Sukčiavimas – piktnaudžiavimas ECB pavadinimu ir logotipu

Dažniausi sukčiavimo atvejai – kai sukčiai:

• piktnaudžiauja ECB pavadinimu ir logotipu;
• apsimeta esą Vykdomosios valdybos nariai ar ECB darbuotojai;
• sukuria netikras Vykdomosios valdybos narių ar ECB darbuotojų anketas socialiniuose tinkluose investiciniams produktams reklamuoti; 
• sako, kad ECB prašo sumokėti mokestį už tarptautinius pervedimus;
• tvirtina, kad ECB yra komercinis bankas, teikiantis internetinės bankininkystės paslaugas;
• susisiekę sako, kad dirba ECB ir kad turi jums priklausančių pinigų;
• prašo atlikti mokėjimą per netikrą ECB internetinės bankininkystės svetainę arba netikrą ECB klientų aptarnavimo skyrių;
• prašo atlikti mokėjimą, nes ECB blokuoja pinigų pervedimą;
• prašo atlikti mokėjimą tvirtindami, kad ECB renka indėlius ar mokėjimus bitkoinų ar kito kriptoturto įsigijimui (iškeitimui) arba kad ECB grąžina lėšas nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms;
• siūlo imti paskolas iš ECB labai patraukliomis sąlygomis;
• skambina iš telefono numerio, panašaus į ECB telefono numerį (t. y. + 49 69 1344 ...), arba rašo el. laiškus iš el. pašto adreso, panašaus į ECB el. pašto adresą, be aiškios priežasties arba be išankstinio susitarimo;
• apsimeta, kad dirba ECB vardu veikiančiose bendrovėse, kurios, pavyzdžiui, padeda susigrąžinti apgaulės būdu išviliotas lėšas.

Visa tai – sukčiavimo pavyzdžiai.

Sukčių laiškai ir žinutės dažnai atrodo taip, tarsi tikrai būtų siųsti iš ECB, tačiau paprastai juose būna klaidų. Štai keli patarimai, padėsiantys jums atpažinti apgaulę:

• Atkreipkite dėmesį į el. laiško siuntėjo adresą: el. laiškų, siunčiamų iš ECB, siuntėjo el. pašto adresas visuomet baigiasi @ecb.europa.eu arba @ecb.int. Niekada nepasitikėkite persiųstu el. laišku. Turėkite omenyje, kad el. pašto adresai gali būti suklastoti taip, kad atrodytų, jog laiškai siunčiami iš ECB (apsimetama, kad jie siunčiami iš ECB).
• Patikrinkite el. laiške esančias nuorodas: užveskite pelės žymeklį ant nuorodos, bet jos nespauskite. Taip pamatysite visą nuorodos tekstą. Kai kuriose el. pašto programose jis matomas ekrano apačioje. Jei nuorodoje nėra „ecb.europa.eu“, el. laiškas tikriausiai yra apgaulė.
• Atkreipkite dėmesį, ar el. laiško arba interneto svetainės tekste nėra neįprastų išsireiškimų, rašybos ir spausdinimo klaidų.
• Atkreipkite dėmesį į neplanuotai jums paskambinusio asmens telefono numerį: net jeigu jis yra panašus į ECB telefono numerį (+49 69 1344 ...), gali būti, kad skambinantis asmuo telefono numerį suklastojo, t. y., sąmoningai pakeitė ekrane rodomą informaciją, kad nuslėptų tikrąjį numerį, iš kurio skambina.
• Suklastotuose vaizdo siužetuose, net jei jie sukurti naudojantis DI, kalbėtojo balsas ir lūpų judesiai gali ne iki galo sutapti, o vaizdas gali būti ne visai kokybiškas.
• Apskritai nepasitikėkite netikėtai gautais el. laiškais, skambučiais, interneto svetainėmis, vaizdo siužetais ar kitais ryšio kanalais, kai prašoma ką nors padaryti nedelsiant (pvz., skubiai pervesti pinigų) arba kai dėstomi dalykai atrodo pernelyg geri, kad būtų tiesa.

Niekada neperveskite jokių pinigų, jei nežinote, kas juos gaus, ir niekada neatskleiskite tokios informacijos, kaip jūsų banko sąskaitos numeris, jūsų asmens kodas ar bet kokia kita asmeninė informacija.

ECB nėra atsakingas už piktnaudžiavimą jo pavadinimu, logotipu, adresu ir (arba) telefono numeriais, kai siekiama suklaidinti visuomenės narius. Apie sukčiavimą praneškite policijai arba kreipkitės patarimo į atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas.