Kas yra likučiai sistemoje TARGET2?

2020 08 12

Skaitydami naujienas greičiausiai pastebėjote, kad vienos euro zonos šalys sistemoje TARGET2 turi didelius neigiamus likučius (įsipareigojimus), o kitos – didelius teigiamus likučius (pretenzijas), ir girdėjote įvairių nuomonių, ką tai galėtų reikšti. Tad kas tai yra iš tikrųjų?

Kas yra sistema TARGET2?

Sistema TARGET2 (Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema 2) – tai sistema, kuria pinigai keliauja iš vieno banko į kitą tiek šalių viduje, tiek tarp šalių. Centriniai ir komerciniai bankai naudoja šią sistemą mokėjimams eurais atlikti ir tam, kad galėtų saugiai ir lengvai pervesti pinigus vieni kitiems. Tai būtina, kad ekonomika galėtų veikti.

Ir centriniai, ir komerciniai bankai turi sąskaitas sistemoje TARGET2.

Daugiau apie sistemą TARGET2 ir kaip ji veikia

Kas yra likučiai sistemoje TARGET2?

Integruotoje rinkoje pinigai juda nuolat, taip pat ir tarp valstybių. Kiekvieno euro kelias prasidėjo kurioje nors euro zonos šalyje arba ECB, tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad jis ten liko.

Grynasis pinigų srautas tarp dviejų šalių (t. y. bendras gautų pinigų kiekis, atėmus bendrą išsiųstų pinigų kiekį) įrašomas abiejų šalių nacionalinių centrinių bankų balansuose, nepriklausomai nuo to, ar pinigų pervedimą inicijavo komercinis, ar centrinis bankas. Tokios ilgainiui susikaupusios pinigų srautų sumos yra sistemos TARGET2 likučiai. Įgyvendindamas savo pinigų politiką ECB taip pat siunčia pinigus į kitas valstybes ir jų gauna, tad jis taip pat turi savo likutį sistemoje TARGET2.

Siekiant išvengti tokios padėties, kai kiekvienas euro zonos centrinis bankas turėtų po atskirą likutį su visais kitais euro zonos centriniais bankais ir ECB, kiekvienos dienos pabaigoje visi dvišaliai likučiai yra supaprastinami iki vieno likučio su ECB.

Trumpai tariant, jei kurios nors šalies bankai (bendrai) per sistemą TARGET2 išsiųstų daugiau pinigų negu gautų, tos šalies centrinio banko likutis būtų neigiamas. Jei bankai gautų daugiau pinigų negu išsiųstų, centrinio banko likutis būtų teigiamas. Jei sumokėtos ir gautos sumos būtų lygios, centrinio banko likutis sistemoje TARGET2 būtų nulinis.

Likučiai sistemoje TARGET2 atsiranda dėl ilgainiui susikaupusių pinigų srautų sumų.

Kodėl bankai siunčia pinigus kitų šalių bankams?

Centriniai ir komerciniai bankai vykdo tarptautinius mokėjimus vieni kitiems naudodamiesi sistema TARGET2:

kai apmoka už prekes, paslaugas ar finansinį turtą, gaunamą iš kitos šalies (savo arba klientų vardu)

kai nori paskolinti pinigų vieni kitiems

kai įgyvendina pinigų politiką, pavyzdžiui, kai euro zonos nacionaliniai centriniai bankai vykdo atvirosios rinkos operacijas, per kurias bankai gali skolintis pinigų iš centrinių bankų kaip garantą įkeisdami tinkamą turtą

Kodėl teigiamas likutis sistemoje TARGET2 vadinamas pretenzija, o neigiamas – įsipareigojimu?

Tai susiję su apskaita ir balansu, todėl tam, kad tai suprastume, visų pirma reikia prisiminti du dalykus:

1. Euro zonoje yra viena valiuta, tačiau euro zoną sudaro daug šalių, todėl vieno centrinio banko, turinčio vieną balansą eurais, nėra. Vietoj to kiekvienos šalies centrinis bankas turi savo balansą. Dėl šios priežasties sistemoje TARGET2 yra atskiri centrinių bankų komponentai.
2. Kai centrinis bankas išleidžia pinigus į apyvartą pirmą kartą, tai įrašoma jo balanse. Pinigai įrašomi balanso įsipareigojimų dalyje (kaip indėlis), o turtas (arba pretenzijos), atitinkantis šiuos išleistus pinigus, įrašomas balanso turto dalyje (pavyzdžiui, kaip paskola).

Grįžkime prie sistemos TARGET2: kai pinigai juda tarp euro zonos šalių per sistemą TARGET2, pinigus gaunančios šalies centrinis bankas įtraukia juos į savo balansą kaip papildomą įsipareigojimą. Tačiau perkeliamas tik įsipareigojimas – turtas lieka pradiniame balanse.

Pavyzdžiui, jeigu Italijoje išleisti eurai atsiduria Vokietijoje, apskaitos požiūriu, Vokietijos centrinis bankas įgyja papildomą įsipareigojimą (pinigus), tačiau turtas tebėra Italijos centriniame banke. Tai reiškia, kad balansai nebėra subalansuoti: Vokietijos centrinis bankas turi pridėti balansuojamąjį straipsnį, kad matytųsi, jog jo balanse dabar yra daugiau eurų, nei buvo iš pradžių, o Italijos centrinis bankas turi pridėti balansuojamąjį straipsnį, kad matytųsi, jog jo balanse yra mažiau eurų nei iš pradžių. Šis balansuojamasis straipsnis (vadinamas likučiu sistemoje TARGET2) Bundesbank yra pretenzija (arba turtas), o Banca d'Italia – įsipareigojimas.

Žinoma, mūsų valiutų sąjungoje nėra jokio skirtumo, kurioje šalyje eurai išleisti. Jeigu kuri nors šalis išleidžia eurus, jie neprivalo likti toje šalyje. Kaip tik yra svarbu, kad pinigai galėtų lengvai ir nevaržomai judėti tarp šalių – tai viena iš priežasčių, kodėl buvo sukurta valiutų sąjunga.

Pretenzijos ir įsipareigojimai sistemoje TARGET2

Kodėl prasidėjus finansų krizei likučiai sistemoje TARGET2 didėjo?

Paprastai komerciniai bankai skolina pinigus vieni kitiems pinigų rinkoje. Tačiau 2008 m. prasidėjus krizei, pasitikėjimas dingo, o viena iš pasekmių buvo tai, kad daugiau pinigų buvo laikoma arba perkeliama į mažiau pažeidžiamomis laikytas šalis. Todėl labiausiai nuo krizės nukentėjusių šalių komerciniams bankams buvo sudėtinga gauti finansavimą. Kadangi tarpbankinis skolinimas yra būtina sąlyga bankų sektoriaus veikimui užtikrinti, teko įsikišti ECB ir euro zonos nacionaliniams centriniams bankams.

Centriniai bankai suteikė komerciniams bankams reikalingą finansavimą. Didelė šių pinigų dalis buvo naudojama vietoj išsekusio finansavimo rinkoje, ypač vietoj lėšų, kurias mažiau pažeidžiamomis laikytų šalių bankai skolino labiau pažeidžiamomis laikytų šalių bankams. Tad 2008–2012 m. likučiai sistemoje TARGET2 augo dėl to, kad padidėjo pinigų srauto, kuris buvo sukurtas ir judėjo tarp valstybių, grynoji suma.

Nuo 2015 m. likučiai sistemoje TARGET2 vėl didėja, tačiau dėl kitų priežasčių. Tai susiję su sprendimais dėl pinigų politikos, kuriuos ECB priėmė kartu su visais Eurosistemos centriniais bankais.

Kokie ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų veiksmai nuo 2015 m. paskatino likučių sistemoje TARGET2 didėjimą?

Įgyvendindamas priemones, kuriomis siekiama sugrąžinti infliaciją į norimą lygį, 2015 m. ECB pradėjo vykdyti naują programą – turto pirkimo programą. Pagal šią programą kiekvienos euro zonos šalies centrinis bankas už pinigus perka įvairų turtą kitose šalyse. Todėl bendras pinigų kiekis vėl didėja, tačiau šį kartą tai skatina ECB.

Neretai turtą, kurį įsigyja centrinis bankas, laiko kitoje šalyje, įskaitant ir šalis už euro zonos ribų, esantys investuotojai, kurie paprastai turi banko sąskaitas viename iš euro zonos finansinių centrų, pavyzdžiui, Frankfurte, Liuksemburge arba Amsterdame.

Taigi, pavyzdžiui, Ispanijos centrinis bankas pagal turto pirkimo programą įsigyja obligaciją iš investuotojo, kurio banko sąskaita yra Frankfurte. Norėdamas pervesti pinigus į Vokietijoje esančią pardavėjo banko sąskaitą, Banco de España  per sistemą TARGET2 atlieka tarpvalstybinį pervedimą. Pinigai įskaitomi į pardavėjo banko sąskaitą, tad Vokietijos centrinis bankas sistemoje TARGET2 padidina savo pretenziją, o Banco de España – savo įsipareigojimą.

Kadangi iš investuotojų, turinčių banko sąskaitas Vokietijoje, buvo įsigyta daug turto, pinigai plaukė į Vokietiją. Pinigai liko tokiose šalyse kaip Vokietija, nes grąža už kitas saugias investicijas (pavyzdžiui, šalies vyriausybės obligacijas) buvo palyginti maža. Dėl tokio pinigų kaupimosi, sistemoje TARGET2 didėjo Vokietijos centrinio banko pretenzijos ir pinigus siunčiančių šalių įsipareigojimai.

Taigi dėl didėjančių likučių sistemoje TARGET2 nerimauti nereikia?

Likučiai sistemoje TARGET2 gali būti svarbus rodiklis, parodantis, kas vyksta ekonomikoje, t. y. kokiomis kryptimis pinigai juda euro zonoje. Tačiau bėgant laikui šį judėjimą skatinantys veiksniai ir jų interpretavimas gali kisti. Be to, pinigų judėjimas tarp valstybių yra esminis valiutų sąjungos ypatumas.

Kartais likučiai sistemoje TARGET2 gali būti požymis, kad kažkas yra negerai, pavyzdžiui, jei iš kurios nors šalies dėl susirūpinimo toje šalyje susiklosčiusia finansine padėtimi išplaukia daug pinigų. Tokiu atveju problemas išduoda ne vien likučiai sistemoje TARGET2.

Dabartiniai šalių likučiai sistemoje TARGET2 iš esmės yra ECB pritaikytų pinigų politikos priemonių, skirtų ekonomikai paskatinti, rezultatas. Kadangi šie likučiai susidarė ne dėl finansinės įtampos, dėl jų nerimauti nereikia.

Daugiau šia tema:

• „TARGET balances and the asset purchase programme“, Ekonomikos biuletenis, 7/2016
• „Remarks at the BNYM 20th anniversary dinner on the dynamics of TARGET2 balances and monetary policy implementation“, Vykdomosios valdybos nario Peter Praet kalba, skaityta 2016 m. rugsėjo 15 d.