1 Apžvalga
Iš gaunamų duomenų matyti, kad euro zonos augimo perspektyvos prastėja, tačiau pagrindiniame scenarijuje ir toliau numatomas vartojimo skatinamas ekonomikos atsigavimas. 2024 m. pirmąjį pusmetį ekonomikos augimas, skatinamas grynosios prekybos, atsigavo. Sprendžiant pagal naujausius rodiklius, artimiausiu metu ekonomika ir toliau augs, tačiau lėtesniu tempu, negu buvo numatyta 2024 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėse. Realiosios disponuojamosios pajamos ir toliau turėtų didėti, skatinamos sparčiai kylančio darbo užmokesčio. Tai ir nuosekliai didėjantis pasitikėjimas palaikytų vartojimo skatinamą atsigavimą. Tačiau vartojimo sukuriamas impulsas yra šiek tiek silpnesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse, o gaunami duomenys ir pastarojo meto apklausos rodo, kad vartotojų pasitikėjimas tebėra sumažėjęs, o namų ūkiai ketina daugiau taupyti. Iš naujausių verslo investicijų duomenų taip pat matyti, kad augimas spartėja lėčiau. Vis dėlto vidaus paklausą skatins slopstantis anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikis ir numatomas tolesnis finansavimo sąlygų švelninimas, atitinkantis rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų raidos. Be to, prognozuojamas užsienio paklausos didėjimas gerina euro zonos eksporto perspektyvą. Vertinama, kad darbo rinka tebebus atspari, o nedarbo lygis turėtų išlikti istoriškai žemo lygio. Nykstant tam tikriems cikliniams veiksniams, pastaruoju metu lėtinusiems našumo augimą, prognozių laikotarpiu našumas turėtų vėl pradėti sparčiau augti. Bendrai tikimasi, kad 2024 m. vidutinis metinis realiojo BVP augimas sudarys 0,8 %, 2025 m. – 1,3 %, o 2026 m. – 1,5 %. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, BVP augimo prognozė kiekvieniems prognozių laikotarpio metams buvo šiek tiek sumažinta[1].
Numatoma, kad pastaruoju laikotarpiu mažėjusi bendroji infliacija šių metų paskutinį ketvirtį šiek tiek padidės, o iki 2025 m. pabaigos toliau mažės link siekiamo infliacijos lygio. Šis numatomas padidėjimas artimiausiu laikotarpiu daugiausia susijęs su energijos bazės efektais. Atsižvelgiant į rinkos lūkesčius dėl energijos žaliavų ir didmeninės prekybos kainų ir planuojamas su klimato kaita susijusias fiskalines priemones, vidutiniu laikotarpiu energijos infliacijos rodiklis turėtų būti teigiamas, bet nedidelis. Sumažėjus energijos ir maisto prekių kainoms ir dėl to švelnėjant kainodaros grandinės spaudimui, pastaraisiais ketvirčiais daug mažiau kilo maisto produktų kainos. Numatoma, kad maisto produktų kainų kilimas iš esmės nesikeis, o nuo 2025 m. pabaigos toliau mažės. Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, (SVKIX) beveik visu prognozių laikotarpiu bus didesnė už bendrąją infliaciją, tačiau jos mažėjimo tendencija nenutrūks. Pastaraisiais mėnesiais toliau laikėsi aukšta paslaugų kainų infliacija. Tačiau vis dar tikimasi, kad vėliau prognozių laikotarpiu, mažėjant darbo užmokesčio kilimo ir kitų sąnaudų daromam spaudimui, o uždelstam anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikiui persiduodant vartotojų kainoms, ji po truputį mažės. Anksčiau fiksuotas spartus nominaliojo darbo užmokesčio augimas pastaraisiais ketvirčiais pradėjo lėtėti ir lėtėja labiau, negu buvo prognozuota. Keletą artimiausių metų darbo užmokesčio augimas turėtų toliau nuosekliai lėtėti, nes toliau slopsta įtemptoje darbo rinkoje pasireiškęs jį didinęs dėl infliacijos kompensavimo atsiradęs spaudimas. Atsigaunantis našumo augimas turėtų padėti mažinti darbo sąnaudų spaudimą. Taip pat pažymėtina, kad pelno augimas pastebimai sulėtėjo ir iš dalies sušvelnins darbo sąnaudų poveikį kainoms, ypač artimiausiu laikotarpiu. Apskritai metinė vidutinė bendroji infliacija pagal SVKI, 2023 m. buvusi 5,4 %, 2024 m. turėtų sumažėti iki 2,5 %, 2025 m. – iki 2,2 %, o 2026 m. – iki 1,9 %. Palyginti su 2024 m. birželio mėn. ekspertų prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė nepakeista. Pastaraisiais mėnesiais infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, (SVKIX) padidėjo šiek tiek daugiau, nei buvo tikėtasi, todėl 2024 ir 2025 m. prognozė šiek tiek padidinta.
1 lentelė
Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
2024 m. rugsėjo mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | ||
Realusis BVP | 0,5 | 0,8 | 1,3 | 1,5 | -0,1 | -0,1 | -0,1 | -0,1 | |
SVKI | 5,4 | 2,5 | 2,2 | 1,9 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 4,9 | 2,9 | 2,3 | 2,0 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,0 | |
Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais metiniais vidurkiais. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Korekcijos skaičiuojamos remiantis suapvalintais skaičiais. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
2 Tarptautinė aplinka
Artimiausiu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo tempas apskritai išliks teigiamas, tačiau augimą slopinantys veiksniai intensyvėja[2]. Pasaulio ekonomikos, neįskaitant euro zonos, augimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo šiek tiek mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, bet iš esmės atitiko 2024 m. birželio mėn. ekspertų prognozes. Nors trečiąjį ketvirtį prognozuojamas stabilus augimas, iš gaunamų duomenų matyti, kad tebevykdomos ribojamosios pinigų politikos sąlygomis apdirbamosios pramonės ciklas lėtėja. Kita vertus, apklausos rodo, kad pasaulinis paslaugų aktyvumas stabiliai didėja. Pagal šiuos signalus, taip pat atsižvelgiant į padidėjusią geopolitinę įtampą ir pastarojo meto svyravimus finansų rinkose galima daryti išvadą, kad artimiausiu laikotarpiu augimą slopinantys veiksniai intensyvės.
Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu pasaulinis augimas iš esmės nesikeis, palyginti su birželio mėn. prognozėmis, ir didės nuosaikiai. Numatoma, kad, 2023 m. padidėjęs 3,5 %, 2024 ir 2025 m. pasaulio realusis BVP augs 3,4 %, o 2026 m. – 3,3 %. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, augimo prognozė buvo šiek tiek padidinta visiems trejiems metams (žr. 2 lentelę). Prognozė padidinta atsižvelgiant į šiek tiek spartesnį pagrindinių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, pavyzdžiui, Kinijos ir Rusijos, ekonomikos augimą 2024 m., taip pat į spartesnį JAV ir Jungtinės Karalystės ekonomikos augimą 2025 ir 2026 m. Spartesnis JAV ekonomikos augimas susijęs su teigiamu poveikiu, kurį daro didesnis, negu anksčiau manyta, migracijos balanso poveikis ir abiejų kandidatų į prezidento postą išsakyti įsipareigojimai toliau taikyti 2017 m. sumažintus mokesčius mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Šių veiksnių poveikis nebuvo įtrauktas į birželio mėn. pagrindinį prognozių scenarijų. Dabartinėse JAV ekonomikos pagrindinio scenarijaus prognozėse ir toliau numatomas laipsniškas ekonomikos augimo lėtėjimas, o jį palaiko pamažu vėstanti darbo rinka ir vis dar didelis privatusis vartojimas. Šiek tiek didesnį Jungtinės Karalystės ekonomikos augimą lemia kiek didesnis, negu anksčiau tikėtasi, augimas šių metų antrąjį ketvirtį ir palankesnė realiojo darbo užmokesčio įtaka privačiajam vartojimui kitą prognozių laikotarpio dalį.
2 lentelė
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. rugsėjo mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Pasaulio (neįskaitant euro zonos) realusis BVP | 3,5 | 3,4 | 3,4 | 3,3 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,1 |
Pasaulinė (neįskaitant euro zonos) prekyba1 | 1,0 | 3,1 | 3,4 | 3,3 | 0,0 | 0,5 | 0,1 | 0,0 |
Euro zonos užsienio paklausa2 | 0,6 | 2,5 | 3,4 | 3,3 | -0,2 | 0,4 | 0,0 | 0,0 |
Pasaulinis (neįskaitant euro zonos) VKI | 5,0 | 4,2 | 3,3 | 2,8 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | -0,1 |
Konkurentų eksporto kainos nacionaline valiuta3 | -1,2 | 2,4 | 2,2 | 2,4 | 0,1 | 0,3 | -0,6 | -0,2 |
Pastabos: korekcijos apskaičiuotos remiantis suapvalintais skaičiais.
1 Apskaičiuota kaip importo svertinis vidurkis.
2 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.
3 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių eksporto defliatorių svertinis vidurkis.
Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinė prekyba atsigaus, o kitą prognozių laikotarpio dalį labiau atitiks pasaulinio aktyvumo raidą. Pasibaigus lėto augimo laikotarpiui, metų sandūroje pasaulinė prekyba atsigavo. Antrąjį ketvirtį prie šio atsigavimo prisidėjo ir ankstesnis importo pristatymas išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Mėnesiniai prekybos duomenys rodo, kad Kalėdų sezonui įmonės atsargas pasipildė maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau negu įprastais metais, greičiausiai baimindamosi, kad, didėjant geopolitinei rizikai, gali atsinaujinti tiekimo trikdžiai ir prekybos santykių įtampa. Pasaulinės prekybos duomenims tebėra būdingas nepastovumas, tad nesitikima, kad toks spartus augimas tęsis ir artimiausiu metu, kai išblės ankstesnio užsakymų pristatymo poveikis[3]. Prognozuojama, kad euro zonos užsienio paklausa 2024 m. augs 2,5 %, 2025 m. – 3,4 %, o 2026 m. – 3,3 %. Šių metų euro zonos užsienio paklausos augimo prognozė buvo padidinta, atsižvelgiant į geresnius ankstesnius rodiklius, o likusio prognozių laikotarpio prognozė yra panaši į birželio mėn. prognozes.
Prognozuojama, kad pasaulio mastu infliacija mažės, bet euro zonos konkurentų eksporto kainos prognozių laikotarpiu turėtų stabiliai kilti. Numatoma, kad dėl ribojamosios pinigų politikos pagrindinėse ekonomikose ir silpnėjančio ankstesnių pasiūlos sukrėtimų poveikio pasaulinė bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) nuo 2024 m. buvusio 4,2 % lygio 2025 m. sumažės iki 3,3 %, 2026 m. – iki 2,8 %. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, pasaulinės infliacijos pobūdis pasikeitė nedaug. Sumažėjus anksčiau smukusių žaliavų kainų ir spaudimo vidaus bei užsienio kainodaros grandinėje poveikiui, euro zonos konkurentų eksporto kainų augimas (metiniai duomenys nacionaline valiuta) 2024 m. tapo teigiamas. Tai reiškia, kad konkurentų eksporto kainų augimas prognozių laikotarpiu turėtų ir toliau būti stabilus ir iš esmės atitikti istorinį vidurkį. Prognozė sumažinta, palyginti su birželio mėn. prognozėmis dėl 2025 ir 2026 m., atsižvelgiant į šiek tiek didesnę prognozuojamą eksporto kainų dezinfliaciją kai kuriose pagrindinėse ekonomikose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.
1 intarpas
Techninės prielaidos
Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, pagrindinius techninių prielaidų pokyčius sudaro mažesnės žaliavų kainos (nors kai kurios energijos kainos yra didesnės), stipresnis euras ir šiek tiek mažesnės palūkanų normos. Remiantis ateities sandorių kainomis, naftos kainų prielaidos prognozių laikotarpiu sumažintos apie 2 %. Jų mažėjimo tendencija tęsiasi; 2024–2026 m. kainos nukris maždaug 12 %. Kita vertus, susirūpinimas dėl geopolitinės rizikos, susijusios su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir pastarojo meto Ukrainos vykdomais antpuoliais Rusijos teritorijoje, lėmė prielaidas dėl didesnių gamtinių dujų didmeninių kainų (prognozių laikotarpiu jos padidintos 17 %). Taip pat padidintos prielaidos dėl elektros energijos didmeninių kainų, ypač laikotarpio pabaigoje. Numatoma, kad euras šiek tiek brangs (1,7 % JAV dolerio atžvilgiu – daugiausia dėl lūkesčių, kad Federalinio rezervo sistema gerokai sumažins palūkanų normas, o euro nominalusis efektyvusis kursas padidintas 0,7 %). Rinkos lūkesčiai dėl trumpalaikių palūkanų normų 2025 ir 2026 m. buvo sumažinti maždaug 30 bazinių punktų. Taip pat buvo sumažinti, nors ir mažiau, rinkos lūkesčiai dėl ilgalaikių obligacijų pajamingumo.
Lentelė
| 2024 m. rugsėjo mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Žaliavos: |
|
|
|
|
|
|
|
|
Naftos kaina (JAV dol. už barelį) | 83,7 | 83,2 | 76,1 | 73,2 | 0,0 | -0,7 | -2,4 | -1,7 |
Gamtinių dujų kainos (Eur / MWh) | 40,6 | 34,2 | 41,1 | 35,4 | 0,0 | 11,0 | 16,0 | 18,1 |
Didmeninės elektros energijos kainos (Eur / MWh) | 103,5 | 77,4 | 93,3 | 82,2 | 0,0 | 6,0 | 6,4 | 13,0 |
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimai (Eur / t) | 83,7 | 67,5 | 73,8 | 76,4 | 0,0 | 2,2 | 3,8 | 3,8 |
Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos, JAV dol. (metiniai pokyčiai, %) | -12,5 | 7,3 | 1,3 | 2,5 | 0,0 | -4,1 | -2,6 | 1,6 |
Valiutų kursai: |
|
|
|
|
|
|
|
|
JAV dol. ir euro kursas | 1,08 | 1,09 | 1,10 | 1,10 | 0,0 | 0,8 | 1,7 | 1,7 |
Euro nominalusis efektyvusis kursas (EK41) (1999 m. I ketv. = 100) | 121,8 | 124,5 | 125,1 | 125,1 | 0,0 | 0,3 | 0,7 | 0,7 |
Finansinės prielaidos: |
|
|
|
|
|
|
|
|
3 mėn. EURIBOR (%, per metus) | 3,4 | 3,6 | 2,5 | 2,2 | 0,0 | 0,0 | -0,4 | -0,3 |
10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas (%, per metus) | 3,1 | 2,9 | 2,8 | 3,0 | 0,0 | 0,0 | -0,1 | -0,1 |
Pastabos: lygių korekcijos išreikštos procentais, o augimo tempų – procentiniais punktais ir procentais per metus. Augimo tempų ir palūkanų normų korekcijos apskaičiuotos suapvalinant vienos dešimtosios tikslumu, o procentais išreikštos korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais. Techninės prielaidos dėl žaliavų kainų ir euro zonos palūkanų normų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo diena – 2024 m. rugpjūčio 16 d.). Naftos kainos – tai „Brent“ žalios naftos neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Dujų kainos – tai Nyderlandų TTF dujų neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Elektros energijos kainos – tai penkių didžiausių euro zonos šalių vidutinės didmeninės neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) „sintetinė“ ateities sandorių kaina nustatoma kaip dviejų artimiausių Europos energijos biržos ES ATLPS ateities sandorių linijiniu būdu interpoliuota mėnesio pabaigos vertė. Tada apskaičiuojamas ES ATLPS ateities sandorių kainų mėnesio vidurkis kaip metinio dažnio ekvivalentas. Žaliavų kainų raida vertinama pagal dešimties darbo dienų laikotarpio iki galutinės duomenų įtraukimo dienos ateities sandorių rinkas. Dvišaliai valiutos kursai prognozių laikotarpiu greičiausiai nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo dienos. Prielaidos dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo grindžiamos šalių 10 m. obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis. Kai turima reikiamų duomenų, konkrečios šalies 10 m. vyriausybės obligacijų nominalusis pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas naudojant išankstinių sandorių nominalųjį pajamingumą, kuris išvedamas iš atitinkamų konkrečios šalies galutinės duomenų įtraukimo dienos pajamingumo kreivių. Kitų šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas techninėms prielaidoms dėl euro zonos nerizikingų ilgalaikių palūkanų normų pritaikius pastovią (galutinės duomenų įtraukimo dienos) maržą.
3 Realioji ekonomika
Po visus 2023 m. fiksuoto iš esmės stabilaus, bet vangaus augimo 2024 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos aktyvumas pradėjo atsigauti (žr. 1 pav.)[4]. Remiantis Eurostato išankstiniu įverčiu, 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augimas sudarė 0,3 %, o antrąjį ketvirtį tęsėsi tokiu pačiu tempu, nors vėliau, jau baigus rengti rugsėjo mėn. prognozes, antrojo ketvirčio augimo įvertis buvo sumažintas iki 0,2 %. Antrojo ketvirčio rezultatai buvo prastesni, negu numatyta 2024 m. birželio mėn. prognozėse. Taip atsitiko dėl mažesnio, negu tikėtasi, privačiojo vartojimo ir investicijų augimo bei mažesnių atsargų, nors grynosios prekybos poveikis buvo stipresnis, negu numatyta. Lyginant sektorius, 2024 m. antrąjį ketvirtį pramonės sektoriaus pridėtinė vertė, tikėtina, mažėjo, o paslaugų – toliau didėjo.
1 pav.
Euro zonos realiojo BVP augimas
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)
Pastabos: istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose. Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad realiojo BVP augimo rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Numatoma, kad 2024 m. antrąjį pusmetį realiojo BVP augimas sulėtės ir bus lėtesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse. Prastesnė perspektyva numatoma atsižvelgiant į vis dar nedidelius ekonominio aktyvumo vertinimui svarbių apklausų rodiklius, pavyzdžiui, Pirkimų vadybininkų indeksą (PVI) ir pagal Europos Komisijos apklausas skaičiuojamus verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodiklius. Ypač didelis nuosmukis pasireiškė apdirbamosios pramonės sektoriuje – apdirbamosios pramonės produkcijos PVI rugpjūčio mėn. buvo 45,8. Daugiausia jis buvo susijęs su maža paklausa ir labiausiai pasireiškė Vokietijoje. Tuo pačiu metu, kaip matyti iš paslaugų PVI rodiklio, kuris rugpjūčio mėn. buvo 52,9, paslaugų sektoriaus aktyvumas, atrodo, sparčiai didėja (iš dalies jį laikinai paskatino Paryžiaus olimpinės žaidynės). Numatoma, kad trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius bendras realusis BVP augs 0,2 %, tad abiem ketvirčiais augimas bus 0,2 procentinio punkto mažesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse.
Vidutiniu laikotarpiu numatomas realiojo BVP augimas bus panašus į istorinius vidurkius, o jį palaikys augančios realiosios pajamos, stiprėjanti užsienio paklausa ir blėstantis augimą slopinęs pinigų politikos poveikis. Toliau augančios realiosios disponuojamosios pajamos turėtų palaikyti privatųjį vartojimą, o šis 2024 m. antrąjį pusmetį turėtų būti pagrindinis augimą skatinantis veiksnys, tačiau jo poveikis greičiausiai bus mažesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse. Nors šiuo metu ketinimai taupyti yra dideli, namų ūkių išlaidoms teigiamą įtaką taip pat turėtų daryti atspari darbo rinka, pamažu augantis vartotojų pasitikėjimas ir mažėjantis neapibrėžtumas. Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu verslo investicijos dar bus nedidelės – iš dalies dėl padidėjusio politinio neapibrėžtumo. Tačiau vėliau, mažėjant jas slopinusiam anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikiui (nors šis poveikis vis dar bus juntamas), palaikomos tiek vidaus, tiek užsienio paklausos, jos turėtų atsigauti. Tikimasi, kad užsienio paklausa skatins ir eksporto augimą. 2024 ir 2025 m. investicijos į būstą greičiausiai susitrauks, tačiau vėliau atsigaus, panašiai kaip numatyta birželio mėn. prognozėse. Prognozuojama, kad, normalizavusis atsargų ciklui, jo poveikis augimui 2024 m. antrąjį pusmetį bus iš esmės neutralus, nors metų sandūroje buvo juntamas reikšmingas neigiamas poveikis. Nepaisant prognozių laikotarpiu numatomo fiskalinės politikos pozicijos griežtinimo, valdžios sektoriaus vartojimas ir investicijos turėtų teigiamai paveikti BVP augimą.
Finansavimo sąlygos, ypač aukštos palūkanų normos, greičiausiai ir toliau labai stabdys augimą, bet šis poveikis prognozių laikotarpiu turėtų silpnėti. Pinigų politikos griežtinimas, vykdytas nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., vis dar veikia realiąją ekonomiką, o kartu ir ekonomikos augimo perspektyvą, ypač 2024 m.[5] Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio mėn. pinigų politikos palūkanų normos buvo sumažintos, ir remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos, fiksuotais iki galutinės duomenų prognozėms rengti įtraukimo datos (žr. 1 intarpą), neigiamas pinigų politikos poveikis ekonomikos augimui 2024 m. turėtų pradėti po truputį mažėti. Nors dėl šio neigiamo poveikio masto ir trukmės kyla nemažai neapibrėžtumo, iš esmės šis poveikis turėtų išblėsti iki 2026 m.
Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto kiekvieniems prognozių laikotarpio metams (žr. 3 lentelę ir 2 pav.). 2023 m. antrojo pusmečio istoriniai realiojo BVP rodikliai buvo padidinti, tad perkeliamasis poveikis 2024 m. taip pat buvo didesnis. Tačiau tai su kaupu atsvėrė sumažinta 2024 m. ketvirtinio augimo tempų prognozė. Kalbant apie sudedamąsias dalis, 2024 m. privačiojo vartojimo ir investicijų prognozės sumažintos. Nors grynojo eksporto prognozė buvo padidinta (daugiausia atsižvelgiant į gautus faktinius duomenis), 2024 m. antrojo pusmečio eksporto augimo prognozė buvo sumažinta, atsižvelgiant į tebesitęsiančias konkurencingumo problemas. 2025 m. prognozė sumažinta tik dėl 2024 m. antrojo pusmečio korekcijų perkeliamojo poveikio. Tačiau 2026 m. pokytis daugiausia susijęs su privačiojo vartojimo augimo prognozės sumažinimu, kurį lėmė šiek tiek lėčiau, negu buvo numatyta, atsigaunantis vartojimas ir kiek sumažinta grynosios prekybos įtakos prognozė.
2 pav.
Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
a) 2024 m. rugsėjo mėn. prognozės | b) Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis |
|---|---|
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais) | (korekcijos procentiniais punktais ir poveikis procentiniais punktais) |
 |  |
Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia. Korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais. Remiantis suapvalintais rodikliais, realiojo BVP augimo prognozė kiekvieniems prognozių laikotarpio metams sumažinta –0,1 procentinio punkto.
3 lentelė
Realiojo BVP, prekybos ir darbo rinkos prognozės
(metiniai pokyčiai, %, jeigu nenurodyta kitaip; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. rugsėjo mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Realusis BVP | 0,5 | 0,8 | 1,3 | 1,5 | -0,1 | -0,1 | -0,1 | -0,1 |
Privatusis vartojimas | 0,7 | 0,8 | 1,4 | 1,5 | 0,1 | -0,4 | -0,3 | -0,1 |
Valdžios sektoriaus vartojimas | 1,0 | 1,2 | 1,1 | 1,1 | 0,2 | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
Investicijos | 1,2 | -0,5 | 1,2 | 2,1 | -0,1 | -0,6 | -0,3 | 0,1 |
Eksportas1) | -0,3 | 1,2 | 2,6 | 3,0 | 0,6 | -0,1 | -0,3 | -0,1 |
Importas1) | -1,1 | 0,0 | 2,8 | 3,3 | 0,3 | -0,5 | -0,4 | 0,0 |
Poveikis BVP: |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vidaus paklausa | 0,8 | 0,6 | 1,2 | 1,5 | 0,0 | -0,3 | -0,2 | 0,0 |
Grynasis eksportas | 0,4 | 0,7 | 0,0 | 0,0 | 0,1 | 0,3 | 0,0 | -0,1 |
Atsargų pokyčiai | -0,7 | -0,4 | 0,1 | 0,0 | -0,2 | 0,1 | 0,1 | 0,0 |
Realiosios disponuojamosios pajamos | 1,1 | 2,8 | 0,8 | 0,8 | -0,1 | 0,9 | -0,3 | -0,4 |
Namų ūkių taupymo norma | 13,4 | 14,9 | 14,5 | 14,0 | -1,1 | -0,1 | 0,0 | -0,2 |
Einamoji sąskaita (BVP %) | 1,5 | 2,6 | 2,7 | 2,7 | -0,1 | -0,2 | -0,2 | -0,2 |
Užimtumas2) | 1,4 | 0,8 | 0,4 | 0,4 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | -0,1 |
Nedarbo lygis | 6,5 | 6,5 | 6,5 | 6,5 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,2 |
Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Korekcijos apskaičiuotos remiantis suapvalintais skaičiais. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1) Importo ir eksporto rodikliai apima prekybą euro zonoje.
2) Užimtumo rodikliai apskaičiuoti pagal dirbančių asmenų skaičių.
Nors pastaruoju metu privatusis vartojimas buvo vangus, vis dar numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu jis bus pagrindinis augimą skatinsiantis veiksnys, nes kylant darbo užmokesčiui ir mažėjant infliacijai jį palaikys spartus atlygio už darbą augimas. 2024 m. pirmąjį pusmetį privačiojo vartojimo augimas nuvylė, nes didesnės, negu tikėtasi, su darbo santykiais nesusijusios pajamos lėmė didesnį, negu tikėtasi, taupymo padidėjimą, palyginti su birželio mėn. prognozėmis. Tačiau namų ūkių išlaidų augimas nuo 2023–2024 m. fiksuoto maždaug 0,8 % lygio 2025–2026 m. turėtų pakilti iki maždaug 1,5 %., t. y. gerokai daugiau už iki pandemijos buvusį vidurkį – 1,2 %. Šį atsigavimą skatina didėjančios realiosios disponuojamosios pajamos, kurių augimą daugiausia skatina sparčiai kylantis darbo užmokestis ir didelės, nors ir mažėjančios, su darbo santykiais nesusijusios pajamos (ypač pajamos iš savarankiško darbo ir finansinio turto). Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu, sustojus realiojo darbo užmokesčio augimui, realiosios pajamos augs lėčiau. Tuo pačiu metu 2025–2026 m. numatomas neapibrėžtumo sumažėjimas turėtų skatinti privačiojo vartojimo augimą, o dėl to, pamažu normalizuojantis vartotojų išlaidų įpročiams, turėtų mažėti ir taupymo norma. Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, privačiojo vartojimo augimo 2024 m. prognozė sumažinta 0,4 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo mažesnė, negu tikėtasi, pirmųjų dviejų ketvirčių dinamika ir lėtesnis vėlesnis atsigavimas – šios tendencijos tęsis ir 2025 m. Todėl, atsižvelgiant į kiek lėtesnio realiųjų disponuojamųjų pajamų augimo poveikį ir numatomą lėtesnį namų ūkių išlaidų normalizavimąsi, 2025 m. prognozė sumažinta 0,3 procentinio punkto. Šis lėtesnis normalizavimas taip pat yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio 0,1 procentinio punkto sumažinta 2026 m. prognozė. Šios korekcijos atitinka rodiklius, gautus iš Europos Komisijos apklausų apie vartotojų ateinančių 12 mėnesių taupymo lūkesčius, iš kurių matyti, kad taupymo lūkesčiai pastaraisiais ketvirčiais toliau didėjo.
Prognozuojama, kad 2024 m. investicijos į būstą toliau mažės, bet 2025 m., po truputį švelnėjant neigiamam finansinių sąlygų griežtinimo poveikiui ir toliau augant namų ūkių realiosioms pajamoms, iš lėto atsigaus. Tikėtina, kad antrąjį ketvirtį tęsėsi jau kurį laiką stebima investicijų į būstą mažėjimo tendencija, o tam įtakos turėjo vis dar vangi būsto paklausa, kurios padėtis dar pablogėjo, kai Italijoje baigė galioti reikšminga fiskalinė skatinamoji priemonė. Investicijų į būstą atsigavimas prognozuojamas tik nuo 2025 m. antrojo pusmečio, o jį paskatins numatomas nedidelis hipotekos paskolų palūkanų normų sumažėjimas ir namų ūkių pajamų kilimas. Apskritai numatoma, kad investicijos į būstą 2024 m. dar reikšmingai sumažės, o neigiamas poveikis persiduos 2025 m. metiniam augimui. Vėliau, nuo 2026 m. investicijų į būstą metinis augimas turėtų pirmą kartą nuo 2022 m. pradėti didėti.
Prognozuojama, kad verslo investicijos prognozių laikotarpiu augs lėtai, tačiau stiprėjant paklausai, slopstant neigiamam finansavimo sąlygų poveikiui ir augant investicijoms į žaliąją bei skaitmeninę pertvarkas, augimas turėtų spartėti. Nors dėl padidėjusio politinio neapibrėžtumo investicijos artimiausiu metu greičiausiai šiek tiek sumažės, jos turėtų pamažu atsigauti, turint galvoje numatomą vidaus ir užsienio paklausos augimą bei geresnes sąlygas uždirbti pelno. 2026 m. atsigavimą palaikys jį stabdžiusio griežtų finansavimo sąlygų poveikio silpnėjimas, taip pat pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) pritraukiamas kapitalas ir privačiojo sektoriaus lėšos, skiriamos žaliosioms ir skaitmeninėms investicijoms skatinti. Tokiomis aplinkybėms įmonių išorės finansavimo augimas prognozių laikotarpiu turėtų po truputį didėti. Tai skatins numatomas ekonominio aktyvumo intensyvėjimas, prognozuojamu bankų paskolų palūkanų normų mažėjimas, mažesnis grynųjų pinigų perteklius ir pagerėję įmonių balansai.
Numatoma, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį fiksuotas spartus euro zonos eksporto augimas smuktels, o vėliau kiek atsigaus, bet augimo tempas, palyginti su istoriniais standartais, bus nedidelis. Pirmąjį ketvirtį atsigavimą daugiausia lėmė paslaugų eksportas, iš dalies tam įtakos turėjo kintantys Airijos duomenys. Tačiau, neįskaitant pastarųjų, vertinama, kad antrąjį ketvirtį bendras eksporto augimas sulėtėjo; neigiamų signalų gauta ir iš naujausių apklausų apie apdirbamosios pramonės ir paslaugų eksporto užsakymus rodiklių[6]. Kiek pabrangus eurui ir tebesitęsiant konkurencingumo problemoms, prie kurių prisideda ir kiek didesnės dujų kainos, trumpalaikė eksporto perspektyva pablogėjo, nors užsienio paklausos prognozė ir buvo šiek tiek padidinta. Iš tiesų, euro zonos konkurencingumą mažinantys veiksniai, pavyzdžiui, energetinis sukrėtimas ir problemos, susijusios su kainomis ir ne kainomis grindžiamu konkurencingumu, toliau stabdo euro zonos eksportą. Todėl numatoma, kad eksporto augimas pradės po truputį atsigauti tik 2025 m. pradžioje, nors ir mažesniu tempu, palyginti su istoriniais vidurkiais. Atsižvelgiant į prastesnius, negu buvo numatyta, vidaus investicijų duomenis, importo augimas trumpuoju laikotarpiu taip pat turėtų būti vangus. Vėliau prognozuojamas importo augimas, tačiau augimo tempas bus šiek tiek lėtesnis už ilgalaikį. Apskritai numatoma, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį buvęs teigiamas, grynosios prekybos poveikis augimui prognozių laikotarpiu bus iš esmės neutralus (žr. 2 pav.). Atsižvelgiant į ankstesnių duomenų korekcijas, 2024 m. prognozė buvo padidinta, tačiau vėlesnė prognozė iš esmės nepakito.
Numatoma, kad darbo rinka išliks atspari, nors užimtumo augimo tempas, palyginti su pastaraisiais metais, turėtų sulėtėti. 2024 m. antrąjį ketvirtį užimtumas augo 0,2 %, t. y. kiek daugiau, negu buvo numatyta. Prognozių laikotarpiu ketvirtinis augimas tikriausiai bus gana vangus – 0,1 %. Vertinant metinius rodiklius, numatoma, kad 2024 m. užimtumo augimas sumažės nuo 2023 m. fiksuoto 1,4 % lygio iki 0,8 %, o 2025 ir 2026 m. stabilizuosis 0,4 % lygyje. Šioje prognozėje atsižvelgta į 2026 m. prognozės sumažinimą 0,1 procentinio punkto, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis. Užimtumo raida (žr. 3 pav.) atitinka prielaidą, kad cikliniai veiksniai, kurie pastaruoju metu labiau negu įprasta skatino užimtumą, pavyzdžiui, didelis darbo jėgos trūkumas, didelis pelno augimas, mažas realusis darbo užmokestis ir spartus darbo jėgos augimas, pamažu išblės[7].
3 pav.
(indeksas: 2022 m. = 100)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia.
Darbo našumo augimas prognozių laikotarpiu turėtų sustiprėti. Numatoma, kad prognozių laikotarpiu ekonomikai koreguojantis pagal savo ciklą ir ankstesniam sparčiam užimtumo augimui sulėtėjus, našumo augimas turėtų paspartėti. Vis dėlto našumo augimas (vienam samdomajam darbuotojui) 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo mažesnis, negu numatyta. 2024 m. antrąjį pusmetį jo prognozė sumažinta, atsižvelgiant į lėtesnį, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, ciklinį ekonomikos atsigavimą. 2025 m. numatomas 0,9 %, o 2026 m. – 1,1 % našumo augimas yra palyginti didelis – beveik dvigubai didesnis už 2000–2019 m. laikotarpio istorinį 0,6 % metinį vidurkį. Tačiau tai vertinant reikėtų atsižvelgti į tai, kad 2020–2023 m. vidutinis metinis našumo augimas nesikeitė ir buvo 0,3 %, dėl to atsirado didelis neigiamas atotrūkis tarp tendencijos ir faktinio našumo lygio (žr. 4 pav.). Cikliniai veiksniai, pastaruoju laikotarpiu palaikę užimtumo augimą, turėtų pamažu išblėsti, dėl to našumo augimas turėtų cikliškai atsigauti. Vis dėlto, 2025 ir 2026 m. našumo augimo tempą gali lėtinti struktūriniai veiksniai. Tarp jų paminėtinas laipsniškas ekonominės veiklos persikėlimas į paslaugų sektorių, žaliosios pertvarkos sąnaudos, ilgiau trunkantis neigiamas energijos kainų sukrėtimo poveikis, lėtesnis, negu manyta, itin novatoriškų dirbtinio intelekto technologijų diegimas ir demografiniai pokyčiai, kuriuos lemia visuomenės senėjimas ir dalies demografinio sprogimo laikotarpiu gimusių asmenų išėjimas į pensiją.
4 pav.
Darbo našumas vienam samdomajam darbuotojui
a) Darbo našumo lygis
(indeksas: 2022 m. = 100)
b) Darbo našumo augimo tempas
(metinis pokytis, %)
Pastabos: vertikaliomis linijomis pažymėta prognozių laikotarpio pradžia. Istoriniai vidurkiai ir tendencijų iki COVID-19 pandemijos įverčiai buvo apskaičiuoti naudojant 2000–2019 m. duomenis.
Numatoma, kad nedarbo lygis išliks palyginti stabilus (žr. 5 pav.). Kiekvienais prognozių laikotarpio metais jis turėtų vidutiniškai siekti 6,5 %. Nuo birželio mėn. prognozių nedarbo lygio kreivė iš esmės nepakito, tačiau 2026 m. prognozė buvo šiek tiek (0,2 procentinio punkto) padidinta, iš dalies dėl mažesnio užimtumo augimo tais metais ir kiek prastesnės augimo perspektyvos.
5 pav.
(darbo jėgos %)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia.
4 Fiskalinė perspektyva
Vertinama, kad prognozių laikotarpiu, ypač 2024 m., euro zonos fiskalinė politika griežtės, tačiau mažiau, negu numatyta 2024 m. birželio mėn. prognozėse (žr. 4 lentelę). Prognozuojama, kad 2023 m. į viršų koreguota tik šiek tiek, 2024 m. fiskalinė politika sugriežtės reikšmingai – daugiausia dėl to, kad nebebus taikoma didelė dalis su energija ir infliacija susijusių paramos priemonių. Fiskalinės politikos pozicija 2025 ir 2026 m. tikriausiai toliau griežtės, tik gerokai lėtesniu tempu. Tai lems tolesnis likusių su energija susijusių paramos priemonių mažinimas, tiesioginių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų didinimas bei lėtesnis fiskalinių pervedimų augimas. Tai iš dalies atsveria padidėjęs valdžios sektoriaus vartojimas ir investicijos. Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, 2024–2025 m. euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir diskretinės fiskalinės politikos priemonės bus griežtinamos mažiau. Tam įtakos turi tai, kad kai kuriose šalyse numatoma mažesnė konsolidacija, taip pat tai, kad vyriausybėms patvirtinus 2025 m. biudžetus, keliose kitose šalyse numatoma pratęsti ir (arba) priimti fiskalinės paramos priemones. Šiuo etapu, kol daugumoje euro zonos šalių dar nepaskelbti 2025 m. biudžeto planai ir kol neįgyvendinta patikslinta ES ekonomikos valdymo sistema, fiskalinės prielaidos tebėra labai neapibrėžtos.
4 lentelė
Euro zonos fiskalinė perspektyva
(BVP %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. rugsėjo mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Fiskalinės politikos pozicija1) | 0,0 | 0,5 | 0,1 | 0,3 | 0,1 | -0,2 | -0,2 | 0,0 |
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas | -3,6 | -3,3 | -3,2 | -3,0 | 0,0 | -0,2 | -0,4 | -0,4 |
Struktūrinis biudžeto balansas2) | -3,7 | -3,2 | -3,2 | -3,0 | -0,1 | -0,2 | -0,5 | -0,4 |
Valdžios sektoriaus bendroji skola | 88,2 | 88,5 | 89,3 | 89,8 | -0,3 | 0,1 | 0,7 | 1,2 |
1) Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl numatomų dotacijų pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) pajamų dalyje. Neigiamas (teigiamas) skaičius reiškia, kad fiskalinės politikos pozicija švelninama (griežtinama).
2) Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo ir priemonių, pagal Europos centrinių bankų sistemos metodiką apibrėžtų kaip laikinų, poveikį.
Prognozių laikotarpiu euro zonos biudžeto balansas turėtų pagerėti, nors ir mažiau, negu numatyta birželio mėn., o skolos santykis turėtų padidėti. Prognozuojama, kad euro zonos deficitas mažės ir 2026 m. nusileis iki 3 % BVP pamatinės vertės. Tai daugiausia susiję su mažesniu pagal ciklą pakoreguotu pirminiu deficitu visą prognozių laikotarpį, ypač 2024 m., kuris turėtų nusverti palūkanų mokėjimų padidėjimą. Numatoma, kad ciklinis veiksnys iš esmės nesikeis. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, viso laikotarpio biudžeto balanso prognozė buvo sumažinta, daugiausia atsižvelgiant į pirmiau aprašytą diskretinių fiskalinės politikos priemonių pokytį ir neigiamą struktūros poveikį. Šis poveikis susijęs su mokesčių bazių, pavyzdžiui, atlygio darbuotojams ir nominaliojo privačiojo vartojimo, prognozės sumažinimu. Euro zonos skolos ir BVP santykio kreivė prognozių laikotarpiu turėtų kilti į viršų, nes nuolatinį (nors ir mažėjantį) pirminį deficitą bei teigiamą deficito ir skolos santykio korekciją su kaupu kompensuoja palankus palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, skolos santykio prognozės buvo padidintos, atsižvelgiant į didesnius pirminius deficitus ir šiek tiek didesnį palūkanų normų bei ekonomikos augimo tempo skirtumą.
5 Kainos ir sąnaudos
Numatoma, kad 2024 m. paskutinį ketvirtį bendroji infliacija pagal SVKI šiek tiek padidės, 2025 m. sumažės iki 2,2 %, o 2026 m. – iki 1,9 % (žr. 6 pav.). Bendroji infliacija pagal SVKI rugsėjo mėn. turėtų sumažėti, iki metų pabaigos vėl padidėti, daugiausia dėl energijos kainų bazės efektų, o vėliau vėl imti mažėti. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, likusią 2024 m. dalį iš esmės turėtų nesikeisti ir sudaryti apie 3 %, o 2025 m. pradžioje, veikiama paslaugų sudedamosios dalies, pradėti mažėti. Apskritai tai reiškia, kad bendroji infliacija tebėra lėtos dezinfliacijos etape. Vis dar tikimasi, kad 2 % infliacijos tikslas bus pasiektas 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, kaip numatyta 2024 m. birželio mėn. prognozėse.
6 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Prognozuojama, kad ateinančiais ketvirčiais energijos kainų infliacija šiek tiek svyruos, tačiau vidutiniu laikotarpiu bus nedidelė. Numatoma, kad energijos kainų kilimas vėl taps neigiamas 2024 m. trečiąjį ketvirtį, o iki 2024 m. pabaigos, daugiausia dėl degalų kainų bazės efektų, atsinaujins teigiamas augimas. Tam tikri energijos kainų infliacijos svyravimai numatomi ir 2025 m. pirmąjį pusmetį, įskaitant padidėjimą sausio mėn., susijusį su kai kurių vis dar galiojančių su energija susijusių fiskalinių priemonių panaikinimu[8]. Naftos ateities sandorių kainų kreivėms leidžiantis, bendra degalų kainų infliacija prognozių laikotarpiu turėtų išlikti neigiama. Tai iš dalies atsveria teigiama dujų ir elektros energijos kainų infliacija, įskaitant tam tikrą ją didinantį su klimatu susijusių fiskalinių priemonių poveikį. Apskritai prognozuojama, kad 2025 ir 2026 m. energijos kainų infliacija bus nedidelė ir bendrajai infliacijai pagal SVKI įtakos praktiškai neturės (žr. 7 pav., a grafiką, ir 8 pav.).
Maisto produktų kainų infliacija artimiausiu laikotarpiu turėtų iš esmės nesikeisti, o vėliau dėl nedidelių gamybos sąnaudų pokyčių kiek sumažėti (žr. 7 pav., b grafiką). Liepos mėn. maisto produktų kainų kilimas po truputį sulėtėjo iki 2,3 %, o tam daugiausiai įtakos turėjo spaudimo kainodaros grandinėje mažėjimas, nuslūgus ankstesnių energijos ir maisto žaliavų kainų sukrėtimų poveikiui. Numatoma, kad 2024 m. baigiantis, maisto produktų kainos šiek tiek pakils. Vertinama, kad 2025 m. pirmus tris ketvirčius infliacija iš esmės nesikeis ir kad perdirbto maisto produktų kainų infliacija laikysis apie 2,5 % lygyje. 2026 m. ji turėtų sumažėti iki vidutiniškai 2,1 %, iš dalies patvirtindama prielaidą dėl nedidelių maisto žaliavų kainų pokyčių.
5 lentelė
Kainų ir sąnaudų raida euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. rugsėjo mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
SVKI | 5,4 | 2,5 | 2,2 | 1,9 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos | 6,3 | 2,9 | 2,4 | 2,0 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | -0,1 |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 4,9 | 2,9 | 2,3 | 2,0 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos, maisto produktų ir netiesioginių mokesčių pokyčių | 5,0 | 2,8 | 2,3 | 2,0 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,0 |
SVKI energijos sudedamoji dalis | -2,0 | -1,4 | 1,1 | 0,6 | 0,0 | -0,6 | 0,1 | 0,3 |
SVKI maisto produktų sudedamoji dalis | 10,9 | 2,9 | 2,4 | 2,1 | 0,0 | -0,1 | -0,3 | -0,1 |
BVP defliatorius | 5,8 | 3,1 | 2,4 | 2,0 | -0,2 | -0,2 | 0,0 | 0,0 |
Importo defliatorius | -2,8 | -0,4 | 1,7 | 1,8 | 0,1 | -0,2 | -0,3 | -0,1 |
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui | 5,3 | 4,5 | 3,6 | 3,2 | 0,1 | -0,3 | 0,1 | 0,0 |
Našumas vienam samdomajam darbuotojui | -0,9 | 0,0 | 0,9 | 1,1 | 0,0 | -0,1 | -0,1 | 0,0 |
Vienetinės darbo sąnaudos | 6,2 | 4,5 | 2,6 | 2,1 | 0,1 | -0,2 | 0,1 | 0,0 |
Vienetinis pelnas1) | 5,7 | 0,2 | 1,6 | 1,6 | -0,5 | 0,1 | -0,3 | 0,0 |
Pastabos: korekcijos apskaičiuotos remiantis suapvalintais skaičiais. BVP ir importo defliatorių, vienetinių darbo sąnaudų, atlygio vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumo rodikliai pateikti pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1) Vienetinis pelnas yra bendrasis likutinis perteklius ir mišrios pajamos (pakoreguotos pagal savarankiškai dirbančių asmenų pajamas) vienam realiojo BVP vienetui.
7 pav.
Energijos ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė
a) Energija pagal SVKI | b) Maisto produktai pagal SVKI |
|---|---|
(metiniai pokyčiai, %) | (metiniai pokyčiai, %) |
 |  |
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
8 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Numatoma, kad prognozių laikotarpiu infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažės ir 2026 m. vidutiniškai bus 2 % (žr. 9 pav.). Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimą iki 2024 m. vidurio daugiausia lėmė lėtesnis pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų kilimas. Tačiau 2024 m. pabaigoje pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliacija turėtų šiek tiek padidėti. Paslaugų kainų kilimas užsitęsė ilgiau, o 2024 m. pirmąjį pusmetį iš esmės nekito ir svyravo apie 4 %. Numatoma, kad likusią metų dalį tendencija nesikeis. Prognozuojamą infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimą 2025 ir 2026 m. lems laipsniškas paslaugų kainų infliacijos mažėjimas (ji mažės dėl silpnėjančio poveikio, kurį kėlė ekonomikos atsivėrimas po pandemijos, ir dėl galiausiai sumažėjusio darbo sąnaudų spaudimo), o prekių infliacija turėtų iš esmės atitikti istorinius vidurkius. Apskritai su infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, susijusį dezinfliacijos procesą skatina mažėjantis netiesioginis ankstesnių energijos kainų sukrėtimų poveikis, mažėjantis, bet vis dar persiduodantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis, taip pat lėtėjantis darbo užmokesčio augimas.
9 pav.
Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė nepakito (žr. 10 pav.). Padidintą infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozę 2024 m. atsveria sumažinta energijos ir maisto produktų kainų prognozė. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2024 ir 2025 m. prognozė padidinta daugiausia atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių duomenų netikėtumus dėl aukštesnių paslaugų infliacijos pagal SVKI rodiklių. Nuo 2025 m. antrojo pusmečio ketvirtinės infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė buvo nežymiai sumažinta. Tai atitinka realiojo BVP ir darbo užmokesčio augimo prognozės bei infliaciją mažinančio euro brangimo poveikio, kurį iš dalies kompensuoja netiesioginis numatomų didesnių dujų kainų poveikis, korekciją į apačią. Maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė sumažinta visam prognozių laikotarpiui daugiausia dėl žemesnių, negu tikėtasi, naujausių rodiklių ir prielaidų dėl mažesnių maisto žaliavų kainų. Vėlesniu prognozių laikotarpiu energijos kainų infliacija padidinta, atsižvelgiant į prielaidas dėl didesnių didmeninių dujų ir elektros energijos kainų (žr. 1 intarpą).
10 pav.
Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis
(procentiniais punktais)
Pastabos: korekcijos pateiktos remiantis nesuapvalintais skaičiais. Pagal suapvalintus rodiklius infliacijos pagal SVKI prognozė nekoreguota nė vienais prognozių laikotarpio metais.
Numatoma, kad nominaliojo darbo užmokesčio augimas po truputį lėtės, tačiau ir toliau bus didelis, todėl realusis darbo užmokestis greitai sugrįš į iki infliacijos šuolio buvusį lygį (žr. 11 pav.). 2024 m. pirmąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas sudarė 4,7 %; vertinama, kad antrąjį ketvirtį jis mažėjo toliau, iki 4,6 % (buvo 0,5 procentinio punkto mažesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse)[9]. Numatoma, kad šių metų antrąjį pusmetį augimas ir toliau mažės – 2024 m. vidutiniškai bus 4,5 %, o vėlesniu prognozių laikotarpiu sumažės dar labiau. Nepaisant to, dėl darbo rinkoje tebetvyrančios įtampos ir likusių infliacijos kompensavimo priemonių augimas turėtų būti didesnis už istorinį jo lygį. Sutartas darbo užmokestis likusią 2024 m. dalį greičiausiai šiek tiek didės, o vėliau, mažėjant infliacijai, ims po truputį mažėti. Numatoma, kad 2026 m. atlygis vienam samdomajam darbuotojui didės 3,2 %, t. y. šiek tiek viršys prognozuojamo našumo augimo ir infliacijos pagal SVKI sumą. Atsižvelgiant į pirmojo pusmečio duomenų netikėtumus, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė 2024 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto, palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis. Numatoma, kad realusis darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį sugrįš į 2022 m. pradžioje buvusį lygį, kaip numatyta 2024 m. birželio mėn. prognozėse, o netrukus po to – į 2021 m. pradžioje buvusį lygį.
11 pav.
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo naujausios Eurostato paskelbtos informacijos (žr. 9 išnašą).
Numatoma, kad vienetinių darbo sąnaudų augimas pastebimai sulėtės. Vertinama, kad vienetinių darbo sąnaudų augimas nuo 2023 m. istorinių aukštumų 2024 m. antrąjį ketvirtį jau sulėtėjo iki 4,7 %[10]. Augimas turėtų toliau sparčiai mažėti ir 2026 m. sudaryti 2,1 %. Tam įtakos turės prognozuojamas našumo augimo spartėjimas ir darbo užmokesčio augimo lėtėjimas. Vis dėlto, vienetinių darbo sąnaudų augimas ir toliau gerokai viršys iki pandemijos buvusį 1,5 % vidurkį. Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozė 2024 m. sumažinta 0,2, o 2025 m. – 0,1 procentinio punkto, atsižvelgiant į 2025 m. atlygio vienam samdomajam darbuotojui korekcijas ir kiek mažesnį našumo augimą.
Prognozuojama, kad vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, toliau mažės, o pelno augimas iš pradžių švelnins aukštų darbo sąnaudų spaudimą, bet vėliau atsigaus (žr. 12 pav.). BVP defliatoriaus metinis augimo tempas pastaraisiais ketvirčiais labai sumažėjo – 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 3,2 %[11]. Prognozuojama, kad šis augimas lėtės visus 2024 m., 2024 m. vidutiniškai bus 3,1 %, vėliau mažės nuosaikiau ir 2026 m. sudarys vidutiniškai 2,0 %. Vienetinio pelno augimas aukščiausią lygį pasiekė 2022 m. pabaigoje, o 2024 m. antrąjį ketvirtį tapo neigiamas[12]. Vienetinio pelno augimas turėtų būti mažesnis už vienetinių darbo sąnaudų augimą visus 2024 m., o tai rodo, kad pelno maržomis švelninamas palyginti spartus darbo sąnaudų augimas. Kadangi vienetinių darbo sąnaudų augimas lėtėja, o kitų gamybos veiksnių sąnaudų augimas taip pat yra nedidelis, nuo 2025 m. vienetinio pelno augimas turėtų šiek tiek atsigauti. Prie jo atsigavimo prisideda ekonomikos atsigavimas ir spartėjantis našumo augimas. Palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis, 2024 m. BVP defliatoriaus augimo prognozė sumažinta, tačiau 2025 ir 2026 m. nepakeista. 2024 m. vienetinio pelno prognozė šiek tiek padidinta, o 2025 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto, atsverdama vienetinių darbo sąnaudų prognozės sumažinimą 2024 m. ir nedidelį padidinimą 2025 m.
12 pav.
a) BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys | b) BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys – korekcijos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėmis |
|---|---|
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais) | (poveikis procentiniais punktais) |
 |  |
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Numatoma, kad po 2024 m. neigiamo metinio augimo vėlesniais prognozių laikotarpio metais importo kainų infliacija bus mažesnė negu 2 %. Importo defliatoriaus augimas turėtų padidėti nuo –2,8 % (2023 m.) iki 1,7 % (2025 m.) ir 1,8 % (2026 m.). Ši prognozė buvo sumažinta visam laikotarpiui, atsižvelgiant į konkurentų eksporto kainų korekcijas ir technines prielaidas dėl nedidelio euro pabrangimo (žr. 1 intarpą).
6 Scenarijų ir jautrumo analizės
Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai
Būsima energijos žaliavų kainų raida tebėra labai neapibrėžta; alternatyvūs naftos ir dujų žaliavų kainų raidos scenarijai reikšmingai paveiktų ekonomikos perspektyvą, ypač infliaciją. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis, o šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius[13]. Alternatyvi naftos kainų raida yra simetriškai paskirstyta aplink pagrindinio scenarijaus prognozes ir atspindi iš esmės subalansuotą riziką. Iš dujų kainų pasiskirstymo, atvirkščiai, matyti, jog esama didėjimo rizikos, palyginti su techninėmis prielaidomis (žr. 13 pav.). Greičiausiai tai sietina su neigiama geopolitine rizika, kurią kelia didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainos karių Rusijos teritorijoje vykdomais antpuoliais. Į prielaidą dėl palyginamųjų kainų taip pat atsižvelgiama tiek naftos, tiek dujų atveju. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o makroekonominis poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos modelius. Rezultatai pateikti 6 lentelėje ir iš jų matyti, kad apskritai didesnė yra infliacijos didėjimo, ne mažėjimo rizika, o rizika BVP augimui gali būti mažesnė.
13 pav.
Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos
a) Prielaida dėl naftos kainos
(JAV dol. už barelį)
b) Prielaida dėl dujų kainos
(Eur / Mwh)
Šaltiniai: „Morningstar“ ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuojami dujų ir naftos kainų skirstiniai išvesti iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. kotiruotų pasirinkimo sandorių, turinčių fiksuotą ketvirčio pabaigos datą, rinkos kainų „ICE Brent“ žalios naftos ir Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių platformoje.
6 lentelė
Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai ir jų poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI
1 scenarijus: 25-asis procentilis | 2 scenarijus: 75-asis procentilis | 3 scenarijus: palyginamosios kainos | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | ||
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus, procentais) | ||||||||||
Naftos kainos | -4,0 | -14,1 | -19,1 | 3,6 | 14,8 | 18,5 | 1,2 | 8,1 | 12,3 | |
Dujų kainos | -10,2 | -19,8 | -23,8 | 7,2 | 21,1 | 26,6 | -2,4 | -6,9 | 7,9 | |
Sintetinis energijos kainų indeksas | -7,3 | -16,8 | -20,0 | 6,7 | 19,3 | 24,3 | 0,0 | 2,1 | 10,6 | |
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų, procentiniais punktais) | ||||||||||
Realiojo BVP augimas | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | -0,1 | -0,1 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | |
Infliacija pagal SVKI | -0,2 | -0,6 | -0,3 | 0,3 | 0,8 | 0,4 | 0,0 | 0,1 | 0,3 | |
Pastabos: šioje jautrumo analizėje naudojamas sintetinis energijos kainų indeksas, apimantis naftos ir dujų ateities sandorių kainas. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos kainų, fiksuotų 2024 m. rugpjūčio 16 d., skirstiniai. Palyginamosios naftos ir dujų kainos – tą pačią dieną galiojusios atitinkamos kainos. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.
2 intarpas
Alternatyvūs vartotojų pasitikėjimo scenarijai ir poveikis ekonomikai
Analizuojant šiuos scenarijus nagrinėjama rizika 2024 m. rugsėjo mėn. pagrindinio scenarijaus prognozėms, kylanti dėl galimų sukrėtimų vartotojų pasitikėjimui. Analizėje apžvelgiami pastarojo laikotarpio pokyčiai ir, taikant empirinį modelį, vertinama, kokią įtaką netikėti vartotojų pasitikėjimo pokyčiai daro namų ūkių sprendimams dėl vartojimo, investicijų į būstą ir taupymo. Tada, taikant ECB-BASE modelį, analizuojamas platesnis alternatyvių sprendimų dėl taupymo ir išlaidų, kuriuos priimti paskatina sukrėtimai pasitikėjimui, poveikis ekonominiam aktyvumui ir infliacijai.
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vartotojų pasitikėjimas stipriai sumažėjo ir, nors nuo to laiko kiek sustiprėjo, tebėra nedidelis. Nuo 2022 m. pradžios euro zonos vartotojų pasitikėjimui smūgį sudavė keli dideli ekonominiai sukrėtimai, įskaitant energijos kainų ir bendrosios infliacijos šuolį, aktyvų pinigų politikos griežtinimą ir padidėjusį neapibrėžtumą. Todėl 2022 m. rugsėjo mėn. vartotojų pasitikėjimas pasiekė žemiausią tašką (žr. A pav., b grafiką). Po šio pradinio staigaus sumažėjimo vartotojų pasitikėjimas pastaraisiais ketvirčiais vėl padidėjo, tačiau išliko mažesnis, negu buvo iki karo. Dėl vis nedidėjančio vartotojų pasitikėjimo ir tuo pačiu metu silpnėjančio palankaus poveikio, kurį kėlė ekonomikos atsivėrimas, buvo stabdomas po pandemijos pasireiškęs išskirtinai stiprus vartojimo ir investicijų į būstą atsigavimas, o taupymas, atvirkščiai, buvo skatinamas (žr. A pav., a grafiką).
A pav.
Privatusis vartojimas, investicijos į būstą, taupymo norma ir vartotojų pasitikėjimas nuo 2022 m.
a) Privatusis vartojimas, investicijos į būstą ir taupymo norma | b) Vartotojų pasitikėjimas ir netikrumas |
(grafikas kairėje: metinis pokytis, %, grafikas dešinėje: bendrųjų disponuojamųjų pajamų dalis, %) | (standartizuotas lygis) |
 |  |
Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas (DG-ECFIN) ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: b grafike visos turimos imties duomenys yra standartizuoti: pasitikėjimo duomenys – nuo 1999 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn., netikrumo duomenys – nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. Punktyrine mėlyna linija pažymėta vartotojų pasitikėjimo prognozė pagal pagrindinį scenarijų, parengta taikant B pav. aprašytą empirinį modelį. Pavyzdyje pavaizduoti alternatyvūs vartotojų pasitikėjimo raidos scenarijai aprašyti toliau. B grafike vertikalia linija pažymėta šio prognozių laikotarpio pradžia. Naujausi stebėjimo duomenys a grafike yra 2024 m. pirmojo ketvirčio duomenys, b grafike – 2024 m. rugpjūčio mėn. duomenys.
Remiantis empiriniu modeliu, netikėti vartotojų pasitikėjimo pokyčiai daro reikšmingą poveikį privačiajam vartojimui, investicijoms į būstą ir taupymo normai. Struktūrinis Bajeso vektorinės autoregresijos (SBVAR) modelis apskaičiuotas naudojant euro zonos 1999 m. pirmojo ketvirčio – 2019 m. ketvirtojo ketvirčio duomenis. Jis apima vartotojų pasitikėjimą, privatųjį vartojimą, investicijas į būstą, palūkanų normą, realiąsias disponuojamąsias pajamas ir privačiojo vartojimo defliatorių. Poveikiui, kurį kelia sukrėtimai vartotojų pasitikėjimui, išskaidyti modelyje taikoma rekursinio identifikavimo schema[14]. Dėl neigiamo vieno standartinio nuokrypio sukrėtimo vartotojų pasitikėjimui disponuojamosios pajamos maksimaliai sumažėja 0,8 %, privatusis vartojimas – 0,6 % po aštuonių ketvirčių. Todėl didžiausias taupymo normos padidėjimas (apie 0,9 procentinio punkto) fiksuojamas po šešių ketvirčių[15]. Dėl nepalankaus sukrėtimo pasitikėjimui investicijos į būstą taip pat ima mažėti, o didžiausias sumažėjimas (1,2 %) fiksuojamas po maždaug septynių ketvirčių. Iš šių išvadų matyti, kad vartotojų pasitikėjimo mažėjimas visą laiką slegia namų ūkių išlaidas ir investicijas, kartu skatindamas polinkį taupyti atsargumo tikslais.
B pav.
Įvertintas sukrėtimų vartotojų pasitikėjimui poveikis realiosioms disponuojamosioms pajamoms, privačiam vartojimui ir investicijoms į būstą
|
Šaltiniai: Eurostatas, DG-ECFIN ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: modelis įvertintas pagal euro zonos 1999 m. pirmojo ketvirčio – 2019 m. ketvirtojo ketvirčio vartotojų pasitikėjimo, privačiojo vartojimo, investicijų į būstą, palūkanų normų, realiųjų disponuojamųjų pajamų ir privačiojo vartojimo defliatoriaus duomenis. Palūkanų norma apskaičiuota kaip valdžios sektoriaus trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų vidurkis. Kintamieji, išskyrus palūkanų normą, į modelį įvedami kaip logaritmo vertės. Modelis vertinamas naudojant keturias laiko atkarpas. Daroma prielaida, kad Choleskio identifikavimo schemoje pagal eilės tvarką pirmoje vietoje yra privatusis vartojimas, po jo seka realiosios disponuojamosios pajamos, privatusis vartojimas, investicijos į būstą, palūkanų normos ir vartotojų pasitikėjimas. Pavyzdyje parodytos reakcijos yra normalizuotos į vartotojų pasitikėjimo sumažėjimo dėl vieno standartinio nuokrypio sukrėtimo rodiklį. Žydra spalva pažymėtas plotas atitinka 68 % pasikliautinuosius intervalus. Poveikis taupymo normai apskaičiuotas pagal sukrėtimo pasitikėjimui poveikį realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir realiajam privačiajam vartojimui, įvertintą taikant modelį; įvertinti taupymo normos raidos scenarijai pavaizduoti C paveiksle.
Remiantis empiriniais duomenimis, į ECB-BASE modelį įvedami trys alternatyvūs taupymo normos ir investicijų į būstą scenarijai, atitinkantys skirtingus sukrėtimus vartotojų pasitikėjimui, siekiant įvertinti bendrą poveikį ekonominiam aktyvumui ir infliacijai[16], [17]. Pagal pirmąjį (mažesnio pasitikėjimo) scenarijų daroma prielaida, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį vartotojų pasitikėjimas pablogės vienu standartiniu nuokrypiu, o po to išliks nedidelis (žr. A pav., b grafiką). Tokį scenarijų galėtų paskatinti didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir ilgiau trunkantis vartotojų pasitikėjimą slopinantis vis dar didelių finansavimo sąnaudų poveikis. Pagal šį scenarijų taupymo atsargumo tikslais norma yra didesnė už pagrindinio scenarijaus prognozes ir likusią laikotarpio dalį. Atitinkamai, perspektyvoms prastėjant ir namų ūkiams koreguojant savo sprendimus dėl investicijų, investicijos į būstą mažėja. O pagal antrąjį (didesnio pasitikėjimo) scenarijų daroma prielaida, kad vartotojų pasitikėjimas, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, didės sparčiau dėl teigiamo vieno standartinio nuokrypio sukrėtimo 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį. Tokį scenarijų galėtų paskatinti palankesnės perspektyvos, susiklosčiusios dėl lėtėjančios infliacijos, atsparių darbo rinkų, realiųjų pajamų atsigavimo ir toliau mažėjančio vartotojų netikrumo. Dėl palankesnio vartotojų pasitikėjimo taupymo norma mažėja ir 2026 m. pabaigoje nukrenta iki prieš pandemiją buvusio lygio, taip pat didėja išlaidos ir investicijos į būstą. Pagal trečiąjį (laikinai mažesnio pasitikėjimo) scenarijų daroma prielaida, kad pirmiausia 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį vartotojų pasitikėjimas sumažės vienu standartiniu nuokrypiu, tačiau 2025 m. trečiąjį ketvirtį ta pačia apimtimi padidės. Todėl taupymo norma iš pradžių pakyla virš pagrindiniame scenarijuje numatyto lygio, o vėliau, 2025 m. antrąjį pusmetį, pasireiškus palankiam sukrėtimui pasitikėjimui, pamažu grįžta į šį lygį (žr. C pav.). Pagal mažesnio pasitikėjimo scenarijų realiojo BVP augimas 2025 ir 2026 m. atitinkamai būtų 0,3 ir 0,6 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų, realusis privatusis vartojimas 2025 m. sumažėtų 0,4 procentinio punkto, o 2026 m. – 0,9 procentinio punkto, palyginti su pagrindiniu scenarijumi (žr. A lentelę). Tuo pačiu metu dėl neigiamo poveikio užimtumo augimas 2025 m. sumažėtų 0,1 procentinio punkto, 2026 m. – 0,2 procentinio punkto. Infliacija pagal SVKI 2026 m. būtų 0,1 procentinio punkto mažesnė. Pagal didesnio pasitikėjimo scenarijų pasireikštų iš esmės simetriškas teigiamas poveikis BVP, vartojimui ir infliacijai. Pagal laikinai mažesnio pasitikėjimo scenarijų 2024–2026 m. bendras realiojo BVP augimo nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus būtų lygus –0,1 procentinio punkto, didesnis poveikis pasireikštų privačiajam vartojimui, o poveikis infliacijai būtų nedidelis.
C pav.
Alternatyvūs taupymo normos raidos scenarijai
(disponuojamųjų pajamų dalis, %)
Pastabos: alternatyvūs taupymo normos raidos scenarijai atitinka numatomą raidą, pagrįstą įvertintu sukrėtimo pasitikėjimui poveikiu realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir privačiam vartojimui, kaip pavaizduota B pav. Šie alternatyvūs scenarijai įvedami į ECB-BASE modelį kartu su modeliu pagrįstu sukrėtimų pasitikėjimui poveikiu investicijoms į būstą. Šviesiai mėlyna linija pavyzdyje pavaizduota 2019 m. vidutinė taupymo norma.
Šiuo metu vis dar mažas vartotojų pasitikėjimas trumpuoju laikotarpiu greičiausiai slopins namų ūkių sprendimus dėl išlaidų, investicijų ir taupymo. Vis dėlto, jeigu tolesnių nepalankių sukrėtimų nebus, jau prasidėjęs nuoseklus euro zonos vartotojų pasitikėjimo atsigavimas turėtų tęstis. Tai skatina lėtėjanti infliacija, atsparios darbo rinkos, realiųjų pajamų atsigavimas ir slopstantis vartotojų netikrumas. Vis dar didelių finansavimo sąnaudų slopinamasis poveikis greičiausiai dar kurį laiką neblės ir stabdys vartotojų pasitikėjimo atsigavimo tempą.
A lentelė
Sukrėtimų vartotojų pasitikėjimui poveikis realiojo BVP augimui, infliacijai pagal SVKI ir privačiajam vartojimui
(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, procentiniais punktais)
Realiojo BVP augimas | Privačiojo vartojimo augimas | Infliacija pagal SVKI | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | Suma | 2024 | 2025 | 2026 | Suma | 2024 | 2025 | 2026 | Suma | |
1 scenarijus: mažesnis pasitikėjimas | 0,0 | -0,3 | -0,6 | -0,9 | 0,0 | -0,4 | -0,9 | -1,4 | 0,0 | 0,0 | -0,1 | -0,1 |
2 scenarijus: didesnis pasitikėjimas | 0,0 | 0,3 | 0,5 | 0,9 | 0,0 | 0,4 | 0,9 | 1,4 | 0,0 | 0,0 | 0,1 | 0,1 |
3 scenarijus: laikinai mažesnis pasitikėjimas | 0,0 | -0,3 | 0,1 | -0,1 | 0,0 | -0,4 | 0,1 | -0,3 | 0,0 | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
Šaltiniai: ECB-BASE modelis ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: pagal ECB-BASE modelį modeliavimas atliekamas naudojant „prognozės atnaujinimo būdą“ su egzogeniniu valiutos kursu ir pinigų bei fiskaline politika. Be to, neįtraukiami kiti kanalai, kurie galėtų sustiprinti sukrėtimų vartotojų pasitikėjimui poveikį, pavyzdžiui, atitinkamas tarptautinės aplinkos scenarijus ar tiesioginis poveikis per lūkesčius. Pirmasis (mažesnio pasitikėjimo) scenarijus, sudarytas numatant investicijų į būstą ir taupymo normos reakciją, atitinkančią teigiamą vieno standartinio nuokrypio sukrėtimą vartotojų pasitikėjimui, kaip parodyta B pav., o pagal antrąjį (didesnio pasitikėjimo) scenarijų, numatoma raida, atitinkanti neigiamą vieno standartinio nuokrypio sukrėtimą. Pagal trečiąjį (laikinai mažesnio pasitikėjimo) scenarijų numatoma investicijų į būstą ir taupymo normos reakcija, atitinkanti neigiamą vieno standartinio nuokrypio sukrėtimą, po kurio praėjus keturiems ketvirčiams, įvyksta teigiamas tokio paties masto sukrėtimas. Privačiojo vartojimo reakcija atitinka reakciją, įvertintą pagal ECB-BASE modelį. Visi skaičiai pateikiami nuokrypio nuo pagrindinio scenarijaus procentiniais punktais ir yra suapvalinti vienos dešimtosios tikslumu.
3 intarpas
Palyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis
2024 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų prognozės iš esmės patenka į kitų prognozių dėl BVP ir infliacijos pagal SVKI intervalą, o 2024 ir 2025 m. prognozės dėl grynosios infliacijos kitų prognozių intervalą šiek tiek viršija. 2024 ir 2025 m. ECB ekspertų prognozės dėl augimo patenka į gana siaurą kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozių rengėjų prognozių intervalą, o 2026 m. prognozės jį šiek tiek viršija. Dėl infliacijos pagal SVKI pažymėtina, kad 2024 ir 2025 m. ECB ekspertų prognozės atitinka intervalo viršutinę dalį. 2026 m. ECB ekspertų prognozės sutampa su kitų prognozių rengėjų prognoze dėl 1,9 %. Kalbant apie infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, pažymėtina, kad ir 2024 m., ir 2025 m. ECB ekspertų prognozės šiek tiek viršija kitų prognozių rengėjų prognozių intervalą.
Lentelė
Euro zonos realiojo BVP augimo ir infliacijos pagal SVKI naujausių prognozių palyginimas
(metiniai pokyčiai, %)
| Paskelbimo data | BVP augimas | Infliacija pagal SVKI | Infliacija pagal SVKI, neįsk. energijos ir maisto produktų | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | ||
ECB ekspertų prognozės | 2024 m. rugsėjo mėn. | 0,8 | 1,3 | 1,5 | 2,5 | 2,2 | 1,9 | 2,9 | 2,3 | 2,0 |
Consensus Economics | 2024 m. rugpjūčio mėn. | 0,8 | 1,3 | 1,4 | 2,4 | 2,0 | 1,9 | 2,8 | 2,2 | – |
Profesionaliųjų prognozuotojų apklausa | 2024 m. liepos mėn. | 0,7 | 1,3 | 1,4 | 2,4 | 2,0 | 1,9 | 2,7 | 2,2 | 2,0 |
Tarptautinis valiutos fondas | 2024 m. liepos mėn. | 0,9 | 1,5 | – | 2,4 | 2,1 | – | – | – | – |
Europos Komisija | 2024 m. gegužės mėn. | 0,8 | 1,4 | – | 2,5 | 2,1 | – | 2,7 | 2,1 | – |
EBPO | 2024 m. gegužės mėn. | 0,7 | 1,5 | – | 2,3 | 2,2 | – | 2,6 | 2,1 | – |
Šaltiniai: Consensus Economics prognozės, 2024 m. rugpjūčio 15 d. (2026 m. duomenys – iš 2024 m. liepos mėn. apklausos); ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, 2024 m. liepos 19 d.; TVF pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimas, 2024 m. liepos 16 d.; Europos Komisijos 2024 m. pavasario ekonominė prognozė, 2024 m. gegužės 15 d.; EBPO ekonominės perspektyvos vertinimas, 2024 m. gegužės 2 d.
Pastabos: šių prognozių negalima tiesiogiai lyginti tarpusavyje ar su ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes jos buvo parengtos skirtingu metu. Be to, šių prognozių prielaidos dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos, dujų ir kitų žaliavų kainas, sudaromos taikant skirtingus metodus. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti realiojo BVP metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinius augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne.
© Europos Centrinis Bankas, 2024 m.
Pašto adresas: 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefono Nr.: +49 69 1344 0
interneto svetainė: www.ecb.europa.eu
Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.
Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų.
HTML ISBN 978-92-899-6550-7, ISSN 2529-4520, doi:10.2866/2109, QB-CE-24-002-LT-Q
Galutinė duomenų techninėms prielaidoms ir pasaulio ekonomikos prognozėms parengti įtraukimo data – 2024 m. rugpjūčio 16 d. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai baigtos rengti 2024 m. rugpjūčio 29 d.
Jei aiškiai nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje minimi pasauliniai ir (arba) pasauliniu mastu agreguoti ekonominiai rodikliai neapima euro zonos.
Šį vertinimą sustiprina liepos mėn. pradėjęs mažėti eksporto užsakymų ir atsargų pirkimų pasaulinis pirkimo vadybininkų indeksas (PVI). Be to, dabartinės laivų judėjimu pagrįstos prekybos apyvartos prognozės rodo, kad trečiojo ketvirčio pradžioje prekyba sulėtėjo.
Išsamius 2024 m. antrojo ketvirčio realiojo BVP augimo rodiklius Eurostatas paskelbė jau baigus rengti 2024 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų prognozes. Faktinis realiojo BVP augimas buvo kiek lėtesnis, negu numatyta (0,2 %, prognozuota 0,3 %), daugiausia dėl mažesnio privačiojo vartojimo ir investicijų bei dėl mažesnio atsargų pokyčių poveikio augimui, kurį iš dalies atsvėrė didesnis eksportas. Importas ir valdžios sektoriaus vartojimas iš esmės atitiko rugsėjo mėn. prognozes.
Žr. intarpą „A model-based assessment of the macroeconomic impact of the ECB’s monetary policy tightening since December 2021“, Economic Bulletin, Issue 3, ECB, 2023.
Iš nacionalinių sąskaitų duomenų, paskelbtų 2024 m. rugsėjo 6 d., po galutinės duomenų įtraukimo į rugsėjo mėn. prognozes dienos, matyti, kad antrąjį ketvirtį eksportas augs sparčiau, o tam įtakos daugiausiai turi kintantys Airijos duomenys.
Žr. ECB tinklaraščio įrašą “Low for long? Reasons for the recent decline in productivity”, 2024 m. gegužės 6 d.
Vertinama, kad dėl nuo 2023 m. gruodžio mėn. vykdomo su energija ir infliacija susijusių kompensacinių priemonių nutraukimo bendroji infliacija 2024 m. padidės 0,4 procentinio punkto, 2025 m. – 0,1 procentinio punkto.
Remiantis Eurostato informacija, paskelbta rugsėjo 6 d., jau baigus rengti 2024 m. rugsėjo mėn. prognozes, 2024 m. antrąjį ketvirtį atlygis vienam samdomajam darbuotojui padidėjo 4,3 %.
Remiantis rugsėjo 6 d. Eurostato paskelbta informacija, 2024 m. antrąjį ketvirtį vienetinių darbo sąnaudų metinis augimas sudarė 4,6 %.
Remiantis rugsėjo 6 d. Eurostato paskelbta informacija, 2024 m. antrąjį ketvirtį BVP defliatoriaus metinis augimas sudarė 3,0 %.
Remiantis rugsėjo 6 d. Eurostato paskelbta informacija, 2024 m. antrąjį ketvirtį vienetinio pelno metinis augimas sudarė -0,6 %.
Taikytos 2024 m. rugpjūčio 16 d. (galutinės duomenų techninėms prielaidoms parengti įtraukimo dienos) rinkos kainos.
Kadangi vartotojų pasitikėjimas atspindi privačiojo vartojimo standartinių determinantų pokyčius, Choleskio identifikavimo schemoje jis pagal eilės tvarką yra paskutinis.
Poveikis taupymo normai perskaičiuojamas remiantis sukrėtimų pasitikėjimui poveikiu realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir realiajam privačiam vartojimui, įvertintu taikant empirinį modelį.
Žr. E. Angelini, N. Bokan, K. Christoffel, M. Ciccarelli ir S. Zimic „Introducing ECB-BASE: The blueprint of the new ECB semi-structural model for the euro area”, ECB darbo straipsnių serija, Nr. 2315, ECB, 2019 m.
Kadangi taupymo normos ir investicijų į būstą raida kalibruojama remiantis empiriniais duomenimis, privačiojo vartojimo reakcija atitinka pagal ECB-BASE modelį numatomą raidą. Tai leidžia disponuojamosioms pajamoms sureaguoti be apribojimų, dėl to modelyje tampa galimas endogeninis sukrėtimo persidavimas.
- 12 September 2024