SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. liepos 18 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunamoji informacija iš esmės patvirtina mūsų ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Nors gegužės mėn. kai kurie bazinės infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo dėl vienkartinių veiksnių, birželio mėn. dauguma rodiklių arba nekito, arba šiek tiek sumažėjo. Kaip ir buvo tikimasi, uždirbamas pelnas švelnino didelio darbo užmokesčio augimo infliacinį poveikį. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos tebėra griežtos. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas vis dar yra aukštas, paslaugų kainų lygis – pakilęs, o bendroji infliacija mūsų tikslinį lygį greičiausiai viršys ir nemažą kitų metų dalį.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Pinigų politikos palūkanų normas palaikysime pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamuosius ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Iš gaunamosios informacijos matyti, kad antrąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo, tačiau veikiausiai lėčiau nei pirmąjį ketvirtį. Kaip ir anksčiau, prie ekonomikos atsigavimo vis dar labiausiai prisideda paslaugų sektorius, o pramonės gamybos augimas ir prekių eksportas yra vangūs. Investicijų rodikliai rodo nedidelį augimą 2024 m., esant padidėjusio neapibrėžtumo sąlygoms. Vertindami ateities perspektyvas, numatome, kad ekonomikos atsigavimą skatins dėl mažesnės infliacijos ir didesnio nominaliojo darbo užmokesčio augančios realiosios pajamos. Didėjant pasaulinei paklausai turėtų atsigauti ir eksportas. Ilgainiui pinigų politika turėtų pradėti mažiau slopinti paklausą.

Darbo rinka tebėra atspari. Gegužės mėn. nedarbo lygis nepakito ir vis dar buvo žemiausias nuo euro įvedimo – 6,4 proc. Užimtumo augimą, pirmąjį ketvirtį buvusį 0,3 proc., skatino tokiu pačiu tempu toliau didėjusi darbo jėga. Tikėtina, kad antrąjį ketvirtį sukurta daugiau naujų darbo vietų, daugiausia paslaugų sektoriuje. Po truputį mažėja prieš tai buvęs didelis įmonių darbo skelbimų skaičius.

Nacionalinėmis fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ekonomika būtų našesnė ir konkurencingesnė, o tai padėtų didinti potencialų ekonomikos augimą ir mažinti kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu. Spartus, veiksmingas ir visapusiškas priemonės „Next Generation EU“ įgyvendinimas, pažanga kapitalo rinkų sąjungos klausimu ir bankų sąjungos sukūrimas bei bendrosios rinkos stiprinimas yra pagrindiniai veiksniai, kurie padėtų skatinti inovacijas ir didintų investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Palankiai vertiname Europos Komisijos neseniai paskelbtas gaires, kuriose ES valstybės narės raginamos stiprinti fiskalinį tvarumą, ir Eurogrupės pareiškimą apie euro zonos fiskalinę padėtį 2025 m. Jei ES peržiūrėta ekonomikos valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai ir neatidėliojant, šalių vyriausybės ilgainiui galės sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius.

Infliacija

Birželio mėn. metinė infliacija smuktelėjo iki 2,5 proc. (gegužės mėn. buvo 2,6 proc.). Maisto produktų kainos birželio mėn. pakilo 2,4 proc. (0,2 procentinio punkto mažiau nei gegužės mėn.), o energijos kainos iš esmės nekito. Birželio mėn. nei prekių, nei paslaugų kainų lygis nepakito ir atitinkamai buvo 0,7 proc. ir 4,1 proc. Nors gegužės mėn. kai kurie bazinės infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo dėl vienkartinių veiksnių, birželio mėn. dauguma rodiklių arba nekito, arba šiek tiek sumažėjo.

Vidaus infliacija tebėra didelė. Sparčiai tebedidėja darbo užmokestis, kaip kompensacija už anksčiau buvusią didelę infliaciją. Padidėjęs nominalusis darbo užmokestis ir menkai kylantis darbo našumas prisidėjo prie vienetinių darbo sąnaudų augimo, nors šių metų pirmąjį ketvirtį jos augo šiek tiek lėčiau. Kadangi darbo užmokesčio koregavimo procesas vyksta laipsniškai ir svarbų vaidmenį atlieka vienkartinės išmokos, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu darbo sąnaudos vis dar daug augs. Naujausi duomenys apie atlygį vienam samdomajam darbuotojui atitiko lūkesčius, o, sprendžiant iš naujausių apklausų rodiklių, galima matyti, kad kitais metais darbo užmokestis augs lėčiau. Be to, pirmąjį ketvirtį pelnas sumažėjo ir tai padėjo kompensuoti padidėjusių vienetinių darbo sąnaudų infliacinį poveikį. Apklausų rezultatai leidžia manyti, kad artimiausiu laikotarpiu pelnas ir toliau mažės.

Numatoma, kad iki šių metų pabaigos infliacija svyruos ties dabartiniu lygiu, iš dalies dėl su energija susijusių bazės efektų. O kitų metų antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti iki mūsų siekiamo lygio dėl menkesnio darbo sąnaudų augimo, mūsų ribojamosios pinigų politikos poveikio ir blėstančio anksčiau labai padidėjusios infliacijos poveikio. Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai iš esmės nepasikeitė – dauguma jų svyruoja ties 2 proc.

Rizikos vertinimas

Esama rizikos, kad ekonomika augs lėčiau. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika arba sustiprėjusi prekybos santykių tarp pagrindinių ekonomikų įtampa. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities ir bus sutrikdyta pasaulinė prekyba. Ekonomikos augimas taip pat būtų mažesnis, jei paaiškėtų, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Ekonomika augtų sparčiau, jei infliacija sumažėtų greičiau, nei tikėtasi, ir, didėjant pasitikėjimui bei realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei numatyta, arba jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika.

Infliacija gali būti didesnė, nei numatyta, jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi. Didesnės infliacijos riziką kelia ir išaugusi geopolitinė įtampa, artimiausiu laikotarpiu galinti padidinti energijos kainas bei krovinių pervežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą. Be to, maisto kainas gali didinti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir platesniu mastu stiprėjanti klimato krizė. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės, infliacija gali sumažėti.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Birželio mėn. sumažintų pinigų politikos palūkanų normų poveikio perdavimas pinigų rinkos palūkanų normoms buvo sklandus, o finansinės sąlygos platesne prasme kito gana daug. Finansavimo sąnaudos tebėra ribojančios, nes mūsų anksčiau didintos pinigų politikos palūkanų normos toliau veikia pinigų politikos poveikio perdavimo grandinę. Gegužės mėn. vidutinės naujų paskolų įmonėms palūkanų normos smuktelėjo iki 5,1 proc., o hipotekos paskolų palūkanų normos nepasikeitė ir buvo 3,8 proc.

Paskolų teikimo sąlygos tebėra griežtos. Remiantis mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatais, pažymėtina, kad antrąjį ketvirtį skolinimo įmonėms reikalavimai buvo truputį sugriežtinti, o hipotekos paskolų išdavimo sąlygos – šiek tiek sušvelnintos. Paskolų įmonėms paklausa truputį sumažėjo, o hipotekos paskolų namų ūkiams paklausa pirmą kartą nuo 2022 m. pradžios padidėjo.

Apskritai kredito raida tebėra vangi. Bankų skolinimas įmonėms ir namų ūkiams gegužės mėn., palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo tik šiek tiek – jo metinis augimo tempas buvo 0,3 proc. Gegužės mėn. pinigų junginio P3 metinis augimo tempas pakilo iki 1,6 proc. (balandžio mėn. buvo 1,3 proc.).

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Pinigų politikos palūkanų normas palaikysime pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamuosius ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.