SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

2021 m. rugsėjo 9 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Spartaus euro zonos ekonomikos atsigavimo etapas tampa vis labiau pažengęs. Manoma, kad gamybos apimtys iki metų pabaigos viršys ikipandeminį lygį. Europoje visiškai pasiskiepijus daugiau nei 70 procentų suaugusiųjų, didžioji dalis ekonomikos sektorių vėl vykdo ekonominę veiklą, suteikdami vartotojams galimybę išleisti daugiau pinigų, o įmonėms – didinti gamybą. Didėjantis imunitetas koronavirusui reiškia, kad dabar pandemijos poveikis yra švelnesnis, tačiau visame pasaulyje plintant delta atmainai visiškas ekonomikos atsivėrimas dar gali būti pristabdytas. Tikėtina, kad dabartinis infliacijos padidėjimas bus laikinas, o kainų spaudimas didėja tik pamažu. Mūsų naujosiose ekspertų prognozėse infliacijos prognozė šiek tiek padidinta, tačiau vidutiniu laikotarpiu ir toliau numatoma gerokai mažesnė nei mūsų siekiamo dviejų procentų dydžio infliacija.

Nuo mūsų paskutinio ketvirtinio vertinimo, kurį atlikome birželio mėn., finansavimo sąlygos įmonėms, namų ūkiams ir viešajam sektoriui vis dar yra palankios. Palankios finansavimo sąlygos yra labai svarbu tolesniam ekonomikos atsigavimui ir tam, kad būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijai.

Atsižvelgdama į bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, Valdančioji taryba mano, kad palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) vykdant šiek tiek lėčiau nei du ankstesnius ketvirčius.

Patvirtinome ir kitas savo priemones. Tai – ECB pagrindinių palūkanų normų dydis, mūsų ateities gairės dėl jų tikėtinos raidos, mūsų pagal turto pirkimo programą (TPP) vykdomi pirkimai, mūsų reinvestavimo politika ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos. Visa tai išsamiau aprašyta šiandien 13.45 val. paskelbtame pranešime spaudai. Esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintume, jog infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu.

Dabar išsamiau paaiškinsiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada pakalbėsiu apie tai, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Šių metų antrąjį ketvirtį ekonomika šoktelėjo 2,2 procentais – daugiau, nei tikėtasi. Gali būti, kad ji sparčiai augs ir trečiąjį ketvirtį. Atsigavimą palaiko Europoje sėkmingai vykdomos skiepijimo kampanijos, sudariusios sąlygas ekonomikos sektoriams vėl gerokai plačiau vykdyti veiklą.

Panaikinami įvairūs apribojimai, todėl žmonės grįžta į parduotuves bei restoranus, taip pat atsigauna kelionės ir turizmas. Visai tai naudinga paslaugų sektoriui. Apdirbamosios gamybos sektoriaus rodikliai yra geri, nors gamybą tebelėtina medžiagų ir įrangos stygius. Plintant delta atmainai kol kas neprireikė vėl įvesti karantino, tačiau šios atmainos plitimas gali sulėtinti pasaulinės prekybos atsigavimą ir visišką ekonomikos atsivėrimą.

Didėja vartojimo išlaidos, nors vartotojai, atsižvelgdami į pandeminę padėtį, vis dar yra gana atsargūs. Sparčiai gerėja ir darbo rinkos padėtis, o tai leidžia tikėtis, kad padidės pajamos ir bus daugiau išleidžiama. Mažėja nedarbas, o darbo vietos išsaugojimo programose dalyvaujančių žmonių skaičius sumažėjo apie 28 milijonais, palyginti su praėjusiais metais pasiektu aukščiausiu skaičiumi. Atsigaunant vidaus ir pasaulinei paklausai toliau stiprėja įmonių optimizmas, o tai skatina verslo investicijas.

Vis dėlto prireiks nemažai laiko, kol pandemijos žala ekonomikai bus atstatyta. Dirbančiųjų, ypač jaunų bei žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, skaičius vis dar yra daugiau kaip dviem milijonais mažesnis negu iki pandemijos. Be to, darbo vietų išsaugojimo programose tebedalyvauja labai daug dirbančiųjų.

Siekiant skatinti atsigavimą ambicinga, tikslinė ir koordinuota fiskalinė politika turėtų ir toliau papildyti pinigų politiką. Stipresnį ir nuoseklų atsigavimą euro zonos šalyse ypač padės užtikrinti programa „Next Generation EU“. Be to, ji paspartins perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato, padės remti struktūrines reformas ir skatinti ilgalaikį augimą.

Vidutiniu laikotarpiu tikimės stipraus ekonomikos atsigavimo. Mūsų naujosiose ekspertų prognozėse numatoma, kad 2021 m. metinis realusis BVP didės 5,0 proc., 2022 m. – 4,6 proc., o 2023 m. – 2,1 proc. Palyginti su mūsų birželio mėn. ekspertų prognozėmis, 2021 m. perspektyva šiek tiek pagerėjo, o 2022 ir 2023 m. iš esmės nepakito.

Infliacija

Rugpjūčio mėn. infliacija padidėjo iki 3,0 proc. Numatome, kad šį rudenį infliacija toliau didės, tačiau kitais metais sumažės. Šis laikinas infliacijos augimas daugiausia atspindi nuo apytikriai praėjusių metų vidurio smarkiai kilusias naftos kainas, laikino PVM tarifų Vokietijoje sumažinimo atšaukimą, vėlyvus vasaros išpardavimus 2020 m. ir darbo sąnaudų spaudimą, susidariusį dėl laikino medžiagų ir įrangos stygiaus. 2022 m. šių veiksnių poveikis turėtų sušvelnėti arba į juos nebus atsižvelgta skaičiuojant metinę infliaciją.

Spaudimas grynajai infliacijai truputį padidėjo. Numatome, kad dėl besitęsiančio ekonomikos atsigavimo ir dėl mūsų pinigų politikos priemonių grynoji infliacija vidutiniu laikotarpiu didės. Šis padidėjimas turėtų būti tik laikinas, nes dar prireiks laiko, kol ekonomika vėl pradės veikti visu pajėgumu, todėl manoma, kad ir darbo užmokestis didės nedaug. Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai ir toliau didėjo, tačiau jie dar šiek tiek nutolę nuo mūsų siekiamo dviejų procentų lygio.

Naujausiose ekspertų prognozėse numatoma, kad 2021 m. metinė infliacija bus 2,2 proc., 2022 m. – 1,7 proc., o 2023 m. – 1,5 proc. Palyginti su birželio mėn., šios prognozės buvo padidintos. Prognozuojama, kad vidutinė infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2021 m. bus 1,3 proc., 2022 m. – 1,4 proc., o 2023 m. – 1,5 proc. Šios prognozės taip pat buvo padidintos, palyginti su birželio mėn.

Rizikos vertinimas

Mūsų vertinimu, su ekonomikos perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Ekonominis aktyvumas gali viršyti mūsų lūkesčius, jei vartotojai ims labiau pasitikėti ir pradės taupyti mažiau, negu tikimasi dabar. Sparčiau gerėjant pandeminei padėčiai augimas taip pat galėtų būti didesnis, negu dabar numatoma. Jei su pasiūla susijusių trikdžių bus ilgiau ir dėl to darbo užmokestis kils labiau, negu manyta, kainų spaudimas galėtų būti juntamas ilgiau. Ekonominė perspektyva pablogėtų, jei pandeminė padėtis komplikuotųsi ir dėl to tolesnis ekonomikos atsivėrimas būtų pristabdytas arba jei su pasiūla susijusių trikdžių būtų ilgiau, negu dabar manoma, ir dėl to būtų trikdoma gamyba.

Finansinė ir pinigų aplinkos padėtis

Augimo atsigavimas ir infliacija vis dar priklauso nuo visiems ekonomikos sektoriams palankių finansavimo sąlygų. Vasarą rinkos palūkanų normos sumažėjo, bet neseniai vėl ėmė didėti. Apskritai, ekonomikai teikiamo finansavimo sąlygos tebėra palankios.

Bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos yra istoriškai žemo lygio. Skolinimas namų ūkiams, ypač būsto įsigijimui, nemažėja. Skolinimas įmonėms šiek tiek sulėtėjo. Taip yra daugiausia dėl to, kad per pirmąją pandemijos bangą įmonės daug skolinosi ir lėšų joms dar pakanka. Jos turi daug piniginių lėšų ir nepaskirsto vis didesnės pelno dalies, todėl jų poreikis gauti finansavimą iš išorės yra sumažėjęs. Didesnėms įmonėms patraukli banko paskolų alternatyva yra obligacijų emisija. Patikimi bankų balansai ir toliau padeda užtikrinti pakankamą kreditavimą.

Vis dėlto pandemijos metu daug įmonių ir namų ūkių skolinosi daugiau. Ekonominės perspektyvos pablogėjimas galėtų kelti grėsmę jų finansinei būklei. Dėl to nukentėtų bankų balansų kokybė. Politikos priemonių parama ir toliau yra būtina, siekiant užkirsti kelią tam, kad įtampa balansuose ir griežtinamos finansavimo sąlygos nesustiprintų viena kitos poveikio.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, jog akivaizdu, kad vyksta spartaus euro zonos ekonomikos atsigavimo etapas. Tačiau atsigavimo sparta vis dar priklauso nuo to, kaip toliau vystysis pandemija ir kaip sparčiai bus skiepijamasi. Tikėtina, kad dabartinis infliacijos didėjimas bus iš esmės laikinas, o kainų spaudimas didės tik pamažu. Truputį pagerėjus infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu ir esant dabartinėms finansavimo sąlygoms, palankias finansavimo sąlygas galima toliau užtikrinti grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdant šiek tiek lėčiau. Mūsų politikos priemonės, įskaitant mūsų peržiūrėtas ateities gaires dėl ECB pagrindinių palūkanų normų, yra labai svarbios padedant ekonomikai tvariai atsigauti, o infliacijai galiausiai pasiekti dviejų procentų lygį.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.