Penki dalykai, kuriuos turite žinoti apie Mastrichto sutartį
Sutartimi buvo padėtas pamatas tokiai Europos Sąjungai, kokią ją žinome šiandien
Mastrichto sutartimi (oficialus pavadinimas – Europos Sąjungos sutartis) buvo padėtas pamatas tokiai Europos Sąjungai, kokią ją žinome šiandien.
Sutartis buvo pasirašyta Nyderlandų mieste Mastrichte, esančiame netoli sienos su Belgija ir Vokietija, po keletą metą trukusių vyriausybių diskusijų. Štai penki dalykai, kuriuos reikia žinoti apie šią sutartį.
1.
Sutartimi buvo sukurta Europos Sąjunga
Didesnis bendradarbiavimas
Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, labai sustiprėjo Europos šalių bendradarbiavimas keliose srityse, kuriose anksčiau jo nebuvo:
2.
Sutartį pasirašė 12 šalių
3.
Sutartimi padėtas pamatas eurui
Viena bendra Europos valiuta
Mastrichto sutartimi buvo nutiestas kelias vienos bendros Europos valiutos – euro – sukūrimui. Taip pat buvo įsteigtas Europos Centrinis Bankas (ECB), sukurta Europos centrinių bankų sistema ir nustatyti jų tikslai. Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą, t. y., užtikrinti euro vertę.
Sutartis pasirašyta po kelis dešimtmečius trukusių derybų dėl didesnio ekonominio bendradarbiavimo Europoje. Bendros valiutos idėją Europos valstybių vadovai atgaivino 1986 m., o 1989 m. įsipareigojo šį planą įgyvendinti trimis etapais.
Mastrichto sutartyje buvo oficialiai nustatyti tokie etapai:
4.
Nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti eurą norinčios įsivesti šalys
Sutartyje taip pat nustatytos taisyklės, kaip bendra valiuta bus naudojama praktiškai, ir apibrėžta, ką šalis turėtų padaryti, kad galėtų prisijungti prie euro zonos.
Šių konkrečių taisyklių, dar vadinamų Mastrichto arba konvergencijos kriterijais, tikslas – užtikrinti, kad, net ir naujoms šalims įsivedus eurą, euro zonoje būtų išlaikytas kainų stabilumas.
Taikant šiuos kriterijus užtikrinama, kad prie euro zonos prisijungtų tik toliau išvardytose srityse stabilios šalys:
5.
Tai buvo milžiniškas šuolis Europos integracijos link
Europos valstybės dar labiau suartėjo.
Pasirašiusios Mastrichto sutartį, Europos valstybės dar labiau suartėjo, tačiau kai kurių sričių politika, pavyzdžiui, ekonominė ir fiskalinė politika, tebevykdoma nacionaliniu lygiu. Europos valstybių vadovai susitarė dėl papildomų veiksmų tolesnei Europos šalių integracijai stiprinti:
Šiandien Europos bendradarbiavimas naudingas apie 450 milijonų gyventojų 27 valstybėse narėse.
Nuo tada, kai buvo susitarta dėl euro įvedimo plano, euras tapo antra pagal naudojimo dažnumą valiuta pasaulyje. Jis yra apie 350 milijonų euro zonos šalių gyventojų kasdienio gyvenimo dalis.
NORITE SUŽINOTI DAUGIAU?
DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA