ECB ir euro zonos NCB pelnas ir nuostoliai – kaip jie susidaro?

Atnaujinta 2023 m. gegužės 19 d. (pirmą kartą paskelbta 2017 m. vasario 16 d.)

Europos Centrinis Bankas nėra toks kaip kiti bankai. Kaip ir įprastas bankas, jis rengia metines finansines ataskaitas ir praneša apie pelną ir nuostolį, tačiau yra vienas reikšmingas skirtumas – siekti pelno nėra ECB uždavinys. ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. O pelnas arba nuostoliai, jei susidaro, yra šalutinis veiklos rezultatas.

Tą patį galima pasakyti ir apie euro zonos šalių nacionalinius centrinius bankus (kartu su ECB jie vadinami Eurosistema). Tai nereiškia, kad pelnas ir nuostoliai nėra svarbu Eurosistemos centriniams bankams. Tiesą sakant, yra labai svarbu, ar mes uždirbame pelno, ar patiriame nuostolių. Toliau paaiškinsime, kodėl ir kaip pelnas ir nuostoliai gali susidaryti.

Pelnas ir nuostoliai – skaičiai, rodantys, ar, priklausomai nuo finansinių sąlygų, pajamos ir išlaidos yra subalansuotos. Apžvelgdami tai, kas per metus gauta ir išleista, galime parengti metinę finansinę ataskaitą. Tą patį galite padaryti su savo namų ūkio biudžetu, taip pat ir įmonė gali tai padaryti, kad geriau suprastų savo finansinę padėtį. Jei pajamos yra didesnės už išlaidas, uždirbame pelno. Jei išlaidos viršija pajamas, patiriame nuostolį.

Svarbu prisiminti, kad centrinio banko veikla labai skiriasi nuo, tarkime, kepyklėlės, gaunančios pajamas iš duonos pardavimo žmonėms ir patiriančios išlaidų, nes turi pirkti miltų ir mokėti už energiją. Centriniai bankai daugiausia veikia per bankų sistemą. 

Kas yra centrinis bankas?

Iš kur Eurosistema gauna pajamų?

Jūsų piniginėje esančių eurų banknotų vertė yra daug didesnė, negu kainuoja banknotus fiziškai pagaminti. Komerciniai bankai eurų banknotus jums teikia per savo filialus ir bankomatus. Tam jie turi juos „pirkti“ iš Eurosistemos perduodami dalį savo finansinio turto. Šis turtas yra pajamų šaltinis – ekspertai tai vadina senjoražu.

Kas yra senjoražas?

Dar viena centrinio banko pajamų forma – tai palūkanos, kurias komerciniai bankai mums moka skolindamiesi iš mūsų pinigų.

ECB ir nacionaliniai centriniai bankai taip pat yra įsigiję daug finansinio turto, pavyzdžiui, vyriausybės obligacijų. Šį turtą įsigijome siekdami paremti ekonomiką, kai palūkanų normos buvo labai mažos ar net nulinės. Siekėme, kad infliacija nebūtų pernelyg maža per ilgai. Mūsų įsigytas turtas gali būti pajamų šaltinis.

Galiausiai centriniai bankai laiko atsargas užsienio valiuta ir turi kitų investicijų, o visa tai duoda pajamų.

Kas yra Eurosistemos išlaidos?

Komerciniams bankams, laikantiems indėlius Eurosistemoje, turime mokėti palūkanas. Mums – tai išlaidos. Jos gali padidėti, jei, pavyzdžiui, vykdydami pinigų politiką, didiname palūkanų normas.

Kad pažabotume didelę infliaciją, per labai trumpą laiką smarkiai padidinome savo palūkanų normas. Dėl to pradėjo kilti palūkanų normos finansų rinkose, o tai reiškia, kad skolintis tapo brangiau. Dėl didesnių palūkanų normų skolinimasis tampa mažiau patrauklus, o taupymas – patrauklesnis. Tai padeda apriboti išlaidas, atvėsinti ekonomiką ir sumažinti infliaciją – būtent to ir siekiame. 

Kas yra pinigų politika?

Šalutinis poveikis buvo tai, kad kartu ženkliai ir greitai padidėjo palūkanų, kurias Eurosistemos centriniai bankai moka bankams už indėlius, suma. Tačiau pajamos, kurias centriniai bankai gauna iš turimo turto, tiek nepadidėjo.

Taip yra dėl to, kad didelė dalis šio turto, ypač vyriausybės obligacijos, negeneruoja daug palūkanų, nes jį pirkome palūkanų normoms dar būnant mažoms. Tokio turto išpirkimo terminas paprastai būna ilgas. Pavyzdžiui, jei kuris nors Eurosistemos centrinis bankas turi vyriausybės obligaciją, kurios terminas yra dešimt metų, tai reiškia, kad visai obligacijos sumai grąžinti prireiks dešimties metų.

Kai šias obligacijas pirkome, kaip tik to ir reikėjo, kad infliacija vėl taptų mūsų siekiamo 2 % lygio, nes ji tuo metu buvo per maža. Šio turto pirkimas už tą kainą, kurią tuo metu mokėjome, padėjo sumažinti palūkanų normas finansų rinkose. 

Kaip veikia ECB turto pirkimo programa?

Tačiau kartu tai perkėlė riziką, susijusią su būsimais palūkanų normų pokyčiais, iš finansų rinkų centriniam bankui.

Šiuo metu ši rizika ir pradeda ryškėti, nes visame pasaulyje centriniai bankai, kovodami su infliacija, didina palūkanų normas. Dėl to Eurosistemos patiriamos išlaidos didėja sparčiau negu jos pajamos. Tai reiškia, kad pelnas mažėja ir netgi gali susidaryti nuostolių.

Kas nutiktų, jei Eurosistema patirtų nuostolių? 

Patyrę nuostolį, pirmiausia galime bandyti jį sumažinti pasinaudodami ankstesniais metais uždirbtu pelnu. ECB ir kiti euro zonos centriniai bankai keletą metų iš eilės vis uždirbdavo didelį pelną – apie 300 mlrd. eurų (per 2012–2021 m.).

Šis pelnas daugiausia gautas iš tais metais vykdytos pinigų politikos. Pirkome daug turto, o palūkanų normos buvo neigiamos, t. y. bankai faktiškai mokėjo mokestį už indėlių laikymą pas mus.

Kaip racionalūs centriniai bankai, dalį šio pelno panaudojome finansiniams rezervams, kaip antai bendriesiems atidėjiniams ir atsargoms, kaupti. Be to, dalį finansinių rezervų sukaupiame reguliariai perkainodami dalį savo turto. Dabar šiuos rezervus galima panaudoti.

Jei ECB bendrųjų atidėjinių nepakaktų apsisaugoti nuo įvairios rizikos, euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai likusį nuostolį galėtų padengti savo pajamomis, gautomis iš pinigų politikos operacijų. Arba nuostolis galėtų būti įrašytas į ECB metines finansines ataskaitas ir būtų dengiamas bet kokiomis ateityje gautinomis pajamomis.

Daugiau informacijos apie pelno paskirstymą bei nuostolių pasidalijimą rasite šioje Nereguliarių straipsnių serijos publikacijoje.

Ar tai svarbu, kad ECB patiria nuostolį?

Reikėtų nepamiršti, kad centriniai bankai nėra įprastos bendrovės. Jie gali prarasti pinigų, tačiau toliau veiksmingai veikti. Vis dėlto finansinio nepriklausomumo principas reiškia, kad nacionaliniai centriniai bankai turėtų būti pakankamai kapitalizuoti.

Tikimės, kad laikui bėgant nuostoliai mažės, nes didės ir Eurosistemos centrinių bankų pajamos iš obligacijų ir kito turto, taip pat iš paskolų komerciniams bankams.

Galiausiai, palūkanų normoms vėl esant teigiamoms, Eurosistema vidutiniu laikotarpiu turėtų vėl uždirbti pelną.