje. 2022 m. rugpjūčio mėn. pradėtame rengti mėnesiniame pranešime spaudai apibendrinami vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos, būsto rinkos, galimybės gauti kreditą, pajamų, vartojimo, darbo rinkos ir ekonomikos augimo.

2022 m. suintensyvėjo su klimato kaita susiję moksliniai tyrimai. Tyrėjai sutelkė dėmesį į įvairius finansinio stabilumo, finansų rinkų, vyriausybės politikos ir žaliosios pertvarkos aspektus. Paskelbtas keletas ECB tiriamųjų straipsnių, kuriuose nagrinėjami įvairūs šios temos aspektai, ir padarytos šiai politikai aktualios išvados: i) bankai skolindami atsižvelgia į klimato politiką – dėl anglies dioksido mokesčių akivaizdžiai perskirstomas skolinimas iškastiniam kurui tarp valstybių^[62], o po Paryžiaus susitarimo^[63] labai sumažėjo skolinimas daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančioms įmonėms; ii) daugiau akcijomis pagrįstos ekonomikos dekarbonizuojasi greičiau nei labiau skolomis pagrįstos ekonomikos^[64]; iii) gamtinių išteklių trūkumas skatina energiją taupančius techninius pokyčius^[65]; ir iv) visuomenei daug brangiau kainuoja nustatyti mažesnius nei optimalius, o ne didesnius nei optimalius anglies dioksido mokesčius^[66].

Kita mokslinių tyrimų kryptis buvo nustatyti, kaip klimato kaitos rizika yra susijusi su finansinio stabilumo rizika, buvo analizuojami šie trys pagrindiniai aspektai: 1) duomenys apie su klimatu susijusią riziką finansų sistemai ir jos matavimas, 2) su klimatu susijusios rizikos vertinimas atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir 3) su klimatu susijusios rizikos poveikis makroprudencinei politikai. Išvados paskelbtos 2022 m. liepos mėn. bendroje ECB ir ESRV ataskaitoje.

8.2 Naujausia informacija apie ECBS mokslinių tyrimų grupių darbą

Nuolat veikiantys mokslinių tyrimų tinklai ir toliau koordinavo mokslinių tyrimų darbą Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir palaikė ryšius su akademinių įstaigų tyrėjais. Visų pirma, ECBS mokslinių tyrimų grupės, įsteigtos pinigų ekonomikos (1‑oji grupė), tarptautinės makroekonomikos, fiskalinės politikos, darbo ekonomikos, konkurencingumo ir EPS valdymo (2‑oji grupė), finansinio stabilumo, makroprudencinio reguliavimo ir mikroprudencinės priežiūros (3‑oji grupė) bei klimato kaitos (4‑oji grupė) klausimams spręsti, rengė seminarus aktualiausiomis savo srities temomis.

Metinis 1‑osios mokslinių tyrimų grupės seminaras vyko Paryžiuje 2022 m. spalio 10–11 d. Jį organizavo Banque de France, jame nagrinėtos infliacijos, palūkanų normų, pinigų ir fiskalinės politikos sąveikos temos. Metinį seminarą 2‑oji mokslinių tyrimų grupė organizavo Bank of Greece 2022 m. rugsėjo 29–30 d. Seminare analizuotos ekonominių sankcijų pasekmės, visų pirma, jų poveikis prekybai, užimtumui ir gamybai. Šios grupės nariai taip pat aptarė pinigų ir fiskalinės politikos sąveiką bei ES institucijų struktūrą, atsižvelgiant į ES skilimo grėsmę. Banco de Portugal Lisabonoje 2022 m. spalio 20–21 d. surengė 3‑osios mokslinių tyrimų grupės metinį seminarą. Jame buvo nagrinėjamos įvairios temos: nuo bankų reguliavimo ir priežiūros iki būsto rinkų ir centrinio banko skaitmeninių valiutų. 2022 m. rugsėjo 5–6 d. 4‑oji mokslinių tyrimų grupė surengė pirmąjį metinį seminarą internetu, kurį organizavo Deutsche Bundesbank. Seminare buvo analizuojami teoriniai ir empiriniai tyrimai, susiję su klimato kaitos ir klimato politikos makroekonominiu poveikiu, taip pat pasekmėmis įvairioms finansų rinkoms.

9 Teisinė veikla ir pareigos

2022 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pirmą kartą išaiškino sąvoką „kitos formos kredito galimybė“ piniginio finansavimo draudimo kontekste ir pripažino nacionalinių centrinių bankų finansinį nepriklausomumą (byla C‑45/21). Teisingumo Teismas taip pat užbaigė beveik dešimt metų trukusį bylinėjimąsi, susijusį su 2013 m. pertvarkymo priemonėmis Kipre (bylos T‑200/18 ir T‑379/16), ir dar kartą išaiškino svarbius ECB priežiūros įgaliojimų aspektus (byla T‑275/19). ECB priėmė 14 nuomonių dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir 32 nuomones dėl nacionalinių teisės aktų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis, projektų. Nustatyti penki atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl nacionalinių teisės aktų projektų. 2022 m. ECB vykdyta centrinių bankų piniginio finansavimo ir privilegijuotos prieigos draudimų laikymosi stebėsena patvirtino, kad iš esmės buvo laikomasi Sutarties 123 ir 124 straipsnių.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

2022 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžioji kolegija pirmą kartą priėmė sprendimą dėl sąvokos „kitos formos kredito galimybė“, vartojamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio 1 dalyje ir apibrėžtos Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 1 straipsnio 1 dalies b(ii) papunktyje, aiškinimo kaip „bet kokie valstybinio sektoriaus įsipareigojimai trečiosioms šalims“ (byla C‑45/21). Pasak Teisingumo Teismo, kredito galimybės, kuri suprantama kaip bet koks valstybinio sektoriaus įsipareigojimų trečiosioms šalims finansavimas, draudimas reiškia ne tik tai, kad nacionaliniai centriniai bankai (NCB) neturi prisiimti jau egzistuojančių kitų valdžios institucijų ar įstaigų įsipareigojimų trečiosioms šalims; jis taip pat reikalauja, kad faktinis NCB įsipareigojimų trečiosioms šalims finansavimas nebūtų tiesiogiai nulemtas kitų viešojo sektoriaus institucijų ar įstaigų priimtų priemonių ar jų politinių sprendimų. Tame pačiame prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismas pirmą kartą aiškiai pripažino NCB nepriklausomumo finansinį aspektą ir išaiškino jo reikšmę, kai NCB vykdo nacionalinius uždavinius už Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ribų. Pasak Teisingumo Teismo, NCB gebėjimas nepriklausomai vykdyti uždavinį, patenkantį į ECBS taikymo sritį, būtų pažeistas, jei į šią sritį nepatenkantys nacionaliniai uždaviniai neleistų NCB sukaupti pakankamų finansinių išteklių atsargų ar rezervų forma, kad būtų galima kompensuoti nuostolius, ypač tuos, kurie atsiranda dėl pinigų politikos operacijų.

2022 m. liepos ir lapkričio mėn. Bendrasis Teismas atitinkamai atmetė paskutinius nagrinėtus ieškinius dėl žalos atlyginimo, kuriuos ECB ir kitiems subjektams (atsakovams) pareiškė dviejų Kipro bankų, kuriems buvo taikomos 2013 m. pertvarkymo priemonės, suinteresuotieji subjektai (bylos T‑200/18 ir T‑379/16). Nutartys priimtos po 2020 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose Chrysostomides ir Bourdouvali bylose^[67], kurios buvo susijusius su tuo pačiu dalyku. Ieškovai teigė, kad ECB ir kiti atsakovai^[68] nustatė atitinkamas pertvarkymo priemones, be kita ko, dalyvaudami Euro grupės posėdžiuose, vykdydami savo vaidmenį derantis dėl Kipro susitarimo memorandumo ir jį priimant, taip pat vykdydami ECB valdančiosios tarybos sprendimus, susijusius su likvidumo pagalba kritiniu atveju. Bendrasis Teismas nustatė, kad ECB ir kiti atsakovai nepažeidė teisės į nuosavybę, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ar lygiateisiškumo principų. Bendrojo Teismo priimtos nutartys užbaigė beveik dešimt metų trukusį bylinėjimąsi dėl 2013 m. Kipre taikytų pertvarkymo priemonių, kuriame ECB visada laimėdavo, įrodydamas, kad veikė teisėtai.

2022 m. gruodžio mėn. Bendrasis Teismas priėmė keturis sprendimus, kuriais atmetė visus AS PNB Banka pareikštus ieškinius dėl kelių ECB priežiūros sprendimų ir išsamiau išaiškino ECB priežiūros įgaliojimus. Nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. ECB priėmė nemažai priežiūros sprendimų dėl AS PNB Banka. Peržiūrėdamas šiuos sprendimus, Bendrasis Teismas patvirtino, kad ECB mažiau svarbios kredito įstaigos atžvilgiu yra kompetentingas vykdyti visus BPM reglamento 10–13 straipsniuose išvardytus tyrimo įgaliojimus, įskaitant patikrinimus vietoje, ir paaiškino, kad pagal taikytiną reglamentą nereikalaujama, jog tikrinamas subjektas būtų išklausytas prieš priimant sprendimą atlikti patikrinimą vietoje (byla T‑275/19). Bendrasis Teismas taip pat patvirtino, kad ECB turi plačią veiksmų laisvę pasinaudoti savo įgaliojimais perimti mažiau svarbios įstaigos tiesioginę priežiūrą, kai tai yra būtina, siekiant užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą (byla T‑301/19). Trečia, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ECB gali prieštarauti siūlomam kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimui, jei tam yra pagrįstų priežasčių, remdamasis vienu ar keliais Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, ir neprivalo nagrinėti kitų kriterijų (byla T‑330/19). Galiausiai, atsižvelgdamas į sprendimą dėl panaikinimo, Bendrasis Teismas išaiškino kai kuriuos aspektus, susijusius su nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) pasiūlymo ir galutinio ECB sprendimo dėl panaikinimo santykiais. Pavyzdžiui, jis nusprendė, kad, kadangi NKI pasiūlymas jam nėra privalomas, ECB atlieka savo vertinimą, atsižvelgdamas į BPM pagrindų reglamento 83 straipsnio 2 dalyje išvardytus elementus. Todėl, jeigu tinkama, ECB gali į galutinį sprendimą dėl panaikinimo įtraukti panaikinimo pagrindus, kurie nebuvo įtraukti į NKI pasiūlymą (byla T‑230/20).

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis, projektų. Visos ECB nuomonės skelbiamos EUR-Lex. Be to, ECB nuomonės dėl siūlomų ES teisės aktų projektų skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2022 m. ECB priėmė 14 nuomonių dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir 32 nuomones dėl nacionalinių teisės aktų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis, projektų.

Nustatyti penki atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl nacionalinių teisės aktų ir Sąjungos teisės aktų projektų. Pirmasis atvejis susijęs su Suomijos įstatymu dėl skubių tarpbankinių mokėjimų schemos. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo galimo poveikio ECBS uždaviniui skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą ir Suomen Pankki uždaviniams. Antrasis atvejis susijęs su Italijos įstatymu dėl priemonių, draudžiančių finansuoti bendroves, gaminančias priešpėstines minas, kasetinius šaudmenis ir antrinius šaudmenis, pagal kurį atitinkamos institucijos, įskaitant Banca d'Italia, turėjo užtikrinti, kad kredito įstaigos laikytųsi draudimo finansuoti bendroves, gaminančias priešpėstines minas, kasetinius šaudmenis ir antrinius šaudmenis. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo galimo poveikio Banca d'Italia dėl netipinio nacionaliniam centriniam bankui skirto uždavinio pobūdžio. Trečiais atvejis susijęs su Airijos žemės plėtros agentūros įstatymu, kuriame numatyta galimybė priverstinai įsigyti atitinkamoms viešosioms įstaigoms, įskaitant Central Bank of Ireland, priklausančią žemę, Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo galimo poveikio Central Bank of Ireland, ypač jo finansiniam nepriklausomumui. Ketvirtasis atvejis susijęs su Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymu, iš dalies keičiančiu Lietuvos banko įstatymą, kuriuo Lietuvos bankas buvo paskirtas kompetentinga institucija, atsakinga už pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą, ir jam buvo suteikti susiję priežiūros, tyrimo ir poveikio priemonių skyrimo įgaliojimai. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo poveikio Lietuvos banko uždaviniams. Penktasis atvejis susijęs su Sąjungos direktyva dėl priemonių, skirtų aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu nesikonsultavimo su ECB atveju dėl jo galimo poveikio ECBS uždaviniams, ypač sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimui, prisidėjimui prie sklandaus kompetentingų institucijų vykdomos politikos, susijusios su finansų rinkos sistemos stabilumu, vykdymo ir ECB uždaviniams, susijusiems su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra.

ECB priėmė 14 nuomonių dėl ES teisės aktų projektų, apimančių tokias temas kaip euro įvedimas Kroatijoje ir Kroatijos kunos perskaičiavimo į eurus kursas; dujų kainų rinkos koregavimo mechanizmo įvedimas; CVPD; riziką ribojantys reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, susiję su kredito rizika ir pertvarkymu (KRR III); priežiūros įgaliojimai, poveikio priemonės, filialai trečiosiose šalyse ir aplinkosaugos, socialinė ir valdymo rizika (KRD VI); finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija (AMLD6), ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos įsteigimas; bendro aukšto lygio kibernetinio saugumo visoje Sąjungoje užtikrinimas (TIS 2); finansinių priemonių rinkos (MiFIR / MiFID II); alternatyvaus investavimo fondų valdytojai; suderintos sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklės (Duomenų aktas); Europos bendrojo prieigos punkto, suteikiančio centralizuotą prieigą prie viešai prieinamos informacijos, susijusios su finansinėmis paslaugomis, kapitalo rinkomis ir tvarumu, sukūrimas ir veikimas; nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema Europos Sąjungoje.

Dėl nacionalinių teisės aktų, kurie dažnai apima daugiau nei vieną temą, ECB priėmė aštuonias nuomones dėl valiutos klausimų ir mokėjimo priemonių, 25 nuomones dėl nacionalinių centrinių bankų, dvi nuomones dėl mokėjimo ir (arba) vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, keturias nuomones dėl statistikos klausimų, penkias nuomones dėl finansų sistemos stabilumo, dvi nuomones dėl pinigų politikos priemonių ir operacijų bei septynias nuomones dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių NCB laikosi draudimų, nustatytų Sutarties 123 ir 124 straipsniuose bei Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, ECB ir NCB draudžiama leisti lėšų pereikvojimą sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybę vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams, taip pat draudžiama ECB ar NCB pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimo nuostatomis pagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo. Tokie pirkimai neturi tapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginio finansavimo forma.

2022 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą vis dar kelia tai, kad 2015 m. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2022 m. vykdytas su Airijos bankų pertvarkymo korporacija susijusio turto mažinimas (parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius) yra žingsnis būtino visiško disponavimo šiuo turtu link, ir dėl to kyla galimybė 2023 m. visiškai panaikinti specialųjį portfelį. Tolesnis pardavimas tinkamu tempu dar labiau sumažintų vis dar didelį susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.

NCB vykdomas įsipareigojimų, tenkančių viešajam sektoriui Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atžvilgiu, finansavimas nelaikomas piniginiu finansavimu, jei dėl jo atsiranda užsienio pretenzijų, turinčių visas oficialiųjų tarptautinių atsargų savybes. Tačiau dėl finansinės paramos, kurią 2022 m. per TVF suteikė keli NCB, siekdami sumažinti skolą labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims, užsienio pretenzijų neatsirado. Todėl tokia NCB finansinių įmokų į TVF iniciatyvas forma nesuderinama su piniginio finansavimo draudimu ir pateisina taisomąsias priemones, kurios dar nebuvo visiškai įgyvendintos (Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique, Banque de France, Banca d’Italia, Lietuvos bankas ir Sveriges Riksbank).

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

2022 m. ECB palaikė glaudų ryšį su Europos ir tarptautiniais partneriais. ECB dialogas su Europos Parlamentu yra ECB atskaitomybės sistemos pagrindas. Visus metus ECB dalyvavo reguliariuose klausymuose ir keitėsi korespondencija su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu (angl. Committee on Economic and Monetary Affairs, ECON). Be to, ECB, vykdydamas su skaitmeniniu euru susijusius darbus, organizavo papildomus susitikimus su ECON. Tarptautiniu lygmeniu ECB konstruktyviai įsitraukė į sudėtingą dialogą su G20 šalių finansų ministerijomis ir centriniais bankais. Taip pat dalyvavo su centriniais bankais susijusiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diskusijose, skirtose politiniam atsakui siekiant palengvinti Rusijos karo prieš Ukrainą padarinius TVF nariams. ECB taip pat glaudžiai bendradarbiavo su TVF dėl Atsparumo ir tvarumo fondo, skirto savanoriškam specialiųjų skolinimosi teisių (SST) nukreipimui palengvinti po 2021 m. įvykusio reikšmingo bendro SST paskirstymo pagal ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo sistemą. ECB dažnai kartu su savo partneriais Europos centrinių bankų sistemoje taip pat tęsė tarptautinį dalyvavimą ir kituose nei G20 ar TVF forumuose, įskaitant per centrinių bankų bendradarbiavimą su Ukraina ir kitomis būsimomis ES valstybėmis narėmis bei besivystančiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis.

10.1 ECB atskaitomybė

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ECB suteiktas nepriklausomumas, o tai reiškia, kad jam netaikomi Sąjungos institucijų, nacionalinės vyriausybės ar kitų įstaigų nurodymai. Taip užtikrinama, kad ECB, siekdamas įgyvendinti savo tikslą – palaikyti kainų stabilumą, galėtų priimti sprendimus be politinių veikėjų įtakos. Būtina nepriklausomumo sąlyga – atskaitomybė. ECB yra atskaitingas Europos Parlamentui – institucijai, kurią sudaro ES piliečių išrinkti atstovai. Veiksmingas ECB atskaitomybės įsipareigojimų Europos Parlamentui vykdymas yra esminė jo darbo dalis. Abipusis dialogas tarp ECB ir Europos Parlamento leidžia ECB paaiškinti savo veiksmus ir politiką ES piliečių atstovams ir išklausyti jų rūpimus klausimus. Bėgant laikui, šis dialogas plėtojosi, viršydamas SESV 284 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be to, ECB veiksmų teisinę kontrolę atlieka Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, taip dar labiau sustiprinant atskaitomybės svarbą.

2022 m. ECB Pirmininkė dalyvavo keturiuose reguliariuose ECON klausymuose, o vasario mėn. – plenariniame posėdyje dėl ECB 2020 metų ataskaitos. Reguliarių klausymų metu ECB Pirmininkė atsakė į daugiau kaip 120 Europos Parlamento narių klausimų, apimančių platų temų spektrą. Didžioji dalis klausimų buvo susiję su ECB pinigų politika ir ekonomikos perspektyvomis (75 %), tačiau EP nariai taip pat uždavė klausimų, susijusių su ekonomikos valdymu (9 %), klimato kaita (6 %) ir teisės aktais finansų srityje (4 %). 2022 m. balandžio mėn. ECB pirmininkės pavaduotojas taip pat pristatė ECB 2021 metų ataskaitą ECON komitetui. Be to, ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2020 metų ataskaitos. Taip pat 2022 m. gegužės mėn. ECON narių delegacija vyko į kasmetinį vizitą ECB, kuris po dvejus metus trukusių virtualių susitikimų pandemijos metu vyko gyvai. Be minėto tiesioginio bendravimo, per metus ECB taip pat atsakė į 32 Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus.

Be to, ECB glaudžiai bendradarbiavo su ECON skaitmeninio euro klausimais^[69]. 2022 m. Vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta dalyvavo trijuose ECON klausymuose, kuriuose buvo aptarta pažanga, pasiekta skaitmeninio euro tyrimo etape, įskaitant tokias temas kaip privatumas, finansinis stabilumas ir privačiojo sektoriaus vaidmuo skaitmeninio euro ekosistemoje. ECB taip pat surengė techninio lygio darbuotojų seminarus su Europos Parlamentu ir dalyvavo Europos Parlamento narių organizuotuose renginiuose, skirtuose skaitmeniniam eurui aptarti.

Remiantis 2022–2023 m. žiemos Eurobarometro apklausos, atliktos 2023 m. sausio ir vasario mėn., duomenimis, 79 % euro zonos respondentų palaiko eurą. Nors šie rezultatai ir džiuginantys, tačiau ta pati apklausa atskleidė, kad santykinai mažesnė, t. y. 44 %, dalis pasitiki ECB. Labai svarbu, kad ECB stiprintų visuomenės pasitikėjimą tiek siekiant įtvirtinti infliacijos lūkesčius, tiek apsaugoti ECB nuo politinio spaudimo, kuris galėtų pakenkti jo nepriklausomumui. Todėl ECB ir toliau dės pastangų siekdamas didinti visuomenės pasitikėjimą, palaikydamas konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu ir piliečiais, kad paaiškintų savo sprendimus ir išklausytų jų lūkesčius.

10.2 Tarptautiniai ryšiai

G20

2022 m. Indonezijai pirmininkaujant G20, pasaulio ekonomikos raidą lėmė didelis Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominis ir humanitarinis poveikis, dėl kurio padidėjo pasaulinis nestabilumas ir sulėtėjo prasidėjęs pasaulio ekonomikos atsigavimas. G20 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai turėjo reaguoti į tiesioginį ir netiesioginį karo poveikį, tokį kaip maisto ir energijos trūkumas, didėjanti pasaulinė infliacija ir aštrėjančios skolos problemos, ypač pažeidžiamose šalyse. Be to, ilgalaikiai struktūriniai iššūkiai, pavyzdžiui, klimato kaitos mažinimas, pasirengimo pandemijai gerinimas, protekcionizmo ir pasaulinio susiskaldymo išvengimas ir toliau buvo svarbūs darbotvarkės klausimai.

ECB taip pat toliau rėmė G20 iniciatyvas finansinio stabilumo ir atsparumo stiprinimo srityje. Tai apėmė struktūrinio pažeidžiamumo, kylančio iš nebankinio finansinio tarpininkavimo, mažinimą ir pažangą įgyvendinant reguliavimo sistemą tarptautiniu ir jurisdikcijų lygiais, siekiant suvaldyti kriptovaliutų ekosistemų keliamą riziką. ECB taip pat padėjo G20 kurti sistemą, užtikrinančią teisingą su klimato kaita susijusią pertvarką už prieinamą kainą ir paspartinančią tvarių investicijų srautą. Kalbant apie pažeidžiamas šalis, ECB ir toliau rėmė nuspėjamą, laiku ir koordinuotą bendros skolos tvarkymo sistemos įgyvendinimą bei priemones, skirtas skolos skaidrumui padidinti.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

TVF atliko svarbų vaidmenį teikiant paramą Ukrainai ir kitoms šalims narėms, kurias paveikė tiesioginiai ir netiesioginiai Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, pavyzdžiui, energetikos ir maisto krizės. Jis taikė keletą priemonių, įskaitant sukurtą naują Finansavimo įvykus sukrėtimui maisto srityje liniją pagal nepaprastosios padėties finansavimo priemones ir naują programos stebėseną dalyvaujant valdybai, kuri padėjo Ukrainai ir keletui kitų šalių. Buvo sukurta administruojama sąskaita, kad šalys donorės galėtų saugiai nukreipti finansinę paramą – paskolas arba dotacijas – Ukrainai per TVF mokėjimų infrastruktūrą. Be to, TVF glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos valdžios institucijomis teikiant techninę paramą Ukrainos ekonominės politikos priemonėms.

Kalbant apie TVF skolinimo priemonių rinkinį, naujasis Atsparumo ir tvarumo fondas (angl. Resilience and Sustainability Trust, RST), pirmą kartą pasiūlytas po 2021 m. vykusio bendro SST paskirstymo, buvo patvirtintas ir pradėjo veikti dar prieš 2022 m. TVF metinius susitikimus. RST padės sustiprinti 2021 m. vykusio bendrojo SST paskirstymo teigiamą poveikį, palengvindamas savanorišką SST nukreipimą iš narių, turinčių tvirtas išorės pozicijas, mažų pajamų ir pažeidžiamoms vidutinių pajamų šalims. RST lėšos gali būti panaudotos siekiant įveikti ilgesnio laikotarpio struktūrinius iššūkius, įskaitant klimato kaitą ir parengtį pandemijoms, taip prisidedant prie siekiamo mokėjimų balanso stabilumo. Dėl ECBS indėlio, kaip ir kitų nukreipimo alternatyvų per Skurdo mažinimo ir ekonomikos augimo fondą atveju, labai svarbu, kad reikalavimai RST atžvilgiu atitiktų rezervinio turto kriterijus. Be kitų su SST susijusių klausimų, 2022 m. gegužės mėn. TVF užbaigė penkerių metų ciklo SST vertės peržiūrą, pagal kurią euras ir toliau buvo antra pagal dydį valiuta SST krepšelyje po JAV dolerio.

Po pandemijos padidėjus pažeidžiamumui dėl skolos, kurį dar labiau pablogino Rusijos karas prieš Ukrainą, TVF ir toliau įgyvendino su skolomis susijusią darbotvarkę, 2022 m. pavasarį užbaigdamas Fondo politikos dėl valstybių nepriemokų ir susijusių TVF reikalavimų taikymo aprėpties peržiūrą. Dar kartą buvo peržiūrėtos sąlygos, kuriomis TVF gali skolinti valstybei narei jai turint sukaupus nepriemokų, atsižvelgiant į pokyčius kreditorių aplinkoje, įskaitant naujų oficialių dvišalių ir institucinių kreditorių bei priemonių atsiradimą. Tai apima reikalavimų, kuriems taikoma nepriemokų netoleravimo politika – aukščiausio lygio TVF apsauga tarptautinių finansų įstaigų ir oficialių dvišalių kreditorių reikalavimams – patikslinimą. Toliau dirbama skolos skaidrumo srityje pagal bendrą TVF ir Pasaulio banko daugialypį požiūrį į pažeidžiamumą dėl skolos. 2022 m. kovo mėn. TVF taip pat užbaigė Institucinio požiūrio į kapitalo srautų liberalizavimą ir valdymą peržiūrą. Tai yra dalis TVF stebėsenos veiklos, kuri tampa vis svarbesnė dėl lėtėjančio augimo tempo, griežtėjančių finansinių sąlygų ir energetikos bei maisto krizių poveikio.

11 Gero valdymo, socialinio ir aplinkos tvarumo skatinimas

2022 m. ECB atidžiai stebėjo tvarumo ataskaitų rengimo Europos ir tarptautiniu lygmenimis pokyčius, siekdamas nuosekliai didinti savo veiklos skaidrumą aplinkosauginėje, socialinėje ir valdymo srityse. Pagrindinis darbas šiose srityse vyko visus metus: įgyvendinti keli svarbiausi ECB klimato darbotvarkės etapai, pradėtos informuotumo didinimo kampanijos ir palengvintos galimybės susipažinti su patarimais etikos ir tinkamos elgsenos klausimais, kad būtų atsižvelgta į didėjantį etikos ir atitikties klausimų aktualumą, išplėsti ECB bendravimo su visuomene būdai ir prie naujų darbo metodų, atsiradusių po pandemijos, pritaikyta žmogiškųjų išteklių politika ir praktika.

11.1 ECB atsakas į tvarumą ir su juo susijusį poveikį bei riziką

ECB 2021 m. pirmą kartą pradėjo teikti išsamesnes ataskaitas apie aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (ASV) klausimus, remdamasis reikšmingumo vertinimu, pagal kurį buvo nustatytos pagrindinės organizacijos tvarumo temos. ECB vadovavosi šia užduotimi ir atskleisdamas informaciją 2022 m., kuri buvo papildyta atlikus pirminę Europos tvarumo atskaitomybės standartuose^[70] nustatytų tvarumo temų analizę.

Kaip viešoji institucija, ECB siekia aukščiausio lygio sąžiningumo ir gero elgesio, nuolat stebi ir pritaiko savo sistemas, kad jos atitiktų savo paskirtį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje (žr. 11.2 skirsnį). Atsižvelgdamas į socialinį poveikį, ECB toliau stengėsi paaiškinti savo politiką visuomenei, orientuodamasis į skirtingas auditorijas ir nagrinėdamas piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, taip pat sukurdamas erdvę nuolatiniams pokalbiams su visuomenės nariais. Pagrindinė veikla, vykdyta šioje srityje 2022 m., apžvelgiama 11.3 skirsnyje. ECB taip pat atnaujino savo žmogiškųjų išteklių politiką ir praktiką, įtraukdamas naujus, reaguojant į COVID‑19 pandemiją, pradėtus taikyti darbo metodus. Tai apėmė naujos, lanksčios nuotolinio darbo politikos sukūrimą, naujų mokymosi programų rengimą ir jų įvairovės bei įtraukties iniciatyvų tobulinimą, kaip aprašyta 11.4 skirsnyje. 2022 m. ECB išsamiau apibrėžė strateginį požiūrį į klimato kaitą, parengdamas ECB klimato darbotvarkę (žr. 11.5 skirsnį).

ECB ne tik vertina ASV aspektus poveikio perspektyvos atžvilgiu, bet ir atsižvelgia į su tvarumu susijusias rizikas pagal esamą valdymo sistemą, kaip pabrėžiama Metinių ataskaitų skyriuje apie rizikos valdymą.

11.2 Etikos ir sąžiningumo stiprinimas

ECB aktyviai skatina organizacinę etikos ir atitikties reikalavimams kultūrą, užtikrindamas, kad jo aukšto lygio tarnautojai, vadovybė ir darbuotojai vykdytų savo funkcijas laikydamiesi aukščiausių etikos standartų. Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba yra atsakinga už ECB etikos ir valdymo taisyklių, taikytinų darbuotojams, nustatymą ir jų laikymosi stebėseną. Ji organizuoja informuotumo didinimo kampanijas, mokymo kursus ir el. mokymosi programas, teikia individualias konsultacijas ir gaires etikos klausimais. 2022 m. buvo dedamos pastangos, siekiant padidinti informuotumą apie šias taisykles ir palengvinti galimybes konsultuotis etikos klausimais. Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad svarbu greitai pateikti kokybiškas rekomendacijas, sukūrė etikos pokalbių robotą, kuris realiuoju laiku gali pateikti bendrą informaciją ir atsakymus į nesudėtingus klausimus keliose etikos srityse. Tai padėjo sumažinti Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybai pateiktų užklausų skaičių beveik 20 %, t. y. nuo maždaug 2 050 užklausų (2021 m.) iki 1 690 užklausų (2022 m.), ir tai leido etikos ir atitikties užtikrinimo ekspertams sutelkti dėmesį į sudėtingesnius klausimus (žr. 11.1 pav.).

11.1 pav.

2022 m. gautų ECB darbuotojų užklausų apžvalga

Be nuolatinės informavimo ir konsultavimo veiklos, ECB toliau stiprino savo sąžiningumo ir gero elgesio sistemas. 2022 m. ECB patvirtino struktūruotą rizikos valdymo požiūrį, taikomą tuo atveju, jeigu jautriose srityse dirbantys kontrahentai nesilaiko ECB etikos standartų. Pagal naująjį požiūrį papildyta ECB tiekėjų rizikos valdymo sistema ir pateikiamos gairės, kaip stebėti ir valdyti elgesio riziką įgyvendinant sutartį.

Nepriklausomas Etikos komitetas konsultuoja ECB aukšto lygio tarnautojus etikos klausimais, kurie daugiausia yra susiję su privačia veikla ir atlygintina profesine veikla pasibaigus įgaliojimams, taip pat vertina jų interesų deklaracijas. Vadovaujantis ECB įsipareigojimu užtikrinti skaidrumą ir didinti visuomenės pasitikėjimą, Etikos komiteto nuomonės dėl interesų konfliktų, atlygintinos profesinės veiklos pasibaigus įgaliojimams ir privačios veiklos taip pat kaip ir aukšto lygio tarnautojų interesų deklaracijos skelbiamos ECB interneto svetainėje.

Be to, Etikos komitetas stebi tarptautinius pokyčius etikos ir gero elgesio srityje ir teikia siūlymus dėl ECB etikos sistemos, skirtos ECB aukšto lygio tarnautojams, pakeitimų. 2021 m. pabaigoje Etikos komitetas pasiūlė peržiūrėti asmeninius finansinius sandorius reglamentuojančias taisykles, siekiant sumažinti netinkamo konfidencialios informacijos naudojimo ir galimų interesų konfliktų riziką. 2022 m. lapkričio mėn. Valdančioji taryba patvirtino patobulintą Bendrąjį elgesio kodeksą, nustatantį papildomus apribojimus asmeninių finansinių sandorių investavimo sričiai ir laikotarpiui bei naujus skaidrumo įpareigojimus^[71].

Eurosistemos lygmeniu Etikos ir atitikties konferencija, kurią sudaro ECB, nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) vyriausieji etikos pareigūnai, padėjo įgyvendinti 2021 m. patvirtintas Etikos gaires, kad jų nuostatos būtų aiškinamos nuosekliai visose nacionalinėse institucijose^[72]. Valdančioji taryba nusprendė pertvarkyti Etikos ir atitikties konferenciją į Etikos ir atitikties komitetą, siekdama geriau atspindėti didėjančią etikos ir atitikties svarbą.

ECB dalyvauja bendroje veikloje ir dalijantis žiniomis su Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų etikos funkcijas vykdančiais padaliniais. Siekdamas paskatinti pokalbius etikos ir sąžiningumo temomis, Etikos ir atitikties komitetas surengė temines sesijas su kviestiniais pranešėjais iš Europos ir tarptautinių organizacijų. 2022 m. ECB dalyvavo tarpinstitucinėse diskusijose dėl nepriklausomos etikos institucijos, kuri būtų bendra visoms ES institucijoms, įsteigimo, prisidėjo prie Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją įgyvendinimo peržiūros mechanizmo ir prisiėmė Daugiašalių organizacijų etikos tinklo pirmininko pavaduotojo funkcijas.

11.3 Skaidrumo didinimas ir skatinimas suprasti ECB politiką

2022 m. padidėjusi infliacija, Rusijos invazija į Ukrainą ir vėliau kilusi energijos krizė sukūrė sudėtingą aplinką, įskaitant ECB komunikaciją. Išskirtinio neapibrėžtumo laikotarpiu aiški, patikima ir nuosekli komunikacija yra ypač svarbi siekiant įtvirtinti lūkesčius ir skatinti visuomenės pasitikėjimą ECB įsipareigojimu ir gebėjimu atkurti kainų stabilumą. Šiuo tikslu ECB stengėsi užtikrinti, kad jo sprendimus geriau suprastų tiek ekspertai, tiek platesnė visuomenė, naudodamas inovacinius formatus ir laikydamasis daugiakalbio požiūrio.

ECB politikos aiškinimas neapibrėžtumo laikais ir jam pasibaigus

Kai infliacija išaugo iki euro istorijoje neregėto lygio ir ECB ėmusis ryžtingų pinigų politikos veiksmų, buvo labai svarbu sustiprinti komunikaciją ir pateikti suprantamus paaiškinimus. Pirmiausia reikėjo patikinti Europos piliečius dėl ECB pagrindinio įsipareigojimo sumažinti infliaciją iki 2 % tikslo vidutiniu laikotarpiu ir jo gebėjimo užtikrinti kainų stabilumą turimomis priemonėmis. Be to, buvo svarbu pripažinti, kad didelė infliacija yra našta visiems ekonomikos dalyviams, ir kad būtinas pinigų politikos sugriežtinimas taip pat bus skausmingas.

ECB dėjo daug pastangų, kad paaiškintų, kokį poveikį jo politikos sprendimai turės infliacijai. 2002 m. liepos mėn. palūkanų normų padidinimas buvo pirmasis per vienuolika metų. Siekdamas paaiškinti platesnei visuomenei, ko siekiama didesnėmis palūkanų normomis, ką konkrečiai jos reiškia žmonėms ir jų ekonominiam pasirinkimui, ECB vykdė plataus masto komunikacijos kampaniją. Jos metu buvo paskelbtas naujas paaiškinimas (visomis ES kalbomis) ir surengta nemažai ECB vykdomosios valdybos narių ir darbuotojų pasisakymų televizijos ir radijo laidose, juose buvo aiškinami įvairūs sprendimai ir jų motyvai, taip pat nagrinėjami susirūpinimą keliantys klausimai.

Be to, specialiame ECB tinklalaidės epizode paaiškinti pagrindiniai mechanizmai, kaip didesnės palūkanų normos gali padėti suvaldyti infliaciją, o antroje tinklalaidėje atskleista, kodėl ir toliau būtina griežtinti pinigų politiką, nepaisant silpnėjančios ekonomikos.

Dalijimasis daugiau įžvalgų ir analizės, kuriomis remiamasi priimant ECB sprendimus, taip pat gali padėti suinteresuotai visuomenei geriau suprasti ECB politiką. Šiuo tikslu 2022 m. paleistas pertvarkytas ECB tinklaraštis, į kurį dabar yra įtraukti Vykdomosios valdybos narių ir ECB ekspertų pranešimai.

Dėl naujos išvaizdos ir nuolatinio įdomių bei vizualiai patrauklių pranešimų srauto ECB tinklaraštis tapo patraukliu kanalu, kuriame galima sužinoti apie įvairias centrinės bankininkystės temas – nuo skirtumų, kaip vyrai ir moterys suvokia infliaciją, iki žaliųjų inovacijų finansavimo ir kriptoturto iškilimo bei nuosmukio. Kadangi tinklaraščio įrašai paprastai būna glausti ir parašyti suprantama kalba, jie pritraukia ne tik ekspertų ir akademikų auditoriją.

Novatoriški būdai pasiekti platesnę visuomenę

2022 m. ECB taip pat vykdė savo įsipareigojimą, prisiimtą ECB pinigų politikos strategijos peržiūroje, išplėsti komunikacijos ir dalyvavimo aprėptį ir daugiau dėmesio skirti ne tik finansų rinkoms ir ekspertams, bet ir platesnei visuomenei. Remdamasis vidaus tyrimo rezultatais, kurie atskleidė kad dauguma europiečių (79 %) išgirsta apie ECB per televiziją, o radijas ir kita visuotinės svarbos žiniasklaida taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį, 2022 m. ECB sutelkė pagrindinį dėmesį į šias žiniasklaidos priemones. Taigi, ECB vykdomosios valdybos nariai daug dažniau dalyvavo radijo ir televizijos laidose (žr. 11.2 pav.).

11.2 pav.

ECB vykdomosios valdybos narių pasisakymų televizijos ir radijo laidose skaičiaus padidinimas

(procentinė dalis nuo bendro dalyvavimo žiniasklaidoje)

Kadangi naujienas skaitmeniniais kanalais vis dažniau gauna jaunesni žmonės, ECB taip pat sustiprino savo veiklą internete. Tai jis darė tobulindamas savo interneto svetaines, plėsdamas veiklą ir naudodamas naujus formatus įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose, todėl nuolat didėjo sekėjų skaičius.

Atsižvelgdamas į strategijos peržiūros rezultatus, ECB taip pat įsipareigojo užtikrinti tiesioginį dalyvavimą ir bendravimą su platesne visuomene kaip struktūrinę komunikacijos dalį; kitaip tariant, plėsti vienakryptę komunikaciją, kad ji apimtų dvipusį bendravimą. Šiuo tikslu „ECB klauso“ renginių koncepcija perkelta į naują „ECB ir jūs“ formatą. „ECB ir jūs“ siekia užmegzti tiesioginį dialogą tarp ECB atstovų ir visuomenės. Šiuo formatu siekiama kuo platesnės aprėpties, pavyzdžiui, per atitinkamas televizijos programas euro zonos šalyse. Pirmasis tokio pobūdžio renginys Nyderlandų TV programoje „College Tour“ suteikė vietos studentams galimybę gyvai pabendrauti su ECB Pirmininke Christine Lagarde įvairiausiomis temomis, tokiomis kaip infliacija, skaitmeninis euras, kriptoturtas ir patarimai dėl karjeros.

Norėdamas veiksmingai pasiekti plačiąją visuomenę, ECB turi kalbėti su žmonėmis jų gimtąja kalba. Vienintelis būdas tai pasiekti – vadovautis daugiakalbiu požiūriu į komunikaciją. Todėl didelė dalis ECB interneto svetainių yra prieinamos visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis, o nuo 2022 m. – ir airių kalba.

Galimybės susipažinti su dokumentais suteikimas yra pagrindinė ECB skaidrumo politikos dalis. 2022 m. ECB įgyvendino keletą iniciatyvų, skirtų palengvinti prašymų suteikti galimybę visuomenei susipažinti su ECB dokumentais pateikimą ir nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno pasiūlytą politiką ir praktiką, kaip įgyvendinti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais, ECB išplėtė savo Prieigos prie dokumentų tinklalapyje pateiktą informaciją, paskelbdamas dokumentų pateikimo ir saugojimo planą, taip pat apibendrintą informaciją apie praėjusiais metais gautus prašymus susipažinti su dokumentais. Atsižvelgdamas į rekomendacijas dėl tekstinių ir trumpųjų žinučių, kurias darbuotojai siunčia ir (arba) gauna vykdydami savo pareigas, registravimo, ECB parengė darbuotojams skirtas gaires dėl griežtai riboto tekstinių ir trumpųjų žinučių, siunčiamų darbo tikslais, naudojimo ir privalomo registravimo.

Europos ombudsmenas nenustatė atvejų, kad ECB būtų netinkamai nagrinėjęs visuomenės prašymus suteikti prieigą prie duomenų.

Siekdamas palengvinti ECB, Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo prašymų dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais nagrinėjimą, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba sukūrė skaidrumo ir prieigos prie dokumentų portalą, kuriuo gali naudotis ECB, NCB ir NKI darbuotojai. Jame suteikiama paprasta prieiga prie teisinės sistemos ir procedūrų, taip pat pateikiama informacija apie ankstesnes bylas. Taip pat didinamas informuotumas apie skaidrumo pokyčius ES ir tarptautiniu lygmenimis.

2022 m. ECB atsakė į maždaug 10 400 Europos piliečių užklausų, t. y. 7 % daugiau, palyginti su 2021 m. Piliečiai prašė pateikti informaciją ir komentavo įvairias temas, įskaitant infliaciją, palūkanų normas, Rusijos karą prieš Ukrainą, klimato kaitą, eurą ir valiutos keitimo kursus.

11.4 Įgaliname savo darbuotojus siekti puikių rezultatų Europos labui

Ilgiau nei dvejus metus dirbę nuotoliniu būdu, 2022 m. ECB darbuotojai pamažu grįžo į biurą ir pradėjo ruoštis dirbti naujomis sąlygomis. Norėdami jiems padėti šiuo laikotarpiu, parengėme ir pritaikėme mūsų darbuotojams skirtą politiką ir iniciatyvas. Toliau vykdėme apklausas, kad sužinotume apie darbuotojų gerovę, komandinį ryšį ir pirminę hibridinio darbo patirtį. Pereidami prie hibridinio darbo modelio, taip pat sustiprinome mūsų įvairovės ir įtraukties pastangas, siekdami sukurti darbo vietą, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus, vertinamas ir gerbiamas toks, koks jis yra.

Laipsniškas grįžimas į biurą

2022 m. gegužės mėn. ECB darbuotojai pradėjo pereinamąjį etapą, kurio metu jie pamažu grįžo į biurą – minimalus jų buvimo biure laikas buvo aštuonios dienos per mėnesį. Taip pat pradėjome vykdyti bandomąjį hibridinio darbo modelio projektą, jo tikslas – surinkti informaciją apie pirminę hibridinio darbo patirtį. Dalyvavo maždaug 1 400 darbuotojų iš šešių veiklos sričių. Bandomojo projekto išvados, taip pat ECB darbuotojų įvairiais kanalais pasidalyti atsiliepimai, išsami lyginamoji analizė ir keli konsultacijų su mūsų darbuotojų atstovais etapai – visa tai buvo panaudota rengiant naująją ECB nuotolinio darbo politiką. Ši naujoji politika, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d., išsiskiria bendru lankstumu, palyginti su kitomis organizacijomis, nes pagal ją ECB darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iki 110 dienų per metus (apie 50 % viso jų darbo laiko).

Siekdami gauti įžvalgų apie mūsų darbuotojų gerovę, darbo našumą, komandinį ryšį ir pirmąją hibridinio darbo patirtį, toliau vykdėme darbuotojų apklausas, kuriose dalyvavo apie 60 % darbuotojų. Nors mūsų darbuotojų gerovė pirmąjį pusmetį ir toliau gerėjo, ji pablogėjo metų pabaigoje, nepaisant geresnio komandinio ryšio po grįžimo į biurą. Naujausia darbuotojų apklausa parodė, kad mūsų darbuotojai yra gerai pasirengę dirbti hibridiniu būdu, ir kad 83 % jų didžiuojasi galėdami dirbti ECB, o 72 % rekomenduotų ECB kaip puikią darbo vietą.

Mokymasis ir tobulėjimas

2022 m. siūlėme mokymosi iniciatyvas, kas paspartintume skaitmeninę veiklos pertvarką, aprūpintume darbuotojus hibridiniam darbui ir padėtume jiems tobulėti profesinėje srityje. Pavyzdžiui, pradėjome įgyvendinti skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą, kurią sudaro meistriškumo kursai ir e. mokymosi kursai vadovams ir visiems darbuotojams, taip pat atnaujinome lyderystės programą, skirtą mūsų ECB vadovams. Be to, suteikėme savo darbuotojams galimybę susipažinti su Europos Komisijos ir kitų ES institucijų mokymosi medžiaga, taip pat su „LinkedIn Learning“ per Komisijos mokymosi portalą „EU Learn“, sukūrėme naująją virtualiojo mokymosi platformą EUREKA („Europos ekspertizės ir žinių akademija“). EUREKA skatina dalijimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą. Joje taip pat vienoje vietoje surinktos mokymosi ir judumo galimybės ECB. Nuo 2023 m. ji taip pat apims mokymosi ir judumo galimybes kitose ECBS ir BPM institucijose.

Siekdami skatinti įvairiapusiškumą ir pritraukti talentingų žmonių su naujomis idėjomis, pasitelkiame judumą. Ši praktika pasiteisino pandemijos metu, kai, reaguodami į neatidėliotinus verslo poreikius, pagal judumo programas dirbančius darbuotojus perkėlėme į jų ankstesnes veiklos sritis. 2022 m. ECB darbuotojų judumas įvairiose veiklos srityse šiek tiek sumažėjo – iki 4,3 % (2021 m. buvo 4,5 %). Tačiau judumas ECBS ir BPM padidėjo dėl dviejų susijusių iniciatyvų: pradėtos vykdyti naujos Šumano programos ir naujos programos „Sisteminės virtualiosios komandos“ bandomojo projekto, leidžiančio ECB darbuotojams ir kitų ECBS ir BPM institucijų darbuotojams dirbti prie įdomių projektų nuotoliniu būdu (žr. 11.1 lentelę).

11.1 lentelė

Judumo projektai

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ECB pradėjome įgyvendinti keletą priemonių Ukrainos piliečiams paremti. Pradėjome organizuoti stažuotes Ukrainos absolventams ir siūlėme trumpalaikes sutartis Ukrainos specialistams. 2022 m. rugsėjo mėn. priėmėme 15 ukrainiečių stažuotojų ir du darbuotojus pagal trumpalaikes sutartis. Taip pat užtikrinome, kad mūsų vaikų priežiūros ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai būtų prieinami Ukrainos pabėgėliams. Be to, stengėmės pasiūlyti galimybių Ukrainos nacionalinio banko darbuotojams.

Įvairovė ir įtrauktis

Kad ECB galėtų priimti kuo palankesnius sprendimus piliečiams, kuriems jis tarnauja, labai svarbu pritraukti įvairių talentų. Siekdamas šio tikslo, 2022 m. ECB dalyvavo keliose karjeros mugėse, pavyzdžiui, ADAN (vok. Afro Deutsches Akademiker Netzwerk) organizuotoje didžiausioje Europoje juodaodžių ir nebaltaodžių žmonių karjeros mugėje ir EUROUT – svarbiausioje Europoje LGBTQ+ verslo konferencijoje. Taip pat sėkmingai pradėjome bandomąjį stažuotės projektą, skirtą autizmo spektrą turintiems kandidatams.

Ir toliau stebėjome savo pažangą įgyvendinant mūsų 2020–2026 m. lyčių lygybės tikslus, naudojantis patobulintomis lyčių lygybės suvestinėmis. 2022 m. ECB pasiekė savo tikslą įdarbinti ir perkelti moteris į aukštesnes pareigas bent 50 % atvejų vadovybės (visų vadovų ir vyresniųjų vadovų) lygmeniu. Tačiau (komandų) vadovų, ekspertų ir analitikų lygmenimis nepasiekta nuo 10 iki 6 procentinių punktų tikslų. Kalbant apie bendrą moterų dalį atitinkamose atlyginimo grupėse, 2022 m. tikslai buvo pasiekti vadovybės (visų vadovų ir vyresniosios vadovybės) ir analitikų lygmenimis. Tačiau (grupės) vadovų ir ekspertų lygmenyse nepasiekta atitinkamai 2 procentiniais punktais ir 1 procentiniu punktu tikslų (žr. 11.2 lentelę). Mes ir toliau stengsimės pasiekti lyčių pusiausvyrą.

11.2 lentelė

Tikslinis įdarbintų moterų skaičius ir jų dalis 2022 m.

Taip pat įgyvendinome papildomas priemones, skirtas lyčių ir kitų įvairovės aspektų, tokių kaip amžius, etninė kilmė ir negalia, sąsajoms tirti. Viena iš minėtų priemonių – pradėta teikti mūsų pertvarkyta ECB stipendija moterims.

ECB siekiame sukurti tokią darbo kultūrą, kad visi darbuotojai jaustųsi įtraukti ir gerbiami, vertinama ir gerbiama kiekvieno kilmė, patirtis ir gebėjimai. Siekdami sudaryti sąlygas tokiai kultūrai ir įtraukti į ją mūsų darbuotojus, 2022 m. toliau vykdėme Įtraukties programą. Be mokymų ir e. mokymosi kursų, surengėme keletą seminarų, kuriuose daugiausia dėmesio skyrėme įtraukiam elgesiui komandose. Be to, Pirmininkė Christine Lagarde ir 28 NCB ir NKI vadovai pasirašė Lygybės, įvairovės ir įtraukties chartiją, kuria siekiama skatinti pagarba, orumu ir įtrauktimi grindžiamą kultūrą visoje ECBS ir BPM.

ECB darbuotojai skaičiais

11.5 Su aplinka ir klimato kaita susijusių iššūkių sprendimas

ECB yra įsipareigojęs pagal jam suteiktus įgaliojimus atlikti savo vaidmenį kovojant su klimato kaita ir valdyti su klimato kaita susijusias rizikas. 2021 m. ECB sustiprino darbo klimato kaitos srityje valdyseną, įsteigdamas Kovos su klimato kaita centrą (KKKC), pavaldų tiesiogiai ECB Pirmininkei ir kuris reguliariai informuoja Vykdomąją valdybą apie pažangą ir prioritetus.

KKKC rengia ECB kovos su klimato kaita strategiją ir vadovauja jos įgyvendinimui, taip pat vykdo darbą kovos su klimato kaita srityje bendradarbiaudamas su atitinkamomis vidaus ir išorės suinteresuotosiomis šalimis. KKKC reguliariai rengia susitikimus su ECB aukštesniojo lygio vadovais darbo koordinavimui ir dalijimuisi informacija.

Su klimato kaita susiję klausimai jau yra įtraukti į esamas ECB valdysenos struktūras, pavyzdžiui, į su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą, taip pat į pinigų politikos operacijų, ne pinigų politikos portfelių, finansinio stabilumo ir operacinės rizikos valdymo, kai tai yra aktualu. Be to, 2022 m. ECB nusprendė patvirtinti vidaus sistemą, kuri padėtų integruoti Europos klimato teisės aktų tikslus į ECB politiką, projektus ir veiklą, ir informuoti apie šias priemones Metų ataskaitoje. Eurosistemoje įsteigtas naujas klimato kaitos forumas, kurio tikslas – plėsti bendradarbiavimą dalijantis informacija ir stiprinant gebėjimus, taip pat skatinti inovacijas su klimato kaita susijusioje veikloje. Politikos klausimai, susiję su klimato kaita, ir toliau sprendžiami atitinkamuose Eurosistemos ir ECBS komitetuose.

2022 m. pradėta įgyvendinti ECB klimato srities veiksmų darbotvarkė, kurioje nustatyti ECB darbo šioje srityje strateginiai tikslai, prioritetai ir gairės. Atliekant darbą, vadovaujamasi trimis strateginiais tikslais. Pirma, ECB valdo ir mažina finansinę riziką, susijusią su klimato kaita, vertina jos poveikį ekonomikai. Antra, remia tvarkingą perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, taikydamas įgaliojimus atitinkančias priemones. Trečia, dalijasi patirtimi, siekdamas skatinti veiksmus už ECB ribų. ECB klimato srities veiksmų darbotvarkė bus reguliariai atnaujinama, pateikiant išsamią informaciją apie veiklą, padedančią siekti strateginių tikslų, suskirstytų į šešias prioritetines sritis, kaip parodyta 11.1 pav.

11.1 pav.

ECB klimato srities veiksmų darbotvarkėje nustatyti strateginiai tikslai

Su klimato kaita susijusio darbo prioritetinės sritys

2022 m. ECB ėmėsi tolesnių veiksmų, skirtų klimato kaitos aspektams įtraukti į savo veiklą pagal jam suteiktus įgaliojimus ir keliamus uždavinius.

Atlikdamas analitinį darbą, ECB toliau vertino klimato kaitos ir jos švelninimo politikos makroekonominį poveikį infliacijai ir realiajai ekonomikai. Į 2022 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai įtrauktas su klimato kaita susijusių fiskalinių priemonių, pavyzdžiui, energijos mokesčių, makroekonominio poveikio augimui ir infliacijai vertinimas. Pagrindiniai rezultatai buvo paskelbti Ekonomikos biuletenyje. Atliekant analitinį darbą, be kita ko, daugiausia dėmesio skirta ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikiui infliacijai įvertinti. Be to, ECB padarė pažangą įtraukdamas klimato kaitos klausimus į makroekonominio modeliavimo priemonių rinkinį.

Eurosistema parengė su klimato kaita susijusius statistinius rodiklius, įskaitant eksperimentinius tvarių finansinių priemonių rodiklius ir analitinius finansų įstaigų fizinės rizikos ir jų portfelių anglies pėdsako rodiklius. Šie rodikliai bus tobulinami toliau. Šia veikla Eurosistema taip pat siekia pagerinti klimato kaitos duomenų prieinamumą ir kokybę, pavyzdžiui, vertindama ir įtraukdama viešus duomenų šaltinius, skirtus pereinamojo laikotarpio ir fizinės rizikos analizei, ir įsigydama komercinių duomenų, kad užpildytų esamą duomenų trūkumą.

Siekdama geriau įvertinti su klimato kaita susijusią finansinę riziką, 2022 m. Eurosistema atliko pirmąjį kelių savo balanse nurodytų finansinių pozicijų testavimą nepalankiausiomis klimato sąlygomis. Pagrindiniai rezultatai, susiję su įmonių obligacijų portfeliu, paskelbti 2023 m. kovo mėn. Eurosistemos su klimatu susijusios finansinės informacijos ataskaitoje. Eurosistema taip pat parengė bendrus minimalius standartus, skirtus klimato kaitos rizikai įtraukti į nacionalinių centrinių bankų vidaus kredito vertinimo sistemas, skirtas Eurosistemos įkaitui, jie įsigalios 2024 m. pabaigoje. ECB atliktoje analizėje taip pat pateikta papildomų įrodymų apie sisteminį klimato rizikos pobūdį ir argumentų, kad reikia pritaikyti esamas makroprudencinės politikos priemones, skirtas tokiai finansų sistemai kylančiai rizikai sumažinti^[73].

Klimato kaitos ir aplinkosauginė rizika toliau integruojama į ECB bankų priežiūrą ir įvardijama kaip 2023–2025 m. priežiūros prioritetas. Informacija apie 2022 m. vykdytus pagrindinius veiksmus pateikiama ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

Eurosistema ėmėsi tolesnių veiksmų siekdama įtraukti klimato kaitą savo pinigų politikos operacijas. 2022 m. spalio mėn. Eurosistema pradėjo mažinti savo pinigų politikos portfeliuose turimų įmonių obligacijų kiekį, nukreipdama turimas obligacijas į emitentus, kurių klimato srities rezultatai yra geresni, vertinant pagal ankstesnį išmetamųjų teršalų kiekį, išmetamųjų teršalų mažinimo planų užmojus ir pateikiamų ataskaitų kokybę.

Be to, savo įkaito sistemoje Eurosistema nusprendė apriboti ne finansų įmonių, turinčių didelį anglies pėdsaką, turto dalį, kurią sandorio šalys gali panaudoti kaip įkaitą skolindamosi iš Eurosistemos. Apribojimas bus taikomas nuo 2024 m. pabaigos su sąlyga, kad yra įgyvendintos būtinos techninės išankstinės sąlygos. Be to, 2022 m. gruodžio mėn. ECB pirmą kartą atsižvelgė į klimato riziką atlikdamas reguliarią įmonių obligacijoms, naudojamoms kaip įkaitas, taikomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte peržiūrą. Atliekant 2022 m. rizikos kontrolės priemonių peržiūrą, nebuvo nustatyta jokių įrodymų, dėl kurių reikėtų keisti įvertinimo mažesne nei rinkos verte tvarką atsižvelgiant į klimato kaitos aspektus, nes atnaujintas įvertinimo mažesne nei rinkos verte tvarka jau pakankamai apsaugo nuo su klimato kaita susijusios finansinės rizikos. Kitos įkaito sistemos priemonės apima su informacijos atskleidimu susijusių ir, tikėtina, nuo 2026 m. taikytinų tinkamumo reikalavimų nustatymą subjektams, kuriems taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, ir pirmiau minėtą rizikos vertinimo tobulinimą.

ES ir tarptautinės politikos bei finansinio reguliavimo srityse ECB aktyviai dalyvavo diskusijose apie tvarų finansavimą atitinkamuose forumuose, įskaitant G7, G20, Finansinio stabilumo tarybą, Bazelio bankų priežiūros komitetą, Centrinių bankų ir priežiūros institucijų Finansų sistemos žalinimo tinklą (NGFS), Europos bankininkystės instituciją ir Europos finansinės atskaitomybės patariamąją grupę (angl. European Financial Reporting Advisory Group). Taip ECB siekia toliau tobulinti klimato kaitos reglamentavimo sistemą, gerinti klimato rizikos analizę ir klimato kaitos scenarijus, veikti kaip katalizatorius gerinant atskaitomybę iš savo perspektyvos, užpildyti duomenų spragas ir galiausiai padėti didinti privatų ir viešąjį tvarų finansavimą. ECB darbo ES tvaraus finansavimo ir su klimato kaita susijusių teisės aktų srityje pavyzdžiai yra nuomonė dėl pasiūlytos naujos Pastatų energinio naudingumo direktyvos redakcijos ir jo kaip EFRAG Tvarumo atskaitomybės valdybos stebėtojo indėlis rengiant Europos tvarumo atskaitomybės standartus. Tarptautiniu lygmeniu ECB šiuo metu taip pat pirmininkauja scenarijų rengimo ir analizės darbo grupei ir NGFS teisinių klausimų ekspertų tinklui.

2022 m. aplinkosaugos ataskaitoje ECB išdėstė, kaip jis numato suderinti savo veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais. Plane daugiausia dėmesio skiriama su kelionėmis ir konferencijomis susijusio poveikio aplinkai mažinimui ir bendradarbiavimui su tiekėjais, naudojant tvarių viešųjų pirkimų procesų siūlomas priemones, kad būtų galima valdyti poveikį aplinkai visoje vertės grandinėje. Pažanga padaryta ir vertinant galimą antrosios serijos eurų banknotų poveikį aplinkai per jų gyvavimo ciklą. Remiantis turima informacija, pradėti moksliniai tyrimai ir įgyvendinta politika, kuria siekiama kuo labiau sumažinti eurų banknotų poveikį aplinkai, pavyzdžiui, banknotų popieriui naudoti tvarią medvilnę, pailginti banknotų apyvartos trukmę ir naudoti tvaresnius panaudotų banknotų naikinimo būdus.

Siekdami padidinti skaidrumą, 2023 m. kovo mėn. ECB ir Eurosistema paskelbė pirmąją ECB ir Eurosistemos NCB ne pinigų politikos portfelių eurais ir Eurosistemos įmonių obligacijų portfelio, skirto pinigų politikos tikslams, su klimatu susijusią finansinę informaciją. ECB ataskaitoje apie ne pinigų politikos portfelius paaiškinama ECB investavimo strategija ir apžvelgiama pažanga, pasiekta sumažinant nuosavų lėšų ir darbuotojų pensijų fondų portfelių išmetamą anglies dioksido kiekį.

12 Susipažinkite su mūsų žmonėmis

Darbo keitimas ECB arba laikinas darbas kitame centriniame banke ar institucijoje partnerėje tapo neatsiejama Eurosistemos ir Europos centrinių bankų sistemos kolegų profesinio ir asmeninio tobulėjimo dalimi. Tokios judumo galimybės yra puiki priemonė darbuotojams plėsti jų žinias ir įgūdžius, kartu leidžiant jiems savo specializuotomis žiniomis prisidėti prie svarbių projektų, turinčių poveikį visai Europai.

Toliau pateikiamos istorijos suteikia įžvalgų apie darbuotojų paskyrimus, atliktus naudojantis įvairiomis judumo formomis.

Elena Bobeica, vyriausioji ekonomistė, Ekonomikos generalinis direktoratas

Po laikino paskyrimo į Sekretoriato generalinį direktoratą pagal ECB vidaus judumo schemą 2022 m. grįžau į Ekonomikos generalinį direktoratą įgyvendinti sudėtingo projekto. Man buvo patikėta vadovauti ECB ir nacionalinių centrinių bankų ekspertų grupei, kuri nagrinėjo klausimus, susijusius su savininkų užimtų būstų išlaidų prognozavimu.

Įdomu tai, kad dabartinis infliacijos matas tik iš dalies apima būsto savininkų išlaidas būsto paslaugoms, susijusias su nuosavo būsto turėjimu, priežiūra ir gyvenimu jame, nors tai yra pagrindiniai išlaidų straipsniai. Šių išlaidų įtraukimas į suderintą vartotojų kainų indeksą ateityje yra daugiametis projektas, vykdomas Europos statistikos sistemoje, o infliacijos ir jos sudedamųjų dalių prognozavimas yra vienas iš pagrindinių centrinio banko uždavinių.

Anksčiau dirbau su įvairiais infliacijos prognozavimo aspektais, todėl man buvo įdomu suprasti, su kokiais sunkumais susiduriama prognozuojant savininkų užimtų būstų kainas, ir ieškoti būdų, kaip juos išspręsti. Bendravimas su kolegomis iš nacionalinių centrinių bankų man buvo ypač naudingas. Glaudžiai dirbome prie projekto ir galėjome dalytis įvairiomis įžvalgomis ir informacija apie šalių ypatumus. Tai buvo nepaprastai naudinga, turint omenyje būsto rinkų euro zonoje skirtumus. Jaučiau, kad mums pavyko pagilinti savo supratimą apie išlaidas, susijusias su savininkų užimtais būstais, ir apie galimą jų įtraukimo į SVKI poveikį prognozavimo ir stebėsenos atžvilgiu.

Daniel Gybas, vyresnysis ekonomistas, Centrinių bankų ir priežiūros institucijų Finansų sistemos žalinimo tinklo sekretoriatas (NGFS sekretoriatas)

Nors klimato kaitos problemos sprendimas yra pasaulinis iššūkis, kurį įveikti reikia pasaulinių veiksmų, centriniai bankai vykdo veiklą labai skirtingomis sąlygomis. Kadangi kaip Rinkos operacijų generalinio direktorato grupės narys dalyvavau formuojant pradinį ECB mąstymą, kaip įtraukti klimato kaitos klausimus į pinigų politikos sistemą, man buvo įdomu sužinoti, kaip šį iššūkį stengiasi įveikti kiti centriniai bankai, veikiantys skirtingomis sąlygomis. Pasinaudojęs specialia judumo iniciatyva, įgyvendinama ES nacionaliniuose centriniuose bankuose (Šumano programa), galėjau prisijungti prie NGFS Sekretoriato (kuriam vadovauja Banque de France) ir talkinti pinigų politikos darbo grupei. Mane dominanti sritis – pinigų politikos operacijų ekologiškumo didinimas, t. y. labiau patyrusių centrinių bankų, taip pat ir ECB, ir centrinių bankų, kurie svarsto galimybę pritaikyti savo operacines sistemas atsižvelgiant į klimato kaitą, dalijimosi žiniomis palengvinimas.

Dėl šio labai man naudingo paskyrimo galėjau iš pirmų lūpų sužinoti apie centrinių bankų veiksmus bei iniciatyvas ir palengvinti institucijų dalijimąsi žiniomis ir patirtimi. Kalbant apie asmeninį gyvenimą, nors persikėlimas su šeima iš Frankfurto prie Maino į Paryžiaus sritį ir buvo kupinas iššūkių, tačiau taip pat suteikė asmeninio tobulėjimo galimybių ir ilgai neišblėstančių prisiminimų.

Stefano Pagnano, vyresnysis verslo analizės ekspertas, Informacinių sistemų generalinis direktoratas

Savo karjerą ECB pradėjau Valdymo ir pertvarkymo paslaugų skyriuje, kuriame dirbau IT valdymo ir skaitmeninės transformacijos srityje. Po kelerių metų supratau, kad man būtų įdomu pažinti ECB kitu požiūriu ir pritaikyti savo patirtį naujame kontekste. Dėl vidinio judumo galimybės 2022 m. prisijungiau prie Informacinių sistemų generalinio direktorato Duomenų analizės srities paslaugų skyriaus. Mano naujasis skyrius dirba su pažangiausiomis duomenų platformomis ir analitinėmis taikomosiomis programomis, kurios padeda ECB siekti savo tikslo – tapti duomenimis grindžiama organizacija.

Šiuo metu dirbu su centralizuota duomenų rinkimo platforma CASPER, kuri automatizuoja duomenų pateikimą ECB iš bet kurios pasaulio vietos savitarnos būdu ir per trumpą laiką. Dabar šią sistemą naudoja daugiau kaip 3 000 naudotojų ir 175 skirtingos institucijos, vykdydami savo atskaitomybės įsipareigojimus.

Eidamas naujas pareigas, dalyvauju projektų valdymo ir verslo analizės veikloje. Kartu su kolegomis iš Statistikos generalinio direktorato nuolat ieškome būdų mūsų teikiamoms paslaugoms patobulinti. Pavyzdžiui, mano naujasis skyrius pradėjo įgyvendinti Bendro duomenų valdymo programą. Tai yra sudėtingas projektas, kurio tikslas – sukurti naujos kartos duomenų valdymo ir analizės platformą visiems ECBS ir BPM naudotojams. Ateityje laukia dar daug su transformacija susijusių iššūkių, tačiau mūsų komandos dvasia ir konstruktyvus požiūris yra viena iš mūsų stiprybių!

Dalyvavimas judumo programoje padėjo man tobulėti tiek profesine, tiek asmenine prasme. Tai leido man išplėsti savo ryšius ir dirbti su novatoriškomis užduotimis atliekant dvejopą vaidmenį: pasidalyti kitokiu – naujoko – požiūriu ir panaudoti savo, kaip patyrusio profesionalo, patirtį.

Meri Sintonen, ekonomistė, Pinigų politikos generalinis direktoratas

2022 m. iš Suomen Pankki atvykau į ECB Pinigų politikos strategijos skyrių pagal Eurosistemos darbuotojų judumo iniciatyvą, vadinamą Šumano programa. Kaip ekonomistė, turinti patirties mokėjimų srityje, kartu su kolegomis iš įvairių ECB veiklos sričių prisidedu prie skaitmeninio euro poveikio pinigų politikai analizės. Nors skaitmeninis euras galėtų suteikti daug pranašumų, jis taip pat gali turėti įtakos pinigų politikai ir finansiniam stabilumui, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu jis taptų bankų indėlių pakaitalu.

Dalyvauju projekte, kurio tikslas – prognozuoti galimą skaitmeninio euro paklausą, atsižvelgiant į jo dizaino ypatybes. Šio tyrimo išvadas galima panaudoti vertinant skaitmeninio euro įvedimo poveikį namų ūkių indėliams bankuose ir grynųjų pinigų atsargoms. Analizės įžvalgos taip pat atskleidžia, kaip skirtingi dizaino pasirinkimai veikia skaitmeninio euro paklausą ir kaip paklausa skiriasi atsižvelgiant į namų ūkių ypatybes ir euro zonos šalyse.

Ši programa suteikė man unikalią galimybę patobulinti savo gebėjimus, išplėsti ryšius, geriau pažinti ECB ir prisidėti prie neįtikėtinai įdomaus projekto. Pažinti tiek daug talentingų žmonių ir dirbti kartu su jais siekiant bendrų tikslų – tai buvo tikrai įkvepianti patirtis.

Finansinės ataskaitos

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2022 m. gruodžio 31 d.