SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2023 m. gegužės 4 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Tebevyrauja perspektyva, kad infliacija bus per didelė pernelyg ilgai. Atsižvelgdama į vis dar didelį infliacinį spaudimą, Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Apskritai paėmus, gaunama informacija iš esmės patvirtina mūsų praėjusiame posėdyje suformuluotą vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Bendroji infliacija per pastaruosius mėnesius sumažėjo, tačiau vis dar juntamas stiprus bazinis kainų spaudimas. Kartu juntamas ir stiprus anksčiau mūsų atliktų palūkanų normų kėlimų poveikis finansavimo sąlygoms euro zonoje, nors poveikio perdavimo realiajai ekonomikai vėlavimas ir stiprumas vis dar nėra apibrėžtas.

Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikysime tol, kol to reikės. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

ECB pagrindinės palūkanų normos tebėra mūsų pagrindinė pinigų politikos pozicijos formavimo priemonė. Taip pat nustatytu ir numatomu tempu toliau mažinsime Eurosistemos turto pirkimo programos (TPP) portfelį. Vadovaudamasi šiais principais, Valdančioji taryba tikisi nuo 2023 m. liepos mėn. nutraukti reinvestavimą pagal TPP.

Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pagal Eurostato preliminarų išankstinį įvertį, 2023 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas sudarė 0,1 proc. Mažesnės energijos kainos, nykstantys tiekimo sutrikimai ir fiskalinės politikos parama įmonėms ir namų ūkiams sustiprino ekonomikos atsparumą. Tačiau privati vidaus paklausa, ypač vartojimas, tikėtina, tebebuvo nedidelė.

Verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai pastaraisiais mėnesiais nuolat gerėjo, tačiau tebėra prastesni nei prieš prasidedant nepateisinamam Rusijos karui prieš Ukrainą ir jos žmones. Padėtis įvairiuose sektoriuose yra nevienoda. Apdirbamosios gamybos sektoriuje stengiamasi įvykdyti susikaupusius neįvykdytus užsakymus, tačiau šio sektoriaus perspektyvos prastėja. Paslaugų sektoriuje augimas yra stipresnis, ypač skatinamas ekonomikos atsivėrimo.

Namų ūkių pajamoms teigiamą poveikį daro stipri darbo rinka ir kovo mėn. iki naujo istoriškai žemo 6,5 proc. lygio smuktelėjęs nedarbas. Užimtumas toliau augo, o bendras dirbtų valandų skaičius viršijo ikipandeminį lygį. Kartu pažymėtina, kad vidutinis dirbtų valandų skaičius tebėra šiek tiek mažesnis nei iki pandemijos ir nuo 2022 m. vidurio nebekyla.

Slūgstant energijos krizei, vyriausybės turėtų neatidėliodamos ir suderintai nustoti taikyti su ja susijusias paramos priemones, kad būtų išvengta infliacinio spaudimo kilimo vidutiniu laikotarpiu, galinčio nulemti stipresnį pinigų politikos atsaką. Fiskalinė politika turėtų būti orientuota į siekį padaryti mūsų ekonomiką produktyvesnę ir nuosekliai sumažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Politika, orientuota į euro zonos tiekimo (ypač energetikos sektoriuje) pajėgumo didinimą, vidutiniu laikotarpiu taip pat gali padėti sumažinti kainų spaudimą. Šiuo atžvilgiu palankiai vertiname tai, kad buvo paskelbti pasiūlymai dėl Europos Komisijos teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, kuri turi būti netrukus baigta.

Infliacija

Infliacija, sumažėjusi nuo 8,5 proc. (vasario mėn.) iki 6,9 proc. (kovo mėn.), pagal išankstinį Eurostato įvertį balandžio mėn. sudarė 7,0 proc. Nors energijos kainų kilimas dėl bazės efektų šiek tiek padidėjo – nuo -0,9 proc. kovo mėn. iki 2,5 proc. balandžio mėn. – jis yra gerokai mažesnio lygio nei Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje. Tačiau maisto produktų kainų kilimas tebėra didelis – kovo mėn. buvęs 15,5 proc., balandžio mėn. jis buvo 13,6 proc.

Tebejuntamas stiprus kainų spaudimas. Balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, šiek tiek sumažėjo ir vėl pasiekė vasario mėn. fiksuotą 5,6 proc. lygį. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų kilimas, kovo mėn. sudaręs 6,6 proc., pirmą kartą per kelis mėnesius sumažėjo ir balandžio mėn. nukrito iki 6,2 proc. Tačiau paslaugų kainų lygis balandžio mėn. toliau kilo ir padidėjo iki 5,2 proc. (kovo mėn. buvo 5,1 proc.). Infliaciją tebedidina laipsniškai persiduodantis ankstesnio energijos sąnaudų augimo poveikis ir tiekimo kliūtys. Ypač paslaugų sektoriuje infliacijos didėjimą vis dar lemia ir dėl ekonomikos atsivėrimo susikaupusi paklausa bei kylantis darbo užmokestis. Iki kovo mėn. gauta informacija rodo, kad grynosios infliacijos rodikliai tebėra aukšti.

Darbo užmokesčio spaudimas dar sustiprėjo, kadangi, esant stabiliai darbo rinkai, darbuotojai atgauna dalį perkamosios galios, kurios neteko išaugus infliacijai. Be to, kai kuriuose sektoriuose įmonės galėjo padidinti savo pelno maržas dėl pasiūlos ir paklausos neatitikimo ir neapibrėžtumo, kurį sukėlė didelė ir nepastovi infliacija. Nors dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc., kai kurie rodikliai pablogėjo ir juos reikia toliau stebėti.

Rizikos vertinimas

Jei atsinaujinusi įtampa finansų rinkoje nesumažės, tai gali kelti didesnę riziką ekonomikos augimo perspektyvai, nes gali būti, kad dėl šios įtampos labiau, negu manyta, bus sugriežtintos bendresnės kredito sąlygos ir susilpnės pasitikėjimas. Be to, didelę neigiamą riziką ekonomikai ir toliau kelia Rusijos karas prieš Ukrainą. Tačiau pastaruoju metu slūgstantis ankstesnių neigiamų pasiūlos sukrėtimų poveikis, jei ši tendencija išsilaikys, galėtų sustiprinti pasitikėjimą ir palaikyti spartesnį, nei šiuo metu tikimasi, augimą. Ir toliau stabili darbo rinka, didindama namų ūkių pasitikėjimą ir skatindama vartojimą, taip pat galėtų prisidėti prie didesnio, nei tikėtasi, augimo.

Vis dar fiksuojama reikšminga kylanti rizika infliacijos perspektyvai. Vienas tokios rizikos veiksnių yra susikaupęs spaudimas, dėl kurio mažmeninės kainos artimuoju laikotarpiu gali pakilti labiau, negu numatoma. Be to, dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą gali vėl pakilti energijos ir maisto kainos. Mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio ar pelno maržų kilimas, taip pat galėtų dar padidinti infliaciją, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Neseniai sudaryti susitarimai dėl darbo užmokesčio prisidėjo prie infliacijos didėjimo rizikos, ypač jei nemažės pelno marža. Vienas iš infliacijos mažėjimo rizikos veiksnių yra atsinaujinusi įtampa finansų rinkose, dėl kurios infliacija gali mažėti sparčiau, negu prognozuojama. Silpstanti paklausa, pavyzdžiui, dėl ženkliau sulėtėjusio bankų skolinimo arba stipresnio pinigų politikos poveikio perdavimo, taip pat padėtų sumažinti, labiau negu šiuo metu numatoma, kainų spaudimą, ypač vidutiniu laikotarpiu.

Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos

Prieš mūsų praėjusį posėdį kilus įtampai finansų rinkose, euro zonos bankų sektorius įrodė esąs atsparus. Mūsų palūkanų normų didinimas daro stiprų poveikį nerizikingoms palūkanų normoms ir įmonių, namų ūkių ir bankų finansavimo sąlygoms. Paskolų įmonėms ir namų ūkiams augimas susilpnėjo dėl aukštesnių skolinimosi palūkanų normų, griežtesnių kreditavimo sąlygų ir sumažėjusios paklausos. Mūsų naujausios bankų apklausos apie skolinimosi sąlygas rezultatai atspindėjo bendrų kreditavimo sąlygų sugriežtinimą, kuris buvo didesnis, negu bankai tikėjosi ankstesniame etape, o tai leidžia manyti, kad skolinimas gali dar mažėti. Sumažėjęs skolinimas reiškia, kad toliau mažėjo ir pinigų augimas.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad tebevyrauja perspektyva, jog infliacija bus per didelė pernelyg ilgai. Atsižvelgdama į vis dar didelį infliacinį spaudimą, Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Apskritai paėmus, gaunama informacija iš esmės patvirtina mūsų praėjusiame posėdyje suformuluotą vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Bendroji infliacija per pastaruosius mėnesius sumažėjo, tačiau vis dar juntamas stiprus bazinis kainų spaudimas. Kartu juntamas ir stiprus anksčiau mūsų atliktų palūkanų normų kėlimų poveikis finansavimo sąlygoms euro zonoje, nors poveikio perdavimo realiajai ekonomikai vėlavimas ir stiprumas vis dar nėra apibrėžtas.

Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikysime tol, kol to reikės. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.